Kuriozas: peikdama žurnalisto nuomonę, bendrovė pati tai nuomonei… pritaria
(Pabaiga. Pradžia Nr.92)
„Žemaitijos energija“ savo straipsnyje kolegų laikraštyje kažkodėl įžvelgia esą aš savo anksčiau „Kalvotojoje Žemaitijoje“ paskelbtame straipsnyje kažką paverčiu kažkokia gynyba ir juodinu nepriklausomus šilumos energijos gamintojus. Deja, „Žemaitijos energija“ nepateikė nė vienos citatos, kuria mano straipsnyje tie nepriklausomi šilumos gamintojai būtų juodinami. Ir negalėjo pateikti: mano tekste jokių „Žemaitijos energiją“ juodinančių, įžeidžiančių, menkinančių teiginių nė nėra. „Žemaitijos energija“, reaguodama į mano straipsnį, pradėjo komentuoti tai, ko neparašiau.
Alvydas Ivoncius
Komentuoja tai, kas neparašyta
Štai „Žemaitijos energija“ savo straipsnyje ilgokai samprotavo apie Valstybės kontrolės ataskaitą dėl savivaldybių šilumos ūkių, energetikos ministro Roko Masiulio žodžius apie privatininkus (tarsi juo nebūtų pati „Žemaitijos energija“), naują Vyriausybės programą ir klausia: „Taigi ar nesusidaro įtartinas vaizdas, kada vietinis žurnalistas plėšosi marškinius ir mūru stoja tiek prieš Valstybės kontrolės, tiek prieš buvusio energetikos ministro, tiek prieš Vyriausybės programoje atsispindinčią nuomonę ir dėl aukštų Telšių šilumos kainų kaltina nepriklausomus šilumos gamintojus?“ Visų pirmiausia štai kas: nei Valstybės kontrolė, nei ministras, nei Vyriausybė mano straipsnyje nė neminimi ir jokiu kontekstu jų nuomonės nekvestionuojamos. O, be to, nė vienu žodžiu dėl aukštų kainų nėra kaltinama „Žemaitijos energija“. Jos pačios problema, jei straipsnyje sugebėjo perskaityti tai, ko nėra. O frazė „marškinius draskosi“ patiko: ją panaudojau šiam straipsniui.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 93 (10005)