Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
PLEPAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Kaip esantis Viešvėnų valsčiuje, Plepų dvaras Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1597 m. 1584 m. minimas karališkasis kaimas „Pliupeny“, 1597 m. – „Pliupiany“ kaimas ir laukas (teritorija). GŽŽ, p.79, 234.
1597 m. Raseinių žemės teisme įrašytas užstatymo aktas, kuriuo žemionys Ivanas ir Dovydas Bunakovai žemioniui Matisui Budrikiui užstatė 4 dalį žemės Plepų (Pliupiany) lauke, Viešvėnų valsčiuje. VADA (4), p. 189.
1597 m. Raseinių žemės teisme įrašytas atsisakymo aktas, kuriuo žemionė Regina Bunakienė atsisakė savo teisės į 4 valakus žemės Plepuose (Pliupianach), Viešvėnų valsčiuje. Tais metais Nastazija Bunakova savo vyrui Matisui Budrikui padovanojo 200 kapų grašių, aprūpintų 4 valakais žemės Plepuose (Pliupianach), Viešvėnų valsčiuje. VADA (4), p. 189.
1599 m. Raseinių žemės teisme įrašytas užstatymo aktas, kuriuo žemionis Malcheris Prespolevskis ir jo žmona Zofija Lunskaitė žemioniui Mikalojui Grigorjevičiui užstatė pavaldinį Žegutį Vikavičių su šeima, gyvenantį Plepų (Plekach) žemėje, Viešvėnų valsčiuje. VADA (5), p. 186.
1667 m. padūmės rejestre įrašytas Dovydas Milechovskis vietoje Lukošiaus Girdenavičiaus iš Plepų, Viešvėnų valsčiuje, 1 šlėktos dūmas. Jis įrašytas ir 1690 metų padūmės rejestre. ŽBH, t.4. p. 98. 1667 m. padūmės rejestre įrašytas Dovydas Samovičius iš Matijošiaus Vambuto gavęs 3 pavaldinių dūmus Plepuose, Viešvėnų valsčiuje. ŽBH, t.5, p. 193.
1693 m. Gedeonas Skurvydas atidavė savo turtą Telšių bažnyčiai, taip pat ir valdą Plepuose, Viešvėnų valsčiuje, ŽBH, t.5, p. 274.
PLUOTINĖ, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
Pirmoji žinoma Varnių paminėjimo data aptarta Antano Ivinskio sudarytoje ir jo iniciatyva 2004 m. išleistoje knygoje „Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos“, Antano Ivinskio ir Jono Kareniausko straipsnyje „Pirmasis Medininkų paminėjimas ir lokalizacija“. Straipsnyje aptariamas Hermano Vartbergės „Livonijos kronikoje“ aprašyto Livonijos Goldingos komtūro antpuolis į Žemaitiją 1370 metais. Tekste minima, kad užpuolikai „iš Kuršo įsiveržė į Lietuvių žemę, kurią nuniokojo, o būtent Pluten, Malowe, Warnen ir Medininken kryptimi iki vadinamojo Pludden ežero apylinkių, Versevene nakvodamas išsivarė 320 žmonių abiejų lyčių…“
Pluten – tai Pluotinė.
Kaimas (Plutiny, Plutinis) Žarėnų valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygose paminėtas 1584, 1591, 1592, 1593, 1594, 1595, 1597 metais. 1591 m. minimas Pluotinės laukas (teritorija). Tais pačiais metais Pluotinė minima kaip esanti Tarvyduose, 1593 metais – kaip valda, dvaras Tarvydų lauke (teritorijoje), 1597 m. minima vietovė Pluotinė Tarvydai. GŽŽ, p. 234.
1558 m. sudarytas Žarėnų valsčiaus kai kurių bajorų žemės mainų į karališkąsias aktas. Bajorams Mykolui Žygmantavičiui Stanaičiui Tarvydui leista mainyti savo žemes į karališkąsias. Aprašytos Pluotinės, Ilgio kaimų žemės. Akte surašyti kaimų bajorai ir valstiečiai, minima tuščia Svirteikiškės žemė, tuščios apyrubės Mickiškė, Lingiškė. VAKA (24), p. 202-206.
1568 m. Laurynui Vainai valdovas Žarėnų valsčiuje dovanojo tris kaimus. Ta proga buvo surašytas ir tų kaimų – Pluotinės, Sausdravėnų ir Lauko Sodos – inventorius. Pluotinės kaime gyveno 16 pavaldinių šeimų, kurios naudojo po vieną valaką žemės. Dar buvo pono Stecko Pluotinės kaimas su 11 valakų žemės. Kn. Žarėnai, Vilnius, 202, p. 135.
1568 m. Viešvėnų bajoras Skungis (Kungis) turėjo valdą prie Plutinės kaimo, Žarėnų valsčiuje, ŽBH, t.3. p. 291.
1568 m. sudarytas kai kurių Žarėnų valsčiaus inventorius, kuris 1618 metais įrašytas Žemaičių žemės teismo knygoje Nr.63, lapai 71-78. Aprašyti Pluotinės, Sausdravių ir Lauko posados (Lauko Sodos) kaimai. Kaip besiribojantys su Pluotinės kaimu, paminėti kaimai Didovas (Dedove), Salotas (Solat), Maivėnai (Moivian), Skaubiai (Skovbov), Krepštų (Krepštov), Anžros ežeras (Užri, Užra), Inventoriai (16 a.), p.162-166.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje įrašyta, kad 1568 metų privilegija Žygimantas Augustas Laurynui Vainai davė valdas 14 valakų Plutinės (… na siolo Plutynie) ir 20 valakų Laukoposados (Lauko Sodos) kaimuose (…Laukuposadu) su ežerais. Inventoriaus skyrelis pavadintas „Plutynie y Lawkosiody“. Perduodant valdas, buvo sudarytas inventorius tais pačiais metais. Pagal inventorių, buvo atiduoti Pluotinalio ir Ilgio ežerai (… jezioro Plutynie … jezioro Ilgi…) iki vyskupui priklausančio Maivėnų kaimo (…od ziemi poddanych Biskupskich Moywian“). 1611 m. Andrejus Vaina pardavė Pluotinės ir Laukoposados (Lauko Sodos) kaimus (… na siola Plutynie y Laukoposadu…) Stanislovui Karvackiui. Pastarasis abu kaimus 1616 m. perleido sūnui Motiejui Karvackiui. Šis 1620 m. kaimus už 2500 kapų grašių pardavė Žemaičių kanauninkui Jonui Višomierskiui kartu su Pluotinalio ežeru (…jezioro Plutynie…) ir ežeru Uzrany. Tai netoli Lauko Sodos esantis Anžros ežeras. 1629 m. kanauninkas Jonas Višomierskis padovanojo valdas Pluotinalio (Pluotinės) ir Lauko Sodos kaimuose Žemaičių vyskupystės kapitulai. ŽVPI, p. 143.
1590 m. Raseinių žemės teisme įrašytas bajoro Stanislovo Janovičiaus pareiškimas, kad bajoras Vasilijus Kovaleckis paėmė iš jo šaukimus, kuriais bajorais Valentinas Petravičius kvietė jį į teismą dėl žemių, vadinamų Tarvydai (Tarvide) ir Pluotinė (Pletyne), Žarėnų valsčiuje. VADA (2), p. 145.
1591 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo Petras Tarvydavičius Agotai Mileikovičiūtei, taip pat savo sūnaus Valentino žmonai ir dukroms padovanojo dvarą, valdą Tarvydai (Tarvidy) Pluotinės (Plutyniach) lauke (teritorijoje). Tais pačiais metais tas pats Tarvidavičius savo žentams Jurgiui Paškevičiui, Ambraziejui Urbanavičiui Enikavičiui ir jų žmonoms, savo, Tarvydavičiaus, dukterims Katerinai ir Jadvygai padovanojo du trečdalius dvaro, valdos Pluotinė Tarvyduose. VADA (2), p. 159-160.
1597 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionys Jurgis Paškevičius ir jo žmona Katerina Tarvydaitė žemioniui Grigorijui Želevičiui pardavė dvarą, valdą Pluotinė Tarvydai (Plutine Tarvidi), Žarėnų valsčiuje. VADA (4), p. 215.
1673 m. Narkevičius savo žmonai užrašė 3000 lenkų zlotų, aprūpintų valdomis Milkantai Plutinė, Žarėnų valsčiuje, 1667 m. padūmės rejestre Jonas Narkevičius įrašytas Milkantuose su 1 pavaldinių dūmu, ŽBH, t.4. p. 293.
POŽAIČIAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
PRANCKAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
1600 m. Magdalena Pranckevičiūtė, Grigaliaus dukra, pardavė Baltramiejui Pranckevičiui ir jo žmonai Zofijai, jų vaikams Aleksui ir Elžbietai ir povaikiams Adomui ir Stanislovui Pranckevičiams dvarą (valdą) Kidanuose (Kidejniach), Žarėnų valsčiuje, 1567 metais ten paminėtas Grigalius Pranckevičius, ŽBH, t.1, p. 660.
1667 m. padūmės rejestre Pranckuose, Žarėnų valsčiuje, įrašytas Jurgis Pranckevičius vietoje tėvo Adomo Pranckevičiaus iš Kidanų Pranckų (z Kidan Froncki), 1 šlėktos dūmas. ŽBH, t.1, p.658. Ten pat 1690 m. padūmės rejestre įrašytas Matijošas Pranckevičius, Jurgio sūnus, iš Kidanų Pranckų (z Kidan Fronck), 1 pavaldinių dūmas. ŽBH, t.1, p.659.
PUPINIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637, 1662 metų generaliniuose inventoriuuose su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. Kaimas priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1637), p. 651, ŽVVI (1662), p. 67.
PURPLIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1673 m.
Kaimas įrašytas 1853 m. Telšių parapijos kaimų sąraše. Valstybės istorijos archyvas.
PURVIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
RAINIAI, gyvenvietė Viešvėnų seniūnijoje.
Kaimas (Raine, Raini) Viešvėnų valsčiuje, palei Dumytrų žemę, Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1597 m. kaip karališkasis kaimas. GŽŽ, p. 268, 318.
1597 m. Raseinių žemės teisme įrašytas užstatymo aktas, kuriuo karaliaus pavaldinys iš Rainių (Rainiov) kaimo Grigalius Kasperavičius užstatė žemioniui Baltazarui Kerbedžiui savo dvarą, valdą Rubežaičiai (Rubežoite), Viešvėnų valsčiuje. VADA (4), p. 261.
Seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1673 m.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Gintaučių vaitystei priklausę Rainių kaimo 9 valstiečiai, ŽKI, p. 303-314. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Rainiuose būta karališkųjų valstiečių sodybų.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Rainiai. Kaime įrašyti 4 asmenys. Kaimas priklausė Telšių parapijai. Mažas gyventojų skaičius rodo, kad sąraše įrašyti ne visi kaimo žmonės. RS (1800), p. 109-111.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
