Antrąją liepos savaitę Žemaitijos sostinėje ir Telšių rajone užbaigė džiugus šurmulys gimnazijose — su mokyklos suolu atsisveikino dar viena abiturientų laida.
Lina Dijokienė
Rezultatai
Liepos 13 ir 14 d. Telšių rajono gimnazijose gaudė abiturientų išleistuvių garsai — dar viena jaunuolių laida pakėlė sparnus skrydžiui į gyvenimą.
Gerą nuotaiką drumstė nebent kai kurių abiturientų atestatuose mažesni egzaminų įvertinimai nei buvo tikėtasi. Ypač šiemet dvyliktokus nuvylė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino rezultatai — Telšių rajono abiturientai šį egzaminą išlaikė prasčiau nei visos šalies vidurkis. Jei pernai šio egzamino kartelės neįveikė 8,2 proc. Valstybinį egzaminą pasirinkusiųjų laikyti Telšių rajono abiturientų, tai šiemet šis rodiklis smuktelėjo dar žemiau — egzamino neišlaikė 11,64 proc.
Prasčiau nei šalies vidurkis Telšių rajono abiturientai šiemet laikė ir anglų kalbos, matematikos bei fizikos valstybinius egzaminus.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Petrauskienė informavo, kad, lyginant Telšių rajono bendrojo ugdymo mokyklų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, brandos egzaminų išlaikymo tendencijos panašios kaip ir pernai — 7 valstybinių brandos egzaminų (istorijos, biologijos, geografijos, informacinių technologijų, chemijos, rusų bei vokiečių kalbų) išlaikymo procentas rajono bendrojo ugdymo mokyklose didesnis kaip šalyje. Tiesa, kai kuriuos iš šių egzaminų laikyti rinkosi nedaug abiturientų. Štai, pavyzdžiui, rusų kalbos egzaminą laikė 8 abiturientai, o vokiečių kalbos — vos vienas. Negausus tebuvo ir chemijos valstybinį egzaminą pasirinkusiųjų būrys — 29. Pasak I.Petrauskienės, Telšių rajone brandos egzaminų organizavimas ir vykdymas vyko sklandžiai.
Dešimt „šimtukininkų“
„Kaip ir pernai 10 rajono mokinių gavo aukščiausius įvertinimus — 100 balų. Telšių „Džiugo“ gimnazijos abiturientas Arnas Klova gavo net tris „šimtukus“ — iš anglų kalbos, matematikos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų. 100 balų įvertinimus gavo 6 Telšių Žemaitės gimnazijos, 3 Telšių „Džiugo“ gimnazijos ir 1 Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos abiturientas“,— suskaičiavo Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė.
Telšių rajono abiturientai, be jau minėto A.Klovos, „šimtukus“ surinko iš anglų kalbos ir matematikos: atitinkamai — 4 ir 5. „Kalvotoji Žemaitija“ pakalbino keletą „šimtukininkų“ ir bandė išgauti „šimtuko receptą“.
Geriausiojo abituriento „šimtuko“ receptas
Geriausias šių metų abiturientas, Telšių „Džiugo“ gimnazistas Arnas Klova, pelnęs tris „šimtukus“ iš anglų kalbos, matematikos ir informacinių technologijų egzaminų, nedaugžodžiauja: „šimtuko“ receptas paprastas — tereikia atsakingai mokytis nuo pirmos klasės, neišbarstyti žinių, nes jų prireikia…
Šeimoje, kurioje auga dar brolis ir sesuo, vyriausias Arnas Klova sako: „Pirmuosius pamatus mokslui sudėjo „Saulėtekio“ pradinė mokykla. Esu dėkingas savo pirmajai mokytojai I.Gelžinienei, o toliau juos stiprino „Džiugo“ gimnazija. Čia teko sutikti daug puikių mokytojų. Dėkoju Jiems už perduotas žinias, už tai, kad buvo tokių pedagogų, kurie man padėjo atsiskleisti, įžvelgę manyje gabumų, kurių nesitikėjau turįs. Džiaugiuosi ir savo bendraklasiais, mokiausi motyvuotų, šmaikščių, linksmų žmonių klasėje. Puikiai mokėmės ne vienas, į bendrą būrį mus jungė auklėtoja R.Vidrinskienė, labai šiltas žmogus, jos dėka mes jautėmės kaip vienos šeimos vaikai“.
Pabrėžęs, jog, jo nuomone, svarbiausios žmogaus savybės — sąžiningumas, žmogiškumas ir pareigingumas, A.Klova neigia mitą, jog tie, kurie mokosi, nieko daugiau ir neveikia, tik tarp knygų krapštosi. Jis sako turėjęs ir laisvalaikį, ir pomėgius. Geriausiojo šių metų abituriento interesų ratas platus: domisi astronomija, technologijų naujovėmis, kompiuterija.
„Pamačius pirmąjį „šimtuką“ kompiuterio ekrane, užliejo ir netikėtumo, ir džiaugsmo banga, jausmas — puikus. Laikiau 6 valstybinius egzaminus, keturių iš jų rezultatai džiugino, bet jaudulys ir nuovargis padarė savo, iš kitų dviejų egzaminų tikėjausi daugiau balų. Egzaminų rezultatų laukimas prailgo, dvyliktokai buvo laikomi nežinioje ir įtampoje, o dar tekdavo laukti vakaro, kol bus „įkelti“ rezultatai“,— prisiminė pašnekovas.
Anot Arno, šiųmečiai egzaminai buvę pakankamai sunkūs, reikalaujantys daug žinių. Kaip abiturientas, jis pasigedęs egzaminų rezultatų skelbimo grafiko bei stebėjosi, kad nėra suteikiama galimybė pamatyti ištaisytų brandos darbų. „Kaip žinoti, kokios klaidos padarytos?“— klausė A.Klova. Būsimiems abiturientams jis palinkėjo visokeriopos sėkmės, užsispyrimo.
„Reikia mokytis, bet reikia ir pailsėti. Šią vasarą leisiu sau ilsėtis, rudenį lauks studijos Kauno technologijų universitete. Gimiau ir augau Telšiuose, didžiuojuosi miesto grožiu, žmonėmis, kurie prie jo prisidėjo. Tikiuosi, kad kada nors čia atsigaus ir pramonė. Kas žino, gal ir aš grįšiu į Telšius, jei čia būsiu reikalingas…“,— paklaustas apie artimiausius planus ir galimybę grįžti po studijų į gimtąjį miestą, kalbėjo geriausias šių metų Telšių rajono abiturientas A.Klova.
Šeima — didžiausias ramstis ir vertybė
Arno bendraklasė Paula Venckutė, gavusi „šimtuką“ iš matematikos, pasakojo užaugusi nuostabioje šeimoje. „Iš tėvų visada sulaukdavau palaikymo, paskatinimo užsiimti tuo, kuo noriu, ir siekti savo svajonių. Iš mamos išmokau visada pabaigti pradėtus darbus ir atlikti juos kaip galima geriau. Man tėvai yra mano didžiausias autoritetas, jie mane išmokė, kad šeima yra didžiausia vertybė“,— sakė P.Venckutė.
Telšių „Džiugo“ gimnazijoje Paula mokėsi nuo antros klasės, dėl to ši mokykla jai tikrai yra sava ir gaila ją palikti. „Visada mokykloje jaučiau jaukią atmosferą, nes puikiai sutariau su savo klasės draugais, mokytojais, turėjau nuostabią auklėtoją. Laisvą laiką dažniausiai praleidžiu su šeima ar draugais, taip pat labai mėgstu skaityti knygas, kartais pažiūrėti filmus“,— prisipažino Paula. Abiturientė labai mėgsta keliones, jai patinka aplankyti naujas vietas, šalis, susipažinti su naujais žmonėmis.
„Slapta tikėjausi gauti aukščiausią įvertinimą iš matematikos. Pamačiusi rezultatą, tikrai apsidžiaugiau, išsipildė mano svajonė gauti „šimtuką“. Visą vakarą buvau pati laimingiausia ir negalėjau patikėti, kad tai tikrai įvyko. Savo egzaminus vertinu tikrai neblogai. Aišku, vis tiek pagalvoju, kad galėjau ir dar geriau, nes visada siekiu aukščiausių rezultatų“,— sakė „Džiugo“ gimnazijos abiturientė, prisipažinusi, jog egzaminų rezultatų laukimas tikrai prailgo.
Paulos teigimu, šių metų anglų ir ypač lietuvių kalbos egzaminai buvę sunkūs, tačiau rezultatai nudžiugino. Recepto, kaip gauti „šimtuką“, abiturientė sako neturinti — tiesiog patarė daug darbo įdėti visus metus, o ne tik prieš pat egzaminą pradėti mokytis.
„Šią vasarą truputį spėjau padirbėti. Vėliau planuoju atostogauti, ilsėtis, aplankyti gimines užsienyje. O nuo rugsėjo vėl kibsiu į mokslus, labai tikiuosi, kad išsipildys dar viena mano svajonė ir įstosiu į mediciną. Telšiai, kaip miestas, man patinka, tačiau, manau, kad čia daug perspektyvų nėra. Aš norėčiau savo ateitį kurti didesniame mieste, kur šiek tiek kita atmosfera, daugiau veiklos ir galimybių“,— apie ateitį kalbėjo P.Venckutė.
Nebijoti klysti, keisti ir keistis
Paklausta, ką reiškia būti „šimtukininkų“ auklėtoja, Telšių „Džiugo“ gimnazijos 4a klasės, kurioje mokėsi net trys „šimtukininkai“, auklėtoja Regina Vidrinskienė šypsosi: „Niekada apie tai nemąsčiau, nes dar niekada ja nebuvau. Jausmas labai geras — džiaugiausi kartu su mokiniais kaip vaikas. Turime susikūrę slaptą grupę. Sveikindavau ten ne tik „šimtukininkus“, Arną Klovą, kuris gavo net tris „šimtukus“ — iš anglų kalbos, matematikos ir informatikos, Paulą Venckutę ir Dovydą Vaičiulį, kurie gavo po vieną „šimtuką“ iš matematikos, bet ir kitus auklėtinius: Gretą Petrikaitę, Igną Sajatauską. Labai didžiuojuosi savo vaikais, kaip, beje, ir juos mokę mokytojai — anglų kalbos mokytoja Audronė Alšauskaitė, matematikos mokytoja Gitana Šiaudvytienė ir informatikos mokytojas Romas Ubartas. Jie daug prisidėjo prie mokinių egzaminų rezultatų“.
Paprašyta papasakoti apie savo auklėtinių klasę, R.Vidrinskienė prisiminė, jog klasei pradėjo vadovauti I gimnazijos klasėje. Klasė buvo suformuota iš gerai besimokančių mokinių. „Per tuos metus būta visko: džiaugsmo ir pergalių, liūdesio ir nesėkmių. Klasės mokiniai išsiskyrė noru tobulėti, dalyvauti mokyklos ir miesto organizuojamuose renginiuose, turėjome stiprų branduolį. Visada daug kalbėdavomės. Stengiausi juos padrąsinti, motyvuoti, padėti išsiaiškinti nesėkmių priežastis. Aktyvūs sprendžiant įvairius klausimus buvo ir mokinių tėvai. Kalbant apie Arną ir Paulą, galima pasakyti, kad jų puikūs egzaminų rezultatai yra daugelio metų tikslingas ir nuoseklus darbas. Abu dalyvaudavo įvairių dalykų rajoninėse bei respublikinėse olimpiadose, konferencijose, tapdavo prizininkais ar laureatais. Apskritai visi trys klasės „šimtukininkai“ — tai labai kuklūs, paprasti ir nuoširdūs žmonės“,— negailėjo gerų žodžių auklėtoja.
Išlydėdama į gyvenimą ir atsisveikindama su auklėtiniais R.Vidrinskienė prisipažino: „Jau dabar žinau, kad rugsėjį pajusiu didelę tuštumą. Aš juos prisiminsiu kaip aktyvius, žingeidžius, siekiančius žinių ir naujovių mokinius, su kuriais kartu pokštavom, iškylavom, tarėmės, ginčijomės, kuriais galėjau pasikliauti ir pasitikėti. Gaila, tikriausiai jau neturėsiu tokios stiprios klasės…“.
Pokalbį trijų „šimtukininkų“ klasės auklėtoja užbaigė palinkėjimu. „Visada savo vaikams sakydavau, kad, jeigu norim ką pasakyti, turim tai daryti čia ir dabar. Noriu, kad jie šiuos mano patarimus išsineštų į gyvenimą. Apie viską reikia kuo daugiau kalbėtis. Dar palinkėčiau nebijoti klysti, keisti ir keistis. Nereikia laukti, jeigu supranti, kad šita vieta gyvenime ne tavo. Gyvename globaliame, nuolat besikeičiančiame pasaulyje, todėl, norint nepasimesti, turime ir patys tokie būti. Galiausiai noriu savo vaikams pasakyti, kad gerais mokiniais ne visi gali būti, bet padoriais žmonėmis gali būti kiekvienas. Tai, manau, yra gyvenimo pagrindas“,— pabrėžė Telšių „Džiugo“ gimnazijos mokytoja Regina Vidrinskienė.
„Šimtukininkai“ vaikinai
Šiemet „šimtukininkų“ kompanija labai vyriška. Net šeši Žemaitės gimnazijos abiturientai vaikinai savo brandos atestatuose gali didžiuotis turį aukščiausius įvertinimus. „Kalvotoji Žemaitija“ savo skaitytojams pristato jų mintis apie egzaminus, jaunuolių pomėgius ir ateities perspektyvas.
Žemaitės gimnazijos abiturientas Rytenis Pronckus, pelnęs „šimtuką“ iš anglų kalbos, prisistato esąs iš paprastos darbininkų šeimos, niekada nesiskundžiąs gyvenamąja aplinka ir nuoboduliu. „Nuo pirmos klasės iki aštuntos mokiausi „Kranto“ progimnazijoje. Per tuos metus iš tinginio virtau moksliuku, kuris suprato mokslų svarbą ir prasmę. Likusius ketverius metus užbaigiau Žemaitės gimnazijoje. Labai džiaugiuosi, kad teko mokytis C klasėje, kuri nors pagal pažangumą ir buvo silpniausia, tačiau draugiškiausia ir linksmiausia. Čia pratęsiau draugystę su buvusiais „Kranto“ bendramoksliais bei susiradau naujų draugų ir pažįstamų. Didžiuojuosi, kad Žemaitės gimnazijos mokytojai yra labai griežti, stropūs, gebantys pastebėti mokinius „deimančiukus“ ir taip pat gebantys atlikti antrųjų tėvų vaidmenis“,— pasakojo Rytenis. Anot pašnekovo, nors mokėsi nemažai, tačiau pakako ir laisvalaikio — jį skirdavo ir draugams, ir pagelbėti tėvams. Šis abiturientas mėgsta klausytis muzikos, domėtis muzikos naujienomis ir istorija, ieškoti tam tikrų faktų, dainų reikšmių.
Savarankiškai išmoko groti gitara. Svarbiausios gyvenimo vertybės — ištikimybė, pagarba, sąžiningumas, dorovingumas, kantrybė, darbštumas.
„Jausmas, kai sužinai, kad gauni maksimumą, yra tikrai unikalus. Iš pradžių jauti nuostabą ir džiaugsmą, ypač jeigu tikėjeisi žymiai žemesnio įvertinimo. Po kiek laiko apsvarstai visas aplinkybes, pamatuoji įdėtą darbą ir supranti, kad kitokios baigties ir negalėjo būti, tada jauti laimę, atsipalaidavimą ir ramybę. Visais savo egzaminų rezultatais esu patenkintas, kadangi jie aukštesni nei tikėjausi. Truputį gaila, kad nelabai pasisekė su lietuvių egzaminu (gavau mažiau nei tikėjausi). Visgi, manau, kad egzaminų rezultatų pakaks, kad įstočiau į valstybės finansuojamas studijas. Egzaminų rezultatų laukimas neprailgo, nes po egzaminų buvau labai užsiėmęs“,— prisipažino abiturientas. Anot Rytenio, šiemet egzaminai nebuvę nei per daug sunkūs, nei per lengvi. Vis tik jam norėtųsi, kad egzaminų užduočių formuluotės kuo mažiau stengtųsi mokinį supainioti ir suklaidinti… „Mano patarimas moksleiviams yra laikytis reguliarumo. Negalvokite, kad vienais ar kitais metais galite „atsileisti“, o kitais daugiau padirbėti. Darykite namų darbus, skaitykite vadovėlių medžiagą ir konspektus, atidžiai klausykites mokytojų dėstomos medžiagos. Stenkitės tai daryti kuo dažniau ir reguliariau. Ir tikrai negalvokit, kad viską pakartosit per paskutinius mėnesius prieš egzaminus. Sunkus darbas visada atsiperka su kaupu“,— negailėjo patarimų būsimiems abiturientams Rytenis.
Savo vasarą jis sako suplanavęs dar prieš egzaminus. Kartu su draugais išvyko į Palangą ir ten dirba. „Po mokyklos planuoju studijuoti Vilniuje. Noriu tapti inžinieriumi, todėl sieksiu patekti į mechanikos inžinerijos studijų programą Vilniaus Gedimino technikos universitete. Myliu gimtuosius Telšius, nors čia dažnai ir trūksta pramogų. Gimtinė visados lieka gimtine. Tačiau, manau, kad perspektyvų grįžti čia po studijų nedaug. Rasti darbą gal ir pavyktų, bet turbūt kilti karjeros laiptais būtų neįmanoma. Tikiuosi, ateityje situacija keisis“,— svarstė R.Pronckus.
Svarbu — nuosekliai mokytis
Ypatingo recepto, kaip gauti „šimtuką“, sako neturįs ir kitas Žemaitės gimnazistas abiturientas Vilius Balvočius. Jo atestate — „šimtukas“ iš anglų kalbos. Šio mokinio patarimas toks — tiesiog reikia nuosekliai mokytis ir rezultatas bus toks, apie kurį jūs svajojote. Gimęs ir užaugęs Viešvėnuose, Vilius didžiuojasi savo tėvais — puikiais žmonėmis. „Vyresnis brolis, pusseserė bei močiutė taip pat baigė Žemaitės gimnaziją. Brolis dabar — VGTU trečiakursis. Mokykla paliko nepamirštamą įspūdį. Gimnazijoje susiradau puikių draugų, kurie kasdienybę mokykloje padarė dar geresnę. Pažinau nuostabių mokytojų: chemijos mokytoją S.Gustienę, kuri per ketverius metus tapo tarsi geriausia drauge, anglų kalbos mokytoją R.Baltmiškę, padėjusią man pasiekti tokių rezultatų“,— sako Vilius.
Anot jo, jei nori gerai mokytis, daug laisvo laiko nelieka. Abituriento pomėgiai susiję su gamta, aplinkos priežiūra, iškylomis bei susitikimais su draugais. Jis mėgsta atvirumą, nuoširdumą, paprastumą.
„Kai sužinojau savo rezultatą, apėmė euforija ir supratimas, kad mokytasi ne veltui. Egzaminų rezultatais esu patenkintas, nors iš kai kurių dalykų galėjo būti ir geresni rezultatai. Rezultatų laukimas labai užtęstas ir varginantis. Šių metų egzaminuose buvo ir sunkių, ir lengvų užduočių. Tačiau joks egzaminas neparodo mokinio tikrųjų žinių, nes abiturientai streso metu užmiršta paprasčiausius dalykus, dėl kurių krenta rezultatai“,— prisiminė egzaminų patirtį V.Balvočius. Anot abituriento, bus įtempta vasara, teks laukti stojimo į universitetą rezultatų.
„Telšiai man yra mylimiausias miestas, tačiau šiuo metu perspektyvos jaunimui čia trūksta. Baigęs studijas, planuoju grįžti į Telšius ir čia dirbti bei gerinti Telšių miestą savo darbais“,— optimistiškai kalbėjo „šimtukininkas“.
Daug puodelių kavos
Nusipirkti daug kavos! Tokiu patarimu dalijasi Žemaitės gimnazijos abiturientas Tadas Gricius, iš matematikos egzamino sulaukęs šimto balo įvertinimo. „Tikrai, vienintelis dalykas, kuris man taip padėjo šiais metais, tai buvo daug puodelių kavos, nes turėjau begalę bemiegių naktų. Prieš kiekvieną kontrolinį sėdėdavau iki nakties prie knygų. Taip pat jau turite susitaikyti su ta mintim, kad turėsite paaukoti didžiąją dalį laiko mokslams. O palinkėti galėčiau kantrybės, man pačiam dažnai naktį, sėdint prie pamokų, ateidavo mintis, ar iš tikro verta tiek daug stengtis, bet patikėkit, tikrai verta!“,— sako Tadas.
Abiturientas pasidžiaugė turįs nuostabią šeimą, tėvus, kurie labai stengėsi padėti, bei du vyresnius brolius — gerai baigusius mokyklą, tad buvusius geru pavyzdžiu. „Mokiausi Telšių Žemaitės gimnazijoje, kuri tikrai stipriai paruošė mokinius egzaminams. Turėjau pačią nerealiausią klasę, susipažinau su daugybe įdomių ir skirtingų žmonių, kurie palaikė man kompaniją visus mokslo metus. Man pasisekė, nes turėjau galimybę mokytis ir pasisemti patirties iš pačių geriausių mokyklos mokytojų, kurios padėdavo visais iškylančiais klausimais“,— prisipažino T.Gricius. Suradęs kiek laisvesnio laiko, vaikinas jį skirdavo programuoti. Labai mėgsta dirbti su kompiuteriais, turbūt tai ir būsiąs jo gyvenimo pašaukimas!
Paklaustas apie egzaminus, jų laukimą, vaikinas sakė: „Tiesą pasakius, tikrai nesitikėjau tokių aukštų įvertinimų. Todėl jausmas, kai sužinojau, kad gavau „šimtuką“, buvo neapsakomas. Tai buvo labai malonus jausmas, kai sužinojau, jog visos pastangos tikrai nenuėjo veltui. Kiti egzaminai taip pat sekėsi gan neblogai. Iš informatikos pavyko surinkti 95 balus! O iš anglų — 87. Lietuvių kalbos egzaminas šiais metais buvo gan slidus, bet vis tiek pavyko gauti 78 balus! Apskritai tikrai nesitikėjau tokių aukštų balų, turbūt per daug pesimistiškai žiūrėjau į savo darbus. Tačiau jausmas, sužinojus visus rezultatus, yra labai geras! O pats egzaminų laukimas tikrai neprailgo, kadangi buvau išvykęs, todėl laikas, belaukiant rezultatų, greit praėjo. Man asmeniškai visi egzaminai buvo tokie, kokių aš pats ir tikėjausi. Nebent galėčiau sukritikuoti informatikos egzaminą, kuriame programavimo dalis buvo nesuderinta su mokymo kursu, atrodo, lyg NEC’ui šiemet informatikos egzaminas buvo paskutinėje vietoje, tačiau bent jau vertintojai į tai atsižvelgė ir atlaidžiau vertino užduotis“. Abiturientas sakė, jog dar nėra suplanavęs, ką veiks šią vasarą. Nori tiesiog pailsėti ir susikaupti prieš kitą svarbų etapą savo gyvenime. Planuoja studijuoti programų sistemas. „Telšiai yra nuostabus miestas, kuriame aš užaugau. Ir mano gyvenimas čia buvo tobulas! Džiaugiuosi, kad galėjau susipažinti su daugybe žmonių, kurie suteikė man daugybę idėjų ir naujos patirties mano gyvenime. Šis miestas man suteikia ramybę, todėl su mielu noru grįžčiau į jį. Gal ne iš karto po studijų, bet senatvėje — mielu noru!“— sakė T.Gricius.
Būsimas inžinierius
Kitas Žemaitės gimnazijos abiturientas, gavęs „šimtuką“ iš matematikos, Gintautas Plonis, sako, kad savęs Telšiuose po studijų nematąs, per mažas miestas… Tačiau prisipažįsta, jog visada norės į gimtąjį miestą sugrįžti nors trumpam. „Baigęs aštuntą klasę „Kranto“ progimnazijoje, nusprendžiau toliau mokytis Žemaitės gimnazijoje. Čia mačiau daugiausia perspektyvų. Lūkesčiai pasitvirtino — gimnazijoje dirba patys geriausi mokytojai, kuriems privalau padėkoti už sunkų darbą. O už puikias matematikos žinias ir pasiaukojimą išmokyti visus iki vieno, esu dėkingas savo matematikos mokytojai ir buvusiai 5-8 klasių auklėtojai A.Mingėlienei“,— sakė Gintautas.
Šis abiturientas, be mokslo, turi platų pomėgių ratą. „Spėdavau paplušėti sporto klube, taip pat itin patinka gilintis į žmogaus mąstymo principus, skaitau įvairias psichologines knygas, šiek tiek domiuosi filosofija. Šį pavasarį nusprendžiau išmokti dar vieną užsienio kalbą, tad savarankiškai pradėjau mokytis ispanų kalbos. Mano nuomone, svarbiausios vertybės gyvenime yra užsispyrimas ir valia nepasiduoti, kad ir kaip viskas nesisektų, suvokimas, kad niekas vertingo neateina lengvai, bei gebėjimas išlikti visuomenės nuomonių, masės srauto nuošalėje, atsirinkti, kas išties svarbu gyvenime“,— pasakojo abiturientas.
G.Plonis sako matematikos visada mokęsis nuosekliai, tad tikėjosi gerų rezultatų. Sulaukęs „šimtuko“, reagavo santūriai. „Gal net per daug santūriai. Tiesiog prisiminiau valandas, praleistas mokantis, ir dar kartą sau pakartojau, kad geri rezultatai pasiekiami tik sunkiu darbu. Egzaminų rezultatų laukimas tikrai neprailgo, nes buvau gana užtikrintas, kad rezultatai bus pakankamai geri, jaučiausi ramus“,— teigė Gintautas, kuriam šiųmečiai egzaminai buvę nesunkūs.
„Svarbiausias dalykas, siekiant gauti „šimtuką“, yra nusiteikimas. Reikia iš pat pradžių nusiteikti daug dirbti, paaukoti daug laiko ir energijos. Būsimiems abiturientams patarčiau nelyginti savęs su kitais, daryti viską, kaip tik įmanoma geriau, išnaudoti save visu 100 procentų, nesustoti net ir sukliuvus. Na, o svarbiausia — per daug nesureikšminti egzaminų, nes tai toli gražu nėra gyvenimą lemiantis, galutinis dalykas“,— negailėjo patarimų būsiemiems abiturientams G.Plonis.
Jo paties vasara būsianti nelengva. Šiuo metu dirba Palangoje. Ketina studijuoti inžineriją VGTU. Norėtų sieti ateitį ir su sportu — ateinančiais metais sieks asmeninio trenerio licencijos.
„Daugiau planų kaip ir neturiu, išlieku atviras įvairioms galimybėms. Manau, kol nesi tikras, ką nori veikti gyvenime, svarbu išmėginti save visur“,— sakė Žemaitės gimnazijos duris užvėręs G.Plonis.
Leono Mileikio nuotr.