Varnių seniūnija per pastaruosius metus keitėsi – tvarkoma infrastruktūra, stiprinami bendruomeniniai centrai, gerinamos viešosios paslaugos. Tačiau kartu išlieka ir ilgalaikiai iššūkiai: gyventojų mažėjimas, darbo vietų stoka bei jaunimo išvykimas. Apie svarbiausius pokyčius, kasdienes žmonių problemas, technologijų įtaką ir Varnių ateities viziją – pokalbis su Varnių seniūnu Rolandu Bružu.
– Kokius pagrindinius pokyčius Varnių seniūnijoje matote per pastaruosius penkerius metus?
– Per pastaruosius penkerius metus Varnių seniūnijoje matyti kelios gana aiškios tendencijos – dalis jų pozityvios, tačiau yra ir ilgalaikių iššūkių. Vienas ryškiausių pokyčių – geresnė infrastruktūros priežiūra ir aplinkos tvarkymas. Seniūnija aktyviai investavo į vietinės reikšmės kelių ir viešųjų erdvių priežiūrą: buvo profiliuojami ir žvyruojami žvyrkeliai, tvarkomi kelkraščiai, asfaltuojamos duobės, prižiūrimi pėsčiųjų takai ir šaligatviai. 2023–2025 metais tam buvo skiriamas konkretus savivaldybės finansavimas, o darbų mastas buvo gana solidus tokio dydžio teritorijai.
Taip pat matomi praktiniai gyvenimo kokybės pagerinimai. Buvo atnaujintas Pavandenės pirties stogas, atliktas vidaus patalpų remontas, ruošiamasi tvarkyti šildymo sistemą. Tvarkytas Varnių pirties pastato vidus ir išorė, pakeista šildymo sistema. Gatvių asfalto atnaujinimo darbai atlikti Birutės gatvėje Varniuose, Gludo gatvėje Pavandenėje, Pučkorių gatvėje Gintaluose, Širmės gatvėje Janapolėje. Taip pat suremontuotas Birutės gatvės šaligatvis, įrengtas pėsčiųjų takas nuo Motiejaus Valančiaus gatvės link Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro bei atliktas Motiejaus Valančiaus gatvės kapitalinis remontas.
Svarbūs buvo ne tik didesni savivaldybės ir Europos Sąjungos finansuojami projektai, bet ir mažesni, žmonėms labai juntami darbai. Naujosiose Šauklių kapinėse įrengtas vandens gręžinys ir vandentiekio trasa, Pavandenės kapinėse nutiestas pėsčiųjų takas, aptvertos Janapolės naujosios kapinės, įsigytos lauko prekyvietės, pastatytas autobusų stotelės paviljonas prie Motiejaus Valančiaus gimnazijos. Varniuose atidarytas modernus viešasis tualetas, papildomai įsigyti aštuoni biotualetai, diegiami šviesos diodų gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sprendimai visoje seniūnijos teritorijoje. Tai rodo orientaciją į kasdienius gyventojų poreikius.
Pagal seniūnijos veiklos statistiką matyti ir didesnis administracinis aktyvumas bei paslaugų prieinamumas. Fiksuojamas nemažas deklaravimo, pažymų išdavimo, notarinio pobūdžio veiksmų bei leidimų srautas. Tai reiškia, kad seniūnija funkcionuoja kaip realiai naudojamas vietos paslaugų centras, o ne tik formalus administracinis vienetas.
Stiprėjo ir bendruomeniniai centrai. Janapolės bei Pavandenės daugiafunkciai centrai tapo svarbesniais vietos traukos taškais. Tokia tendencija būdinga daugeliui mažesnių seniūnijų, kur bendruomeninis gyvenimas persikelia į daugiafunkcius centrus.
Taip pat matomas didesnis savivaldos planavimas ir gyventojų įtraukimas. Seniūnijoje reguliariai organizuojamos išplėstinės seniūnaičių sueigos, aptariami metiniai planai, infrastruktūros bei bendruomenių klausimai.
Pastebimas ir turizmo bei rekreacijos potencialo augimas. Varnių kraštas, ypač dėl Lūksto ežero ir regioninio parko, vis labiau matomas kaip poilsio kryptis. Nors vasaros sezoniškumas išlieka ryškus, turizmas tampa viena iš sričių, galinčių kompensuoti tradicinio kaimo gyventojų mažėjimą.
– Su kokiais stereotipais apie mažesnius miestelius tenka susidurti dažniausiai?
– Dažniausiai tenka susidurti su gana įsišaknijusiu požiūriu, kad mažesni miesteliai, tokie kaip Varniai, yra „užstrigę laike“, neturintys perspektyvos, idėjų ar gyvybės. Tai bene dažniausias stereotipas – jei vietovė nėra didmiestis, automatiškai manoma, kad joje nieko nevyksta.
Tačiau realybė yra daug sudėtingesnė. Taip, mažesni miesteliai susiduria su labai realiais iššūkiais: gyventojų mažėjimu, ribotesniu finansavimu, siauresne darbo rinka. Tačiau tai nereiškia stagnacijos ar bejėgiškumo. Mažesnėse bendruomenėse dažnai vyksta daug stiprių dalykų, tik jie ne visada matomi plačiojoje viešojoje erdvėje. Žmonės vieni kitus pažįsta, greičiau susitelkia spręsti problemas, o bendruomenių iniciatyvos dažnai būna labai nuoširdžios ir įtraukiančios. Net ir nedideli pokyčiai čia turi labai apčiuopiamą poveikį.
Ryšys su vietos istorija ir gamta dažnai yra daug stipresnis nei dideliuose miestuose. Kitas stereotipas – kad maži miesteliai neturi ambicijų. Kartais atrodo, jog jei žmogus lieka gyventi regione, vadinasi, jis „nepasiekė daugiau“. Mano manymu, tai neteisingas požiūris. Dalis žmonių sąmoningai renkasi gyvenimą tokiuose miesteliuose dėl gyvenimo kokybės, artimesnės bendruomenės, saugesnės aplinkos vaikams, ramesnio tempo ir stipresnio ryšio su savo kraštu. Tai nėra mažesnė ambicija – tai tiesiog kitoks gyvenimo pasirinkimas.
Dar vienas stereotipas – kad jaunimas iš regionų nori tik išvažiuoti. Taip, dalis išvyksta, tačiau nemažai jaunų žmonių grįžta arba norėtų grįžti, jei matytų galimybę čia kurti gyvenimą oriai ir prasmingai. Tokiose vietose kaip Varniai didelis potencialas slypi būtent galimybėje sudaryti sąlygas, kad sugrįžimas būtų reali alternatyva, o ne tik nostalgijos idėja.
Man atrodo, didžiausia klaida vertinant mažus miestelius yra žiūrėti į juos tik per tai, ko jie neturi, lyginant su didmiesčiais. Daug prasmingiau matyti tai, ką jie turi unikalaus – autentiškumą, bendruomeniškumą, istorijos sluoksnį, ryšį su gamta ir galimybę kurti gyvenimą be nuolatinio skubėjimo. Ateityje būtent šios savybės gali tapti ne silpnybe, o didžiausiu mažesnių miestelių pranašumu.
– Kaip technologijos ir skaitmenizacija keičia seniūnijos darbą?
– Technologijos ir skaitmenizacija seniūnijos darbą keičia gana stipriai – tiek administracine prasme, tiek bendraujant su gyventojais. Tokiai seniūnijai kaip Varniai tai reiškia ir naujas galimybes, ir tam tikrus iššūkius.
Pirmiausia – greitesnis administracinis darbas. Dalis procesų, kurie anksčiau reikalavo daug popierizmo ir fizinio važinėjimo, dabar vyksta skaitmeninėse sistemose: dokumentų valdymas, prašymų registravimas, duomenų apsikeitimas su savivaldybe ir valstybės institucijomis, gyventojų deklaravimo ar pažymų administravimas, problemų fiksavimas ir perdavimas atsakingoms tarnyboms. Tai leidžia greičiau reaguoti į gyventojų klausimus ir mažina administracinę naštą. Daugelį administracinių paslaugų dabar galima suteikti „čia ir dabar“.
Antra – paprastesnė komunikacija su gyventojais. Informacija daug greičiau pasiekia žmones per savivaldybės informacijos sklaidos kanalus, socialinius tinklus, elektroninius pranešimus ir registracijos sistemas. Anksčiau nemaža dalis informacijos sklisdavo iš lūpų į lūpas, o dabar svarbią informaciją galima perduoti iškart platesniam žmonių ratui. Tai padeda operatyviai informuoti apie kelių darbus, viešus svarstymus, renginius, ekstremalias situacijas ar paslaugų pokyčius.
Trečia – geresnis planavimas ir duomenų analizė. Skaitmeniniai duomenys leidžia tiksliau matyti poreikius: kur dažniausiai kartojasi infrastruktūros problemos, kokių paslaugų labiausiai reikia ir kur efektyviausia nukreipti ribotus resursus. Nutolusiai seniūnijai tai ypač svarbu, nes kiekvienas sprendimas turi būti racionalus.
Tačiau yra ir kita pusė – skaitmeninė atskirtis. Ne visi gyventojai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, vienodai lengvai prisitaiko prie elektroninių sistemų. Kartais žmogui paprasčiau ateiti gyvai, paklausti ir išsiaiškinti rūpimus klausimus, nei naudotis savitarnos platformomis. Todėl seniūnijos užduotis yra ne tik skaitmenizuotis, bet ir išlaikyti žmogišką kontaktą. Tai regionuose labai svarbu.
Technologijos keičia ir pačią gyvenimo kokybės perspektyvą. Jei stiprėja interneto infrastruktūra ir nuotolinio darbo galimybės, tokios vietos kaip Varniai tampa patrauklesnės žmonėms, kurie gali dirbti ne didmiestyje. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali tapti labai svarbiu pokyčiu – mažesnis miestelis nebėra automatiškai atskirtas nuo profesinių galimybių.
– Jei šiandien turėtumėte neribotą biudžetą vienam projektui Varniuose, ką pasirinktumėte ir kodėl?
– Jei reikėtų pasirinkti vieną projektą su neribotu biudžetu, rinkčiausi ne pavienį pastatą ar vienos gatvės rekonstrukciją, o visapusišką Varnių, kaip modernaus istorinio ir gamtinio regiono centro, atgaivinimo projektą. Kitaip tariant, siekčiau sukurti tokius Varnius, kurie po penkiolikos ar dvidešimties metų būtų pavyzdys, kaip mažas Lietuvos miestas gali būti ir šiuolaikiškas, ir gyvas, neprarasdamas savo tapatybės.
Kodėl būtent toks projektas? Todėl, kad didžiausias mažų miestelių iššūkis nėra viena konkreti problema – ne tik keliai, apšvietimas ar darbo vietos. Svarbiausia yra sukurti priežastį žmonėms čia likti, sugrįžti ir didžiuotis savo kraštu. Jei pavyktų Varnius paversti miestu, kuris suderina istoriją, gamtą, modernų gyvenimo komfortą ir stiprią bendruomenę, tai būtų ne tik investicija į infrastruktūrą – tai būtų investicija į pačią Varnių ateitį. (Telšių r.sav.inf.)
Leave a Reply