Vos Masčio ežero pakrantėje ėmė dygti iš pakrantės išrautos ir ant krantinių sukrautos vandens augmenijos stirtos, atskriejo nerimastinga žinia — laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ skaitytojas tvirtino matęs, kaip naikinami ežere perinčių ančių lizdai, o kartu su išraunamais augalais krūvon verčiami ir traiškomi paukščių kiaušiniai.
Lina Dijokienė
Sunaikino lizdus
Dvokiančios stirtos iš Masčio ežero pakrančių išrautos vandens augmenijos. Besiblaškantys vandens paukščiai — matyti, visai neseniai išsiperėjusios ančių šeimynos su mažais pypliukais. Ir vienas kitas nuo kranto gerai matomas ančių lizdas su dar tebetupinčiu paukščiu…
Dar praėjusios savaitės pirmadienį buvusi ančių šeimos prieglauda savaitės viduryje atsidūrė ten pat, kur ir kiti ančių lizdai — ant kranto suverstose žolių krūvose… Ežero pakrantę valančių darbininkų nežmoniškumas sukrėtė ir papiktino paežerėje gyvenančius žmones. Nors ežerą valyti būtina, tačiau, gyventojų manymu, būtų buvę galima kiek palaukti, kol iš visų lizdų išsiris ančiukai…
Lemia įsipareigojimai
Taigi, kas svarbiau — valyti ežerą ar sergėti perinčias anteles? O galbūt galima tuos du dalykus suderinti?
Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas Raimundas Račkauskas patvirtino, jog Telšių rajono savivaldybė yra įsipareigojusi po Masčio ežero pakrantės sutvarkymo projekto įgyvendinimo penkerius metus stropiai prižiūrėti ežerą — t.y. kasmet valyti želiančią augmeniją. Tam šiemet buvo sudaryta sutartis su UAB „Ekostoma“, kuri už beveik devynis tūkstančius eurų įsipareigojo iki dviejų metrų gylio aplink Masčio ežero pakrantę ties miestu išvalyti vandens augmeniją. Pašnekovas tvirtino, kad ežero valymu užsiimanti bendrovė yra įsipareigojusi ne tik išvalyti ežerą, bet ir išvežti bei utilizuoti tai, ką iš ežero išrovė — ne itin malonios išvaizdos ir šiltu metų laiku labai greit dvokti imančias stirtas.
Paukščiai patys pasirinko
R.Račkauskas teigė nemanąs, jog buvo specialiai naikinami dar neišsiperėjusių ančių lizdai. Tiesiog galbūt darbuotojai nepastebėjo. „Jei taip atsitiko, žinoma, blogai. Tikrai neskatinčiau taip daryti“,— sakė Savivaldybės ekologas. Tačiau, specialisto nuomone, labai neatsargiai elgiasi ir patys paukščiai. Ežere esą labai daug vietos, tik kažkodėl paukščiai renkasi perėti miesto pakrantę, nors daug saugiau ir geriau būtų, jei tam pasirinktų kitą ežero pusę. „Maisto paukščiai turi pakankamai, žmonės jų nevaiko, tad ir nebebijo jie nieko. Anksčiau miesto pusėje sparnuočių tiek nesimatydavo. Dabar itin padaugėjo. Atsirado ir daugiau problemų. Ypač daug vandens paukščiai ekskrementų palieka, tenka valyti pakrantes“,— pasakojo specialistas.
R.Račkauskas teigė, jog nebūtų išeitis kiek pavėlinti ežero valymą — vienais metais buvo vandens augalai raunami rugsėjo pradžioje, tai ta praktika nepasiteisinusi. Taigi gamta ir civilizacija gražėjančiuose ir modernėjančiuose Telšiuose, regis, kasmet vis sunkiau suderinami dalykai.