Aprašius knygų patekimo į Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Kraštotyros fondą kelius, išeitų įdomaus žanro kūrinėlis. Gal su kiek diplomatijos, detektyvo, mecenatystės, bičiulystės, patriotizmo ir tikros bibliofilijos prieskoniais. Ryšiai su knygų autoriais, skaitytojais, bibliotekų paveldėtojais, knygų mainų dalyviais, be viso kito, formuoja gyvos bibliotekos dvasią.
Julita Švėgždavičienė
Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Bibliografinio aptarnavimo skyriaus vedėja
Vienas naujausių ir plačiai reklamuojamų tokių kelių — akcija „Knygų Kalėdos“. Pasirinkome porą jau seniau išleistų eilėraščių knygelių. Smagiausia — kai knygas dovanoja kraštiečiai. Gruodžio-sausio mėnesiais mus pasiekusios knygos ir pradžiugino, ir nustebino. Vilniuje gyvenančios Irenos Tumavičiūtės bibliotekos knygutė „Tiesa išlaisvina“, kur arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus prisiminimai apie dvidešimt „LKB kronikos“ metų su autoriaus dedikacija — „Irenai“. Šie metai Kronikai — jubiliejiniai. Ir tai bus vienintelis bibliotekos egzempliorius. Mūsų žinomi kraštotyrininkai Julius Norkevičius (Vilnius) ir Apolonija Girdžiūnienė (Plungė) pasirūpina, kad neliktume be „Tautotyros metraščių“ ir įdomių straipsnių. Beje, šiemet sulauksime pasirodant lieplaukiškės A.Girdžiūnienės kraštotyrinių straipsnių rinktinės. Ypatingai dėkojame kraštiečiams, kuriantiems, leidžiantiems ir dovanojantiems savo kūrybos knygas. Režisierė Laimutė Pocevičienė, kurią norisi įvardinti „knygų ambasadore“, perdavė iš Vilniaus parvežtą naujausią Viktorijos Daujotytės žemaitiškų eiliuotų tekstų knygelę „Žīmėni vuobelie/ Žieminė obelis“.
Gal jau dešimtmetis, kai ypatingai jaučiama atsisveikinimo su savo asmeninėmis ar tėvų kauptomis šeimos bibliotekomis banga. Ne vienoje bibliotekoje rasime vadinamas „Mainų lentynas“, laisvai prieinamas gyventojams. Jos gana populiarios. Puiku, kai gerų leidinių turintys miestiečiai pasiūlo atsirinkti reikalingas knygas bibliotekininkams. Taip į Kraštotyros fondą pateko geros būklės 2015 metų, kol kas bibliotekoje vienintelio leidinio „Polonezų kelias. Gyvenimas, kurio nepakartosi“ egzempliorius. Džiaugiamės, kad Telšiuose kuriančios menininkės kūrybinį kelią pristatanti knygelė „Zita Inčirauskienė: tekstilė, kaligrafija“ (2015) taip pat yra vienintelis egzempliorius ir saugomas Kraštotyros fonde. Kolegą Gediminą Petrulį pridera vadinti bibliofilu, pro kurio akis nepraslys telšiškio ar su Telšiais susijusio autoriaus išleista, kad ir savilaidos būdu, knyga. Arba štai tokia — be leidybinių duomenų — Romualdo Jagmino atsiminimų knyga „Tryškė“. Palikęs šį leidinį Kraštotyros fondui, informavo apie išleistą Vytauto Svaravičiaus poezijos knygą „Tarp ežero Masčio bangų“. Būtų puiku, kad ir ji papildytų telšiškių kūrybos lentyną. Atminties institucijų vadovai Telšiuose dalijasi su mūsų biblioteka išleistais Telšiams, Žemaitijai skirtais leidiniais, kaip „Telšių vyskupija“ (2016), kasmet išleidžiamu kalendoriumi (muziejus „Alka“), lankstinukais, DVD — 2016 m. „Žemaitija — istoriniuose Europos žemėlapiuose“ (Telšių apskrities archyvas).
Yra manančių, kad mūsų bibliotekos Kraštotyros fonde yra visko, kas parašyta ir išleista apie Telšius, rajoną… Kad ši puiki mintis būtų arčiau tiesos, kviečiu visus, susijusius su leidiniais ir leidyba, kuriančius, sudarančius leidinius apie Telšių rajoną, Žemaitiją, kaupiančius ir besidalijančius informacija, po vieną egzempliorių pasidalinti su Karolinos Praniauskaitės viešąja biblioteka. Tegul ji taps ne tik graži, bet ir turtinga. Dėkoju visiems visų laikų „knygų ambasadoriams“.
Nuotraukoje: Poezijos knygos autorius telšiškis Vytautas Svaravičius.