Praėjusią savaitę įvyko Savivaldybės tarybos kolegijos posėdis. Jame svarstyta: nauja atliekų rinkliavos tvarka, siūlymas pirkti kariljonus, šilumos ūkio perėmimas.
Alvydas Ivoncius
Keis tvarką
Kolegijai, kurią sudaro Savivaldybės tarybos nariai, buvo pristatyta kuriama nauja atliekų rinkliava. Ji turėtų būti dvinarė: reikėtų mokėti nuolatinę dalį ir už konteinerių turinio išvežimo kartus. Ketinama sulyginti mokėjimą individualių namų savininkams mieste ir kaimiškose vietovėse. Savivaldybės tarybos nariai turėtų patys nuspręsti, kaip tą rinkliavą iš gyventojų išlupti: ar kaip anksčiau apmokestinant turto vienetą — būstą, ar jame gyvenančius žmones. Būtų nustatytas minimalus konteinerių išvežimo iš sodybų kartų skaičius — trylika. Nežinia, kodėl būtent tiek. Už tą dalį žmonėms vis viena tektų mokėti.
Naują tvarką pristatę konsultantai aiškino esą taip bus skatinami žmonės rūšiuoti atliekas, bet gali nutikti ir kitaip — padaugės atliekų pakelėse ir pamiškėse. Nelengvai problema išsprendžiama dėl daugiaubučių namų konteinerių, nes reikėtų įrengti užrakinamas aikšteles.
Kolegija tik išklausė informaciją, tačiau sprendimą gali priimti Taryba.
„Muzikėlė“ pabrango
Architektas Algirdas Žebrauskas dar kartą kreipėsi į Savivaldybę dėl kariljonų įrengimo prie Kultūros centro sienos. Kariljonas — varpų muzikos įrenginys. A.Žebrauskas šį įrenginį perša senokai, patetiškai bandydamas jį susieti su Žemaitijos krikštu, tarytum tai būtų itin svarbus šio iškilaus 600 metų senumo įvykio įprasminimas. Panašu, reikia „pririšti“ prie šios sukakties, kad siūlymas atrodytų labai svarus. Vieni Kolegijos nariai žavėjosi šia idėja, kiti vertino atsargiai. Mero pavaduotojas Kęstutis Gusarovas suabejojo, ar Savivaldybė galės skirti prašomus 30 tūkstančių eurų, kadangi pinigų stokojama ir kitoms reikmėms. A.Žebrauskas sunkiai nuslėpė nusivylimą ir suirzimą. Esą, jei nenori, tai tegu taip ir pasako. Architektas tikino, kad dalį pinigų jau sutiko paaukoti rėmėjai. Beje, tas kariljonas nuo tada, kai siūlymas pateiktas ankstesniame Kolegijos posėdyje, ėmė ir pabrango dešimtimis tūkstančių eurų. Vėlgi Kolegijos nariai pasiklausė, tuo viskas ir baigėsi.
Perimti ar nuomoti?
Savivaldybės tarybos narys Almantas Lukavičius jau praėjusių metų pabaigoje parengė sprendimo projektą dėl šilumos ūkio perėmimo. Meras į gruodžio mėnesio Tarybos posėdžio darbotvarkę šio sprendimo neįtraukė, aiškindamas, kad reikia plačiau apsvarstyti. Mat ankstesniais sprendimais Taryba nutarė skelbti šilumos ūkio nuomos konkursą. Šis konkursas jau vyksta.
A.Lukavičius aiškino, kodėl reikėtų perimti šilumos ūkį Savivaldybei. Pagrindinis motyvas: sumažėtų kaina. Tačiau A.Lukavičius nepateikė jokių tai įrodančių duomenų. Tikino, kad Savivaldybės įmonė, perėmusi šilumos ūkį, galėtų dirbti be pelno. Todėl ir atpigtų. Kol kas Savivaldybė kažkodėl nėra parengusi jokios rimtos studijos, kas nutiktų jai perėmus pačiai valdyti šilumos ūkį. Problema išnagrinėta labiau teisiniu, o ne energetiniu ir ekonominiu aspektais, todėl klausimų lieka kur kas daugiau nei atsakymų.
Savivaldybei priklausančios UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Jurgis Staševičius sakė, kad, perimant šilumos ūkį, reikėtų UAB „Litesko“ sumokėti pusantro milijono eurų už dar neatsipirkusias investicijas bei sukaupti pustrečio milijono eurų veiklai pradėti. Aišku, nei „Telšių šilumos tinklai“, nei Savivaldybė tokių pinigų neturi.
Posėdyje dalyvavę teisininkai nuramino: nors konkursas ir paskelbtas, jei dalyvių pasiūlymai netenkins, nebūtina šilumos ūkį išnuomoti. Diskutuojant buvo užsiminta ir apie nepriklausomus šilumos tiekėjus. Kaip stebėtojas, į posėdį buvo atvykęs „Žemaitijos energijos“ — nepriklausomo tiekėjo — direktorius Vidas Kolesinskis. Jis ne kartą replikavo esą nepriklausomi šilumos energijos tiekėjai ir taip „neišsilaiko“. Kitaip sakant, jiems neva mokama per mažai. O logika čia paprasta: kad nepriklausomi šilumos energijos tiekėjai gautų daugiau, reikėtų kelti kainą. Mat ir taip UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ privalo supirkti nepriklausomų tiekėjų gaminamą šilumos energiją, jei ji pigesnė nei „Telšių šilumos“. Apie šias problemas jau rašėme. V.Kolesinskis papriekaištavo, kodėl Savivaldybė nesugeba perimti šilumos ūkio, jei kiti rajonai tai daro. Šiek tiek keistokas „Žemaitijos energijos“ — nepriklausomo tiekėjo — vadovo priekaištas. Jei Savivaldybei perėmus šilumos ūkį, anot A.Lukavičiaus, sumažėtų gyventojams šildymo išlaidos, tai kodėl tuo turėtų būti suinteresuotas V.Kolesinskis? Jei jo vadovaujama įmonė esą ir taip neišsilaiko, tai Savivaldybei perėmus ir sumažinus kainą, juk būtų dar blogiau…
Ir dėl šio klausimo Kolegijos nariai nieko nenusprendė. Beje, Kolegijoje dažniausiai informacija išklausoma, o jokie privalomi sprendimai negali būti priimami.