Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32)
MALDENIAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
Palivarkas (Moldene) Padabikinės (Podobikini) lauke (teritorijoje), Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, paminėtas1585 metais. GŽŽ, p. 194.
1585 metais Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo bajoras Lukošius Stauryla ir Valentas Chromavičius pardavė žemioniui Jonui Petravičiui dvi tarnybas žmonių Maldeniuose, Padabikinės lauke (teritorijoje). VADA (1), p. 157.
MANTVYDAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
Kaimas aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637, 1662 m. generaliniuose inventoriuose su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. Priklausė Luokės bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1637), p. 188, ŽVVI (1662), p. 295.
MATAIČIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1600 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Mikalojus Kestortas sutuoktiniams Grigorijui ir Katerinai Šondoms pardavė keturis valakus žemės Mataičiuose, Patumšių valsčiuje, ir du sklypus žemės, Biržuvėnuose, Biržuvėnų valsčiuje. VADA (5), p. 256.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1759 m.
MAŽASIS PALŪKSTIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
Varnių seniūnijoje yra Didžiojo Palūksčio ir Mažojo Palūksčio kaimai. Istoriniuose šaltiniuose paprastai minimas Palūksčio kaimas. Tačiau kuris – Didysis ar Mažasis – Palūkstis minimas, galima nustatyti, jei būna įrašytas valsčius. Didysis Palūkstis Pavandenės, o Mažasis Palūkstis – Medinėgėnų valsčiuose. Vis dėlto kartais istoriniuose šaltiniuose nenurodomas ir valsčius, todėl tenka remtis platesniu duomenų konktekstu, ypač aplinkybe, kad Didysis Palūkstis buvo bažnytinė, o Mažasis Palūkstis – bajorų valdos.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1561-1897), skyrelyje „Baginiai“, įrašyti įvairūs XVI-XVIII amžių dokumentai, susiję su Baginių kaimu. Minimi ir kiti kaimai bei vietovės. 1568 m. Jokūbas Brantas Palūkstyje, vakarinėje Lūksto, padovanojo 5 valakus žemės Žemaičių vyskupui. 1592 m. Brantų dokumente minimas Palūksčio užusienis. 1666 m. Gabrielius Sipavičius už 200 kapų grašių užstatė valdą Palūkstyje Stanislovui Bobrovskiui, ŽVPI, p. 270.
1581 m. Mikalojus Montvydas padovanojo pusę savo (neaišku kam) tėviškės dvarelio Alekšioniai (Olksniany) ir 3 valakus žemės Palūkstyje, Medingėnų valsčiuje. ŽBH, t.4, p. 221.
1667, 1690 m. padūmės rejestruose įrašyti bajorai iš Palūksčio kaimo.
Kaime yra alkvietė, vadinama Alkos kakta, datuojama IV-II tūkstantmečiais prieš Kristų, XV-XVII amžiais. KVR.
MAŽIEJI BURBIŠKIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Yra Didieji ir Mažieji Burbiškiai, todėl neaišku, kuri teritorija istoriniuose šaltiniuose minima (plačiau – Didieji Burbiškiai).Kaime yra Didžiųjų Burbiškių piliakalnis, vadinamas Moteraičiu. Datuojamas I tūkstantmečio pradžia, plačiau netyrinėtas. KVR.
MEDINIAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
Kaimas Telšių bažnyčios 1672-1743 m. santuokos ir mirties metrikų knygoje minimas nuo 1673 m.
Telšių bažnyčios 1700-1729 m. krikšto metrikų knygoje 1720 m. minimi Mediniai, kitaip Degaičiai.
1800 m. Mediniuose, Telšių parapijoje, valdą turėjo Pranciškus Jazdauskis, RS (1800), p. 117.
MEDIŠKIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
MEDIŠKIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
MEDSODIS, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
MEINORIŠKĖ, kaimas Tryškių seniūnijoje.
MICAIČIAI, kaimas Degaičių sen.
Kaip esantis Telšių valsčiuje karališkasis kaimas, Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1578, 1595 m. prie Džiugailiškės dvaro, valdos. GŽŽ, p. 94, 191.
Kaimas minimas 1578 metais Martyno Velinaičio dalies valdos Telšių valsčiuje pardavimo Silvestrui Velinaičiui akte. VADA (1), p.44.
1611 m. Engelbrechto Klotos žmonai iki gyvos galvos atiduotas kaimas Micaičiai su užusieniu, Telšių seniūnijoje. RVSAA (ap.4, d.3), p. 683.
1690 metų padūmės rejestre įrašytas pastalininkas Jonas Gečas iš Užupės ir karališkųjų valdų Tausalas Micaičiai (Tawsolany Micajcie), Telšių valsčiuje, 2 pavaldinių dūmai, ŽBH, t.2, p.30.
1690 metų padūmės rejestre Telšių valsčiuje įrašyti Tausalėnų Micaičių (…Towsolany Micajcie…) kaimo bajorai. ŽKPT (1690), p. 149-165.
Seniausioje išlikusioje Nevarėnų bažnyčios 1751-1766 m. krikšto metrikų knygoje 1756 m. minimas Domininkas Micius iš Micaičių.
MICKIŠKĖ, kaimas Tryškių seniūnijoje.
MIESTALIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
MIEŽEINIAI, kaimas Varnių sen.
Kaimas seniausioje išlikusioje Varnių bažnyčios 1774-1792 m. metrikų (mirties) knygoje minimas nuo 1779 m.
MIKSODIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
1584 m. Raseinių žemės teismo knygoje minimas Žaduvėnų dvaras, valda prie karališkųjų kaimų „Geld“ ir „Mikovago“. GŽŽ, p. 70. „Geld“ yra iškreiptas Gelsodės, o „Mikovago“ – Miksodžio pavadinimai.
Pavandenės bažnyčios krikšto metrikų knygoje 1691 m. minimas kaimas Miksodis.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Minimas Miksodis, bet ne kaip priklausęs šiam raktui, o aprašant jo kaimų ribas „..do Miksodzia“. PRI.
1690 m. padūmės rejestre įrašytas Jonas Odachovskis iš karališkųjų kaimų „Wirdzia“ ir Miksodžio (Migsodziow), valdęs 3 pavaldinių dūmus. ŽBH, t.4. p. 378.
MILDAGĖ, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
MILEIKIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
1567 m. kariuomenės sąraše Viešvėnų valsčiuje įrašyti Steponas Mileikaitis ir Misius Mileikaitis. ŽBH, t. 4. p. 116.
1588 m. Steponas Mileikis, Jono sūnus, perdavė sūnums Jokūbui ir Jonui dalį žemės Mileikiuose. ŽBH, t.4. p. 116.
1598 m. Mikalojus Milaitis (matyt, čia pavardė iškreipta) paėmė užstatą už žemę Mileikiuose, 1635 m. Mileikių kaimo valdytojas buvo Stanislovas Mileika, turėjęs herbą „Slepowron“. Pagal 1832 m. patvirtintą Mileikių giminės genealogiją, jų protėvis buvo Stanislovas Mileika, Stepono sūnus, valdęs Mileikius, kitaip Galkantus. 1710 m. Jonas Mileika padovanojo Mileikius Galkantus sūnui Vladislovui. Šis 1722 m. testamentų valdą užrašė sūnui Stanislovui, kurio palikuonys 1793 m. valdą pardavė. ŽBH, t.4. p. 117.
1588 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Steponas Mileika, Jono sūnus, savo sūnums Jokūbui ir Jonui pardavė tris dalis žemės Mileikiuose, VADA (2), p. 1.
1667, 1690, 1775 m. padūmės rejestruose Mileikiuose įrašyti ir bajorai Mileikos.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply