Ruduo Telšiuose – tai ne tik spalvėjantys medžiai, trumpėjančios dienos ir artėjančios žiemos laukimas. Miesto tvarkytojams tai intensyvus metas, kai reikia pasirūpinti viešosiomis erdvėmis, gatvėmis, želdiniais, infrastruktūra ir pasirengti šaltajam sezonui. Nors nemažai darbų miestiečiai pastebi kasdien, kita jų dalis vyksta tyliai – planuojant, prižiūrint, remontuojant ir sprendžiant gyventojų iškeltas problemas. Telšių miesto seniūnijos darbotvarkėje šiuo metu netrūksta iššūkių: nuo vis dar augančios žolės ir rudeninių lapų iki invazinių šliužų, varnų, šiukšlinimo bei viešosios infrastruktūros priežiūros. Apie tai, kuo šiuo metu gyvena miestas, kaip Telšiai ruošiasi žiemai, ko iš miesto tvarkytojų tikisi gyventojai ir kokios ateities norima Telšiams, kalbamės su seniūnu Česlovu Ubartu.
Algirdas Dačkevičius
Rudens darbai: nuo želdinių priežiūros iki gatvių remonto
Šiemet ruduo miestui kol kas leidžia darbuotis palankiomis sąlygomis. Šiltesni ir drėgnesni orai lemia tai, kad vasaros sezono darbai dar nesibaigė – žolė ir kiti želdiniai toliau auga, todėl juos būtina prižiūrėti. Seniūnijos darbuotojai rūpinasi gėlynais, gatvių ir šaligatvių švara, sporto bei laisvalaikio zonų tvarka. Taip pat remontuojamos atsiradusios asfalto duobės, profiliuojami žvyrkeliai, prižiūrimas gatvių vertikalusis ir horizontalusis ženklinimas.
Dėmesio šį rudenį sulaukia visos pagrindinės miesto erdvės – gatvės, šaligatviai, skverai, parkai, sporto ir laisvalaikio zonos. Miesto priežiūra nėra darbas, kurį galima atlikti vienu metu ir kartą visiems laikams. Viešosios erdvės reikalauja nuolatinio dėmesio, ypač tada, kai orai nepastovūs, o žmonių srautai išlieka dideli.
Vienas ryškiausių rudens darbų – lapų surinkimas. Kiekvienais metais stengiamasi šį procesą organizuoti kuo operatyviau, tačiau čia ne visada viską galima suplanuoti taip tiksliai, kaip norėtųsi. Gamtos sąlygos gali pakoreguoti net ir geriausius planus. Jeigu staiga pasninga ar pašąla, surinkti lapus tampa praktiškai neįmanoma. Vis dėlto, kaip pažymi seniūnijos atstovai, dėl to nereikėtų pernelyg nerimauti – lapai savaime nėra žalingi vejoms ar žolynams.
Vertinant miesto aplinkos būklę, seniūnas vengia pats sau suteikti teisę būti pagrindiniu vertintoju. Jo teigimu, objektyviausiai miestą gali įvertinti patys gyventojai. O jų pasiūlymų ir pastabų netrūksta. Telšiškiai kreipiasi dėl gatvių asfaltavimo, šaligatvių įrengimo, apšvietimo, vaikų žaidimo aikštelių ir kitų infrastruktūros klausimų. Į gyventojų poreikius, pasak seniūno, pagal galimybes stengiamasi atsižvelgti.
Mieste jau vyksta ir matomi pokyčiai – atnaujinamos gatvių dangos, įrengiami pėsčiųjų bei dviračių takai, modernizuojamas apšvietimas. Tai darbai, kurie ne tik keičia miesto vaizdą, bet ir tiesiogiai susiję su gyventojų kasdienio gyvenimo patogumu bei saugumu.
Pasak seniūno Č.Ubarto, kalbant apie seniūnijos atliekamus darbus, šiemet numatyti darbai turėtų būti įgyvendinti. Taigi rudens darbų sąrašas nėra trumpinamas vien todėl, kad artėja žiema.
Ne mažiau svarbu ir tai, ką dėl miesto tvarkos gali padaryti patys gyventojai. Seniūnija ragina nešiukšlinti, prižiūrėti savo sklypuose augančius želdinius, o žiemą sniego iš kiemų nestumti į gatves ir ant šaligatvių. Tai atrodo paprasti dalykai, tačiau nuo jų labai priklauso bendra miesto aplinka.
Seniūnui ypač malonu matyti tuos telšiškius, kurie neapsiriboja vien savo sklypo ribomis. Yra nemažai gyventojų, kurie sutvarko ir su jų sklypais besiribojančią viešąją erdvę. Toks požiūris rodo, kad miesto tvarka nėra vien savivaldybės ar seniūnijos atsakomybė – ji priklauso ir nuo pačių žmonių požiūrio į aplinką, kurioje gyvename.
Tačiau greta pilietiškumo apraiškų egzistuoja ir priešinga problema – viešųjų erdvių niokojimas. Gaila, kad miesto infrastruktūrą, objektus ir sutvarkytas erdves kartais niokoja vandalai. Ypač skaudu, kai tai daro neprognozuojamai besielgiantys jauni žmonės. Sulaužytas suoliukas, sugadintas įrenginys, apversta šiukšliadėžė ar kitaip nuniokotas miesto objektas reiškia ne tik materialinę žalą – tai ir nepagarba aplinkai bei kitiems miestiečiams. Viešoji erdvė yra visų, todėl jos išsaugojimas turėtų būti bendras rūpestis.
Žiema – išbandymas, kuriam ruošiamasi iš anksto
Nors rudens darbai tęsiasi, miestas jau ruošiasi žiemai. Pasak seniūno, tam pasirengta – galioja rangos sutartys, o žiemos priežiūros darbus vykdantiems rangovams yra nustatyti aiškūs reikalavimai. Telšiai jau turi praėjusios žiemos patirties, todėl netikėtumų tikimasi išvengti, nors visiškai jų atmesti neįmanoma.
„Jeigu įveikėme praeitos žiemos staigmenas, tai esame pasiruošę įveikti bet kokius iššūkius“, – sako seniūnas Č.Ubartas, kartu išreikšdamas viltį, kad ateinanti žiema bus švelnesnė.
Žiemos metu miesto priežiūra vykdoma ne chaotiškai, o pagal nustatytus algoritmus. Yra patvirtinti gatvių priežiūros lygiai ir kiti kriterijai, kuriais vadovaujasi paslaugas teikiantys rangovai. Todėl prasidėjus snygiui ar plikledžiui, pirmiausia tvarkomos tos vietos, kurioms nustatytas aukštesnis prioritetas.
Pirmiausia prižiūrimos pirmojo lygio gatvės. Tai gatvės, kuriomis važiuoja visuomeninis transportas, taip pat vietos, kuriose yra didesnių įkalnių ir nuokalnių. Toks prioritetų nustatymas reikalingas tam, kad sudėtingiausiomis oro sąlygomis būtų užtikrintas kuo saugesnis eismas ir gyventojų susisiekimas.
Svarbu suprasti ir vieną praktinį dalyką: gausiai pasnigus, neįmanoma vienu metu nuvalyti visų miesto gatvių, šaligatvių, aikščių ir aikštelių. Todėl darbai atliekami nuosekliai, pagal iš anksto numatytą tvarką. Miestiečiams tai reiškia, kad tam tikrose vietose sniegas gali būti valomas anksčiau, kitose – kiek vėliau, tačiau tai nereiškia, kad jos yra pamirštos.
Žiemos priežiūros kokybę lemia ne vien technikos ar darbuotojų skaičius. Labai svarbus ir pačių gyventojų elgesys. Vienas iš prašymų miestiečiams – nestumti nuo privačių kiemų nuvalyto sniego į gatves ar ant šaligatvių. Tokie veiksmai gali apsunkinti ne tik eismą, bet ir miesto valymo darbus.
Seniūnija šiuo metu susiduria ir su kitomis problemomis, kurios nėra tiesiogiai susijusios su metų laikais. Tarp dažniausiai minimų – varnos ir invaziniai šliužai. Pastarieji tampa vis aktualesne problema ne tik privačiuose sklypuose, bet ir viešosiose teritorijose. Tuo metu varnos gyventojams taip pat kelia nemažai rūpesčių.
Yra ir konkrečių miesto vietų, dėl kurių seniūnija sulaukia pasikartojančių gyventojų pastabų. Viena jų – takas nuo autobusų stoties iki Biliūno gatvės. Šioje vietoje nuolat susiduriama su šiukšlinimo problema, ypač primėtytais buteliais.
Ši situacija dar kartą primena, kad vien miesto tvarkymo tarnybų pastangų nepakanka. Galima dažnai valyti takus, prižiūrėti želdinius, remontuoti infrastruktūrą, tačiau jeigu dalis žmonių sąmoningai šiukšlina ar niokoja viešąją aplinką, tvarkos palaikymas tampa nuolatine kova su pasekmėmis.
Todėl ypač svarbu kalbėti ne tik apie tai, ką miestas privalo padaryti dėl gyventojų, bet ir apie tai, ką kiekvienas žmogus gali padaryti dėl savo miesto. Tvarkinga aplinka prasideda nuo paprastų dalykų – šiukšlės nenumetimo ant žemės, atsakingo elgesio su miesto turtu, pagarbos kaimynams ir noro, pastebėjus problemą, apie ją pranešti.
Telšių ateitis – gyventojų poreikiai, patraukli aplinka ir gyvas miestas
Telšių seniūnijos darbe vis daugiau reikšmės turi ir pačių gyventojų balsas. Pasiūlymų netrūksta, o jų spektras labai platus – nuo gatvių asfaltavimo ir šaligatvių iki apšvietimo ar vaikų žaidimo aikštelių. Pasak seniūno, pagal galimybes į gyventojų poreikius ir problemas visada atsižvelgiama.
Tai reiškia, kad miesto ateitis formuojama ne vien kabinetuose. Kasdieniai žmonių poreikiai tampa svarbia informacija planuojant, kur reikia investicijų ir kokie pokyčiai miestui reikalingiausi. Gyventojai nori patogesnių gatvių, saugesnių takų, geresnio apšvietimo, kokybiškų viešųjų erdvių ir vietų, kuriose būtų gera leisti laiką šeimoms su vaikais.
Kalbėdamas apie Telšių ateitį, Č.Ubartas pirmiausia akcentuoja miesto ekonominį patrauklumą. Jo vizijoje Telšiai turėtų būti miestas, kuriame norisi ne tik gyventi, bet ir kurti verslą. Daugiau verslo reiškia daugiau darbo vietų, o darbo vietos – viena svarbiausių sąlygų, padedančių išlaikyti žmones regione.
Ne mažiau svarbi ir miesto infrastruktūra. Norima, kad būtų išasfaltuotos visos žvyruotos gatvės, įrengti šaligatviai ir apšvietimas. Šie dalykai, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo labai praktiški ir kasdieniški, turi didelę reikšmę gyventojų gyvenimo kokybei. Tvarkingas kelias, saugus šaligatvis ir apšviesta gatvė yra tai, ką žmogus pajunta kiekvieną dieną.
Tačiau Telšiai turi ir tai, ko negalima sukurti vien investicijomis – išskirtinį miesto charakterį. Didžiausiu turtu seniūnas įvardija Telšių senamiestį, kurį būtina saugoti ir puoselėti. Miestas taip pat gali didžiuotis kompaktiškumu, ežeru, rekreacijai pritaikyta pakrante, aikštėmis, skverais ir kita infrastruktūra.
Šis derinys – istorinis paveldas, gamta ir miesto infrastruktūra – yra svarbi Telšių tapatybės dalis. Todėl miesto modernėjimas neturėtų reikšti atsisakymo to, kas jį daro savitą. Priešingai – tikslas turėtų būti suderinti patogų šiuolaikinį gyvenimą su pagarba miesto istorijai ir aplinkai.
Vis dėlto kalbant apie didžiausią Telšių problemą, jos neįmanoma atsieti nuo demografijos. Gyventojų mažėjimas yra iššūkis, su kuriuo susiduria ne tik Telšiai. Mažėjantis gyventojų skaičius turi įtakos verslui, darbo rinkai, paslaugų poreikiui ir apskritai miesto gyvybingumui. Todėl siekis pritraukti verslą ir kurti darbo vietas tampa ne vien ekonominiu, bet ir socialiniu uždaviniu.
Seniūno darbas šiuo požiūriu yra labai dinamiškas. Kiekvieną dieną tenka susidurti su skirtingais žmonėmis, išgirsti įvairiausių problemų ir ieškoti sprendimų. Vienos išskirtinės istorijos, kuri apibūdintų šiuos metus, jis neišskiria – gyventojų rūpesčiai labai skirtingi, o seniūnijos kasdienybėje netrūksta įvairių situacijų.
Vis dėlto tarp kasdienių problemų ir darbų išryškėja viena svarbi mintis: miesto tvarka ir jo ateitis nėra vien institucijų atsakomybė. Savivaldybė, seniūnija, rangovai ir kitos tarnybos gali prižiūrėti infrastruktūrą, tvarkyti gatves, šaligatvius ir želdinius, tačiau galutinį miesto vaizdą kuria ir patys žmonės.
Todėl ypač svarbu saugoti tai, kas jau sukurta. Vandalizmas, viešųjų erdvių niokojimas, šiukšlinimas ar miesto turto gadinimas ne tik didina išlaidas, bet ir mažina pačių erdvių patrauklumą. Ypač neramina atvejai, kai sutvarkytą infrastruktūrą niokoja jauni žmonės, kurių elgesys kartais būna impulsyvus ir sunkiai prognozuojamas. Miestui reikia ne tik naujų projektų, bet ir atsakingo požiūrio į jau turimą turtą.
Telšiams netrūksta žmonių, kurie rodo gerą pavyzdį – prižiūri ne tik savo teritoriją, bet ir šalia esančią viešąją erdvę. Tokios iniciatyvos rodo, kad pilietiškumas mieste gyvas. Būtent tokių žmonių indėlis leidžia tikėtis, kad miesto tvarka taps ne vien tarnybų pareiga, bet ir bendruomenės vertybe.
O kokio miesto norėtųsi patiems telšiškiams? Seniūno linkėjimas paprastas – būti pilietiškesniems, optimistiškesniems ir į kasdienybę įsileisti daugiau pozityvumo. Juk Telšiai, jo vertinimu, ir taip yra gražus bei tvarkingas miestas. Tačiau gražus miestas nėra baigtinis projektas. Jį kasdien reikia prižiūrėti, saugoti, puoselėti ir kurti.
Artėjanti žiema taps dar vienu praktiniu išbandymu miesto tarnyboms. Bus sniego, ledo, purvo, trumpų dienų ir neišvengiamų nepatogumų. Tačiau kartu tai bus ir dar vienas etapas, kai galima įsitikinti, kiek miestas pasiruošęs, kaip veikia jo priežiūros sistema ir kaip prie bendro rezultato prisideda patys gyventojai.
Telšių ateities vizijoje telpa ir labai konkretūs dalykai – asfaltuotos gatvės, šaligatviai, apšvietimas, sutvarkytos viešosios erdvės, patraukli aplinka verslui bei darbo vietos. Tačiau ne mažiau svarbus ir nematomas dalykas – žmonių požiūris į savo miestą. Jeigu gyventojai jį saugos, tausos ir patys jausis atsakingi už aplinką, net ir nedidelis kasdienis indėlis gali tapti didelio pokyčio dalimi.
Telšiai turi senamiestį, ežerą, pakrantę, aikštes, skverus ir kompaktiško miesto privalumus. Išsaugoti šį paveldą, kartu kuriant patogų, modernų ir gyvą miestą – užduotis, kurios neįmanoma įgyvendinti per vieną sezoną. Tai nuolatinis procesas, kuriame svarbus kiekvienas sutvarkytas šaligatvis, kiekviena prižiūrėta erdvė ir, ne mažiau svarbu, kiekvienas gyventojas, kuris savo elgesiu parodo, kad Telšiai jam rūpi.
Todėl šį rudenį miestas ne tik tvarkosi ir ruošiasi žiemai. Jis toliau sprendžia kasdienes problemas, planuoja ateitį ir ieško būdų, kaip išlaikyti tai, kuo Telšiai išsiskiria. O prie šio darbo gali prisidėti kiekvienas – nešiukšlindamas, saugodamas miesto turtą, prižiūrėdamas savo aplinką ir nepamiršdamas, kad viešoji erdvė taip pat yra mūsų visų namai.
Leave a Reply