Tryškių seniūnijos gyventoja Redakcijai pranešė, kad nuo seniūnijos pastato buvo šalinami kregždžių lizdai. Tai vyko birželio pradžioje. Tokiu metu ne tik kregždžių, bet ir kitų paukščių lizdus ardyti griežtai draudžiama.
Alvydas Ivoncius
Būtina gauti leidimus
Dar Tryškių seniūnu tuomet dirbęs Antanas Jokubauskis „Kalvotajai Žemaitijai“ paaiškino, kad kregždžių lizdai buvo pašalinti anksčiau, bet paukščiai vis vien naujus „namukus“ lipdėsi.
A.Jokūbauskio teigimu, naikinamuose lizduose nei kiaušinių, nei paukščiukų nebuvo. „Nesame tokie barbarai, kad draskytume lizdus su išsiritusiais paukšteliais“, – sakė seniūnas.
Vis dėlto paukščių lizdų ardymą reglamentuoja teisės aktai. Pagrindinis teisinis pagrindas yra Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, kuriuo saugomos laukinių paukščių rūšys ir jų veisimosi vietos. Aplinkos apsaugos departamentas savo paaiškinimuose nurodo, kad laukinių paukščių lizdų ardymas, perkėlimas ar niokojimas iš esmės yra draudžiamas, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.
Datas ir leidimų tvarką nustato aplinkos ministro įsakymu patvirtintas „Laukinių paukščių gausos reguliavimo, jų lizdų tvarkymo ir ardymo tvarkos aprašas“. Būtent šiame apraše nurodyta, nuo kada galima naikinti kregždžių lizdus.
Pasirodo, Lietuvoje kregždžių lizdų negalima ardyti savo nuožiūra – jos yra saugomi laukiniai paukščiai.
Nuo liepos 1 iki kovo 14 dienos kregždžių lizdus galima ardyti tik gavus leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros.
Nuo kovo 15 d iki birželio 30 dienos kregždžių lizdus ardyti draudžiama net ir turint leidimą, nes tuo metu jos peri ir augina jauniklius.
Pagal įstatymą, gavus leidimą, kai kuriais atvejais galima visą laukinio paukščio lizdo medžiagą ar jos dalį perkelti į kitą vietą artimoje aplinkoje arba ant artimoje aplinkoje įrengtos atitinkamai laukinių paukščių rūšiai tinkamos dirbtinės lizdavietės. Taikant šią nuostatą, artima aplinka laikoma vieta, esanti ne toliau kaip 100 metrų atstumu nuo pirminės laukinio paukščio lizdo vietos.
Beje, savavališkai naikinti ar perkelti draudžiama bet kurių paukščių lizdus.
A.Jokubauskis neminėjo, kad seniūnija turėjo atitinkamą leidimą. Kita vertus, kaip minėta, birželį draudžiama naikinti kregždžių lizdus net ir turint leidimą.
Kaip atsikratyti nepageidaujamos kaimynystės?
Jei problema yra paukščių išmatos ar lizdas prie pastato, aplinkosaugininkai rekomenduoja nenaikinti aktyvių lizdų, o naudoti apsaugines lenteles ar kitas priemones taršai sumažinti.
Jei kaimynystėje įsikūrė kregždės, o lizde jau yra sudėti kiaušiniai, siekiant išvengti taršos, po lizdu aplinkosaugininkai siūlo pritvirtinti plaštakos pločio medines lenteles, ant kurių kaupsis paukščių išmatos. Lentelės padės apsaugoti sienas, grindinį, mat didžiausi teršėjai – patys jaunikliai, teršiantys tiesiai po lizdu. Jei lizduose sudėti kiaušiniai, lizdų nebegalima ardyti, o norint kitą vasarą išvengti paukščių taršos, paruošiamuosius darbus kitai vasarai rekomenduojama atlikti rudenį, kregždėms palikus lizdą. Lizdą (tik gavus leidimą) nuardžius tose vietose, kurios rodosi tinkamos kregždėms (dažniausiai – pastogė, pastogės kampai), galima pritvirtinti skaidrų slidų plastiko lakštą.
Tokia priemonė nesugadins namo eksterjero, o kregždėms prie plastiko nepavyks prilipinti purvo gumulėlių, iš kurių jos gaminasi lizdus. Pamėginusios ir pamačiusios, kad lizdo sukti nepavyksta, jos perėti pasirinks kitą vietą. Taip pat veiksminga yra kregždžių lizdų sukimo vietose ištempti virveles arba įstrižai įkalti keletą medinių kuoliukų. Tokios priemonės bus veiksmingos ir nežalingos paukščiams.
Be to, aplinkosaugininkai pataria pakabinti aitvarą, ant kurio pavaizduotos plėšrūno akys, arba tiesiog plėšraus paukščio formos aitvarą. Padeda ir sukabinti čežantys maišeliai arba blizgantys objektai, pavyzdžiui, kompaktiniai diskai, kurie spindėdami saulės šviesoje, blyksniais išgąsdina paukščius.
Numatyta administracinė atsakomybė
Už neteisėtą lizdų ardymą numatyta administracinė atsakomybė, kuri juridinių asmenų vadovams yra didesnė. Be to, tenka apmokėti ir gamtai padarytą žalą.
Aplinkos apsaugos departamento atmintinėje rašoma: „Sunaikinus saugomo paukščio lizdą perėjimo metu, gresia administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 285 straipsnį. Baudos fiziniams asmenims siekia nuo 150 iki 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1200 eurų. Pakartotinio pažeidimo atveju šios sumos padidėja atitinkamai iki 600 ir 2000 eurų. Jeigu lizdas sunaikinamas saugomoje teritorijoje – draustinyje, parke ar „Natura 2000“ teritorijoje – baudos gali siekti iki 1000 eurų fiziniams asmenims ir iki 3000 eurų juridinių asmenų atstovams“.
Pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje, yra priskiriamos saugomoms rūšims.
Aplinkos apsaugos departamente mums paaiškino, kad dėl kregždžių lizdų prie Tryškių seniūnijos administracinio pastato ardymo atliekamas tyrimas.
Antanai, labai ir net labai apgailėtina tokie Tavo darbeliai.