Sporto prasme Telšiai nuo seno yra futbolo miestas. Tačiau pastaruosius keletą metų savo pergalėmis pradėjo džiuginti ir miesto krepšininkai. Nors didžiausią rezonansą šiame sporte buvo sukėlęs pernykštis vyrų krepšinio komandos Telšių „Telšiai“ pasiekimas NKL pirmenybėse, kur mūsų miesto klubas iškovojo pirmąją vietą, reikšmingų laimėjimų pasiekia ir su vaikais bei paaugliais dirbantys treneriai. Vienas jų – Audrius Maneikis, kurio vadovaujama Telšių sporto ir rekreacijos centro komanda šiemet laimėjo vaikinų U16 B diviziono čempionatą.
Stasys Katauskas
Pergalių priežastys
Bet kokios pergalės sporto pasaulyje turi savas priežastis. Už jų gali slypėti patys įvairiausi dalykai, nuo materialinės bazės ir kitokios reikiamos infrastruktūros buvimo, iki trenerių ir pačių sportuojančių vaikų talento bei ilgalaikio kantraus darbo. Tad A. Maneikio, su kuriuo šiltą beprasidedančios vasaros popietę susitikome vienoje Telšių kavinių, klausiu, kokia jaunųjų Telšių krepšininkų pergalių paslaptis?
„Čia daug priežasčių“, – sako treneris. Ir pasakoja apie tai, kaip vyksta treniruočių procesas vaikų sporte. Vaikams pirmiausia reikia tvarkos, disciplinos, tik tada gali būti ir demokratija. Todėl, anot trenerio, pirmiausia svarbu nubrėžti ribas, išaiškinti, kad treniruotėse bus taip, o ne kitaip. „Aš iš karto sakau ir kas negerai, ir kas gerai. Nes vaikas tai turi žinoti“, – pasakoja specialistas. Be to, nereikia užmiršti ir kokius vaikai patiria krūvius. „Juk jie nuo pat ankstyvo ryto eina į mokyklą, mokosi. Tada treniruotės, grįžę namo vėl mokosi. Savaitgaliais varžybos. Bet jiems reikia turėti ir vaikystę, laisvalaikį. Vien į varžybas per sezoną nuvažiuojame tūkstančius kilometrų. Keli vaikinai vien į Kauną žaisti šiemet važiavo aštuonis kartus“, – apie darbo ir poilsio balanso, maitinimosi bei kitokių užkulisinių dalykų svarbą kalba A. Maneikis.
Tačiau ne menkiau svarbus ir darbas su vaikų tėvais. Neretai ir juos reikia mokyti netrukdyti. „Krepšinis Lietuvoje tokia sporto šaka, kur kiekvienas yra ekspertas, kiekvienas kažkada kažkur žaidęs. Bet iš tikrųjų tie žaidimai mėgėjiškam lygyje nieko nereiškia. O žmonės kartais įsivaizduoja, kad jie jau tikri žinovai. Vaikas dar tik pradeda treniruotis, o tėvai jau planuoja visą vaiko karjerą“, – šypteli treneris. Nenuostabu, kad bėgant laikui nemaža dalis pradėjusių treniruotis vaikų atkrenta. Klausiu, kokią žinutę jis norėtų perduoti planuojantiems į treniruotes atvesti savo vaikus tėvams. „Pasitikėti treneriu, nesikišti“, – nedvejodamas sako specialistas.
Žinoma, svarbu, kad darbas būtų kryptingas. Krepšinis turi savąją abėcėlę, judesio, laikysenos, metimo pagrindus ir kitus dalykus, kuriuos labai svarbu iš karto teisingai išmokti. Kuriuos svarbu nuolat lavinti. Kartais kai kurių dalykų vaikus mokyti tenka labai ilgai. „Kartoji tą patį per tą patį. O paskui apsižiūri, kad tam vaikui kurį laiką jau nebesakai to dalyko. Nebereikia. Išmoko. Bet turi būti nuoseklumas. Išmokus raidę A, turi mokytis B. Negali praleidinėti atskirų komponentų“, – mintimis apie savo darbą dalinasi A. Maneikis.
Krepšininkai turi mokėti ir bėgti, ir sustoti, ir šokti į viršų, žinoma, ir valdyti kamuolį. „Svarbus kūno lankstumas, plastiškumas. Vaikystėje pradėjus treniruotis, šitą galima greitai pasiekti, bet paskui labai sunku išlaikyti. Nes vaikas auga, jo kūnas, jo organizmas kinta, darosi nebe toks lankstus. Ir patys vaikai juk skirtingi, auga skirtingai. Būna, kad kai kurių dalykų kartais reikia tiesiog išlaukti, būna, vėluoja vaiko biologinis laikrodis. Nė vieno negali nurašyti“, – pasakoja treneris.
Patirtis
„Man labai gerus pagrindus įdiegė puikus darbo su vaikais specialistas Genadijus Glikmanas“, – sako A. Maneikis. Būtent šis ilgus metus Plungėje darbavęsis treneris savo laiku buvo ėmęsis dirbti su anuomet dar tik šešiolikmečiu A. Maneikiu. Šis specialistas parodė, kaip dirbti su vaikais. A. Maneikis teigia iki šiol tebesivadovaująs G. Glikmano fizinio parengimo koncepcija, kiek papildyta naujesniais atradimais. Geru žodžiu specialistas mini ir dar vieną Plungės krepšinio specialistą Eugenijų Jurgutį.
A. Maneikiui netrūksta ir asmeninės krepšininko bei trenerio patirties. Dar tolimais 2003-iaisiais vyrui buvo pasisekę atsidurti Jungtinėse Valstijose, Floridoje. Vėliau yra tekę žaisti ne tik įvairiose Lietuvos, bet ir Vokietijos, Prancūzijos komandose. Jo pavardę rasime ir tarp Telšių „Telšių“ klubo trenerių štabo. Praeityje mūsų miesto komandos spalvas vyras yra gynęs ir kaip žaidėjas. Vaikus Telšiuose treniruoja jau aštuonerius metus.
„Labai dėkingas jaučiuosi Vidui Kolesinskiui, Artūrui Domarkui, Vaclovui Butkui, Valerijai Sungailienei, kurie manim patikėjo, taikstėsi su karštoku mano charakteriu. Dėkingas esu ir visiems savo treniruojamų vaikų tėvams, taip pat kolegoms treneriams“, – sako specialistas, pabrėždamas, kad džiaugiasi turėdamas galimybę Telšiuose treniruojamiems vaikams suteikti tai, ko kadaise pasigesdavo pats būdamas vaikas. „Galbūt atrodau griežtas varžybose, bet tai tik išorinė dalis to, ką pamato žiūrovas“, – sako A. Maneikis, neskaičiuojantis darbo valandų, jeigu tik gali kuo nors padėti treniruojamiems auklėtiniams.
Amerika
Mūsų pokalbis nejučia nukrypsta į suaugusiųjų krepšinį. Nustembu, išgirdęs, kad viena opiausių problemų ne tik Telšių „Telšiams“, bet apskritai visiems Lietuvos klubams šiuo metu yra gerų jaunų lietuvių žaidėjų trūkumas. Bet taip yra ne todėl, kad šalyje trūktų krepšinio talentų. Tiesiog visus dar nė dvidešimties nesulaukusius geriausiuosius nuvilioja Amerika.
Krepšinio mėgėjams nereikia aiškinti, kokio lygio ir kokio populiarumo šis sportas yra už vandenyno. Ilgą laiką Amerikos universitetai jauniems talentingiems krepšininkams suteikdavo puikias sąlygas, sumokėdavo už mokslą, kad tik geri žaidėjai rinktųsi žaisti jų universiteto komandoje. Tačiau pagal galiojusius įstatymus, užmokestis už patį žaidimą tokiems krepšininkams nebūdavo mokamas, nors žaidimas universitetų lygoje ir buvo tiesioginis tramplynas į NBA (Amerikos profesionalų krepšinio lygą). Tuo tarpu patys universitetai iš to uždirbdavo didžiulius pinigus už varžybų transliacijų teises, atributiką ir kitokį apie krepšinį susikūrusį verslą. Tačiau tai pasikeitė ir studentai išsikovojo, kad būtų mokama ir už žaidimą universitetų komandose. Tai paveikė ir Europą, mat Amerikos krepšinio rinka tokia, kad šie užmokesčiai siekia šimtus tūkstančių dolerių, atskirais atvejais gali siekti ir milijoną. Tad nekeista, jog ir Lietuvoje krepšinio aukštumų siekiantys vaikinai, jeigu tik gali, stengiasi ten patekti.
Svarbios ne vien sportinės aukštumos
Tokių svajonių turi ir telšiškiai, šiųmečiai B diviziono U16 čempionai. Suprantama, iki šių svajonių išsipildymo dar tolimas kelias, bet A. Maneikis neatmeta, jog kam nors iš komandos gali pavykti. Juolab jau dabar vienu krepšininku domisi Lietuvos didmiesčių klubai.
Krepšinis jaunam žmogui išties gali atverti daug kelių. Tačiau sėkmė jame, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, daug priklauso ir nuo gebėjimo blaiviai vertinti galimybes. Statistika rodo, kad bet kurioje sporto šakoje sportines aukštumas galiausiai pasiekia tik nedidelė dalelė visų nuo vaikystės sportuojančių. Krepšinis ne išimtis. „Visgi svarbu suprasti, kad krepšinio treniruotės yra ne tik apie sportines aukštumas. Kad tai ir atsakomybės, mokėjimo planuotis savo laiką, charakterio, valios, vidinės drausmės ir daugybės kitų dalykų lavinimas“, – sako treneris. Tad jeigu vaikas ir netaps profesionaliu sportininku, nieko tokio. Nes sportuodamas išmoks daug kitų gyvenime praversiančių dalykų.