Lietuviai nuo seno mini gero, draugiško kaimyno svarbą. Tačiau yra ir kita kaimyniško subuvimo medalio pusė: kartais su kaimynu tenka sugyventi ne itin maloniomis sąlygomis. Tą savo kailiu jau keletą dešimtmečių patiria eigirdiškiai. Mat gyvenvietės pašonėje įsikūrusi kiaulių auginimo įmonė kaimynus — Eigirdžių gyventojus — nuolat „apdovanoja“ nosį riečiančiais kvapais…
Lina Dijokienė
Siūlo kompromisą
Verslo ir bendruomenės interesai ne visuomet sutampa. Tuomet normaliam subuvimui tenka ieškoti kompromiso. Būtent kompromiso paieškos ir suvedė vėlų trečiadienio vakarą į Eigirdžių kaimo bendruomenės namus šios gražios, prižiūrėtos, jaukios gyvenvietės žmones ir kaimynystėje įsikūrusios Eigirdžių agrofirmos atstovus. Susitikimą inspiravo žinia, kad kiaulių auginimo verslu užsiimanti įmonė ketina įteisinti sanitarinę apsaugos zoną (SAZ). Eigirdiškiai, sužinoję, kad SAZ gali būti nubrėžta net iki 1500 metrų, sunerimo: tokios sanitarinės apsaugos zonos ribos reikštų Eigirdžių miestelio ir aplinkinių kaimų plėtros ir vystymosi stabdymą. Eigirdžių kaimo bendruomenės pirmininkė Aušra Macienė pasidalijo ne tik šia nerimastinga žinia, bet ir klausė, kodėl gyvenvietės visuomenė nebuvo informuota apie tokias planuojamas vykdyti veiklas, galinčias pažeisti jos interesus.
Rimantas Lapinskas, Eigirdžių agrofirmos direktorius, įmonėje dirbantis 12 metų, susirinkusius eigirdiškius bandė įtikinti, jog tos priemonės, kurių ketinama imtis, bus naudingos visiems: ir gyventojams, ir verslui, priminęs, kad Eigirdžių įmonė atsirado ne vakar ar užvakar, o savo veiklą skaičiuoja nuo 1976 metų. Bene dešimtmetį sparčiai besiplėtusi įmonė 1986 m., pasak R.Lapinsko, ėmė veikti visu pajėgumu. Jis priminė, kad tuo pačiu metu augo ir miestelis: kėlėsi gyventojai, kūrėsi, statėsi namus. „Buvo gana nemaža įmonė. Dirbo 120-140 darbuotojų. Įsivaizduojate, kiek buvo technikos? Vien 12 traktorių veždavo srutas“,— trumpą istorijos įvadą pateikė direktorius. Tačiau situacija keičiasi. Gyvenimas, pasak kalbėjusiojo, verčia daugiau rūpintis žmonių sveikata, be to, valstybė pradeda reikalauti, kad visi laikytųsi įstatymų. R.Lapinskas tvirtino, kad įmonė seniai pastatyta, visi projektai buvę suderinti su visomis institucijomis, niekas jokio naujo SAZ neįveda, tiesiog jis nėra teisiškai įregistruotas. Dabar esą reikia valstybės lėšomis įregistruoti tas zonas. Problema susidaranti dėl to, kad pagal laikomų komplekse gyvulių skaičių anksčiau užtekdavę 300 m ar 500 m SAZ, o dabar, augant riekalavimams, šita zona plečiasi. Pagal dabar laikomų gyvulių kiekį — iki 15 tūkst. gyvulių (daugiau, anot direktoriaus, šioje įmonėje niekad kiaulių ir nebūdavę) — SAZ ribos turėtų būti iki 1,5 km. Tačiau tai esą labai blogai Eigirdžiams — nustačius tokio dydžio SAZ, gyventojai ir kitas verslas susidurtų su rimtomis problemomis ir apribojimais: nebūtų leidžiamos statybos, rekonstrukcijos ir pan. „Dabar yra toks sujudimas. Ne vien nuo mūsų priklauso, yra Vyriausybės nutarimai, juos reikia vykdyti. Ką mes siūlome? Suprasdami, kad yra gyventojų ir bendruomenės interesai, kad nebūtų kokių nors trukdžių, mes siūlome savo lėšomis atlikti Poveikio aplinkai vertinimą (PAV), sudarėme sutartį su įmone, kuri atliks tą PAV. Tuomet atsiranda galimybė sumažinti SAZ ir miestelis lieka nuošaly. Toks yra mūsų pasiūlymas ir tikimės, kad jūs pritarsite tam“,— sprendimo būdą susirinkusiems pateikė R.Lapinskas.
Negailėjo priekaištų
„Kadangi atlikome įmonės renovaciją, investavome pinigus, kad būtų kuo mažesnė tarša, tikimės, kad tai leis labai sumažinti SAZ ribas. Sutvarkėme ventiliaciją. Išmetimai yra žymiai į aukštesnius sluoksnius. Mūsų tarša vyksta šitų 22 ha plote, tai įrodė atlikti tyrimai. Yra faktai, yra nepriklausomos laboratorijos“,— aiškino Eigirdžių agrofirmos vadovas. Po tokių jo žodžių susirinkusieji suskato reikšti pretenzijas. Bene aktualiausias klausimas, kurį norėjo užduoti kone kiekvienas susitikime dalyvavęs, buvo tas: kada pagaliau liausis dvokę? „Kiekvieną dieną, ypač savaitgaliais smirda. Kiek mes galim kentėti! Visi juokiasi, kas ten pas jus yra, kad taip dvokiat! Leiskit nors per šventes, per savaitgalius atsikvėpti. Visos užuolaidos dvoku persismelkusios. Drabužių neįmanoma pasidžiauti!“,— vienas per kitą priekaištus žėrė eigirdiškiai.
Bene labiausiai žmones papiktino tas faktas, kad net liepos 6 dieną, kai bendruomenė buvo susirinkusi giedoti šalies himno, per miestelį pradardėjo sunkiasvorė mašina, skirta vežti srutas. Vos po valandos, pasak susirinkusiųjų, po visą gyvenvietę pasklidęs bjaurus dvokas… Pastarąsias žmonių kalbas Eigirdžių agrofirmos atstovai griežtai neigė — niekas per šventę nedirbo, juolab nevežė srutų, tai galį ir dokumentais įrodyti. O kiekvieno traktorininko, kuris, kaip jam šauna galvon, važiuoja ar prie krautuvės sustoja, juk nesužiūrėsi,— teisinosi kiaulių augintojai.
R.Lapinsko manymu, dvokas labiausiai atsirandąs tada, kai ūkininkai agrofirmos srutomis pradeda laistyti laukus. Visų srutų duobių uždengti neįmanoma. Šiemet įmonė už 200 tūkst. eurų baigia pastatyti dengtą srutų rezervuarą, tai dar šiek tiek leis sumažinti sklindančius nemalonius kvapus. „Nėra pigu tokius dalykus padaryti. Situacija vis vien gerėja. Kas metai, kiek tik atlieka lėšų, tiek investuojam. Jūs turit palaikyti ir mus. Jei mes to PAV nedarysim, tai bus uždėtas 1,5 km SAZ. Visiems bus blogai. Mes einame į kompromisą, mokame 10 tūkst. eurų už aplinkos vertinimą, kad miestelis būtų laisvesnis, kad investuoti galėtumėte“,— ir pagąsdindamas, ir prašydamas supratimo kalbėjo R.Lapinskas.
Pastaraisiais agrofirmos vadovo žodžiais susirinkimo pabaigoje suabejojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento atstovas Raimundas Raibužis. „Daryti PAV — šioje situacijoje vienintelis kelias. Kiek jie gali tą zoną susimažinti, paaiškės tik po ataskaitos parengimo. PAV ataskaitos rengėjai šiandien nieko konkretaus nepasakė. Reikia palaukti. Tikslas yra, kad SAZ gyvenamųjų namų nebūtų. Jie privalės įdiegti tokias priemones, kad už zonos ribos nebebūtų ribinių taršos dydžių“,— pabrėžė R.Raibužis.
Visuomenė neliks nuošaly
PAV ruošiančios įmonės atstovė Dovilė Gečiauskienė, projekto vadovė, patikino, kad visuomenė galės aktyviai dalyvauti visame PAV rengimo ir pristatymo procese. Ji akcentavo, kad bus atsižvelgiama į bendruomenės nuomonę, paisoma žmonių lūkesčių, kiek tai bus įmanoma ir ekonomiškai naudinga ir tikslinga. Plačiai ir nuosekliai išdėsčiusi, kaip bus rengiama PAV programa bei ataskaita, konkrečiai pasakyti, kokių priemonių bus imamasi, kad eigirdiškiams nebereiktų kęsti kiaulių komplekso dvoko, specialistė negalėjo. Nors Eigirdžių agrofirmos vadovas ne kartą susirinkusiems eigirdiškiams užsiminė, kad nesiruošia daryti kažkokių stebuklų, nes visos kvapus šalinančios priemonės — brangiai kainuojančios, regis, vietos kaimo bendruomenė nelinkusi taip lengvai nusileisti ir patikėti graudžiomis verslo atstovų kalbomis. Susirinkime pasigirdo pasiūlymų pasidairyti po pasaulį, pasidomėti naujausiomis technologijomis. Norėtume bendradarbiauti, o ne pyktis — ši mintis nuskambėjo iš abiejų pusių: tiek iš bendruomenės, tiek iš verslo atstovų.
Pirmasis susitikimas vyko ramiai, be didelių emocijų. Tačiau, tikėtina, verslo atstovams, vien su gražiais žodžiais ar tuščiais pažadais nepavyks išsisukti — eigirdiškiai pasiryžę nebekęsti per dešimtmečius jiems jau įgrisusio dvoko…
Nuotraukoje: Eigirdžių kaimo bendruomenės susirinkime žmonės priekaištavo kiaules auginančiai įmonei dėl po visą gyvenvietę vis pasklindančio dvoko.