Broliukai ir sesikės, nors baisiai nemėgstat, ale pafilosofuokim apie būties ir buities slėpinius. Nors trumpai, bo feisbukuose to nedarom: ten braškėmis, naujais marškiniais, snaudžiančiais katinais giriamės arba patys savimi mėgaujamės. Tataigi, baigėsi, kaip žinot, seimelinukų ir valdoviukų kadencija. Laimė, tokia yra. Vis vienu kitu politikos šašu nusikratom, vis viena kita korupcijos erkė, jei nespėjo ištraukti B.Acevičius ir STT (Sukčių tramdymo tarnyba), nukrenta.
Gyvenimas, broliukai ir sesikės, turi savybę: viskas keičiasi. Kartais ta savybė suveikia bjauriai, kai ištuštėja piniginė, arba atpalaiduoja, kai daktaras baigia lupti geliantį dantį. Valdoviukams ir seimelinukams kadencijos pabaiga tas pats, kaip ir bėdžiui paskutinio cento išslydimas iš kašelioko. Kadencijos pabaiga valdoviukams ir seimelinukams labiausiai gelianti filosofinė būties ir buities problema.
Svietas mainosi, mainos ir mūsų, Telšių kunigaikštystės, seimelis. Todėl su giliu liūdesiu atsisveikiname savo pasakose su maršalka Saule Pirmuoju. Ak, pasiilgsime (rūmininkai nė kiek) jo paauksuoto botago. Smagiai vienam kitam apkiautėliui uždroždavo, kartais net saviškėms raudonosioms roželėms.
Kažkur toli nuklydo, gal Markso ir Engelso veikalų skaityt, kita plačiai pražydusi raudonoji roželė — Vilė Prokuratorė. Kartu su ja iš mūsų pasakų paspruko uoli valdoviukų mundurų skalbėja Alfreda Šventoji, o STT užtrenkė duris į gėrybių rūmus kitai pasiklydusiai kregždutei — Juozapui Darbininkui. Išvijo STT iš kunigaikštijos rūmų ir maršalkiuką Anglių. Išnyko, it dūmai neblaškomi vėjo, mūsų pasakaitėse pilkieji raudonųjų roželių ir darbinių kardinolai A.Domas ir Z.Enka. Kur dabar A.Domas sapnuoja mentėse dygstančius aniuolėlio sparnelius? O smagaus Z.Enkos pasiges ne tik pasakaičių skaitytojai, bet ir rūmininkai: kas kelionėn į svečias šalis pagriebs kelias dėžes gėrimėlio nuotaikai praskaidrinti, kelionei, taip sakant, sutrumpinti.
Vieni — išeina, kiti — ateina, treti — pasilieka. Tai nepermaldaujamos laiko, materijos, erdvės, gyvybės dėsnis. Net kunigaikštijos seimelyje jis ima ir suveikia. Tad atsisveikiname su visu šauniu būreliu pasakų herojų, dėkojame jiems už temas ir idėjas pasakaitėms. Atsisveikinę pasveikiname naujus personažus ir tuos, kurie sugebėjo išlikti, bet pakeisti kostiumus ir kostiumėlius. Husaras tapo vyriausiuoju valdoviuku, senatoriaus elektriko ginklanešė Laimužė — vyr. daktare, tad nuo šiol taip ją ir vadinsime – Laimužė Vyr. Daktarė. Liko seimelyje korupciją viedrais semiantis ir naujiems valdoviukams rakštis minkšton vieton varantis B.Acevičius. Tvarkdarys Lukas šastelėjo į maršalkiuko Angliaus krėslą.
Anie jau pažįstami. Ale sugužėjo į pasakaites visas būrys naujų personažų. Maršalkos sostą užtūpė Imantas Žandaras. Paauksuoto botago dar neturi, bet puikybe trykšta it fontanas. Įžengė į seimelį kunigaikštijos valstiečių dvarponių vadė Vilma Valstietė su žaliu vėliavos kotu. Žiūri visi: o kur pati vėliava? „Mes atėjome su skaidrumo vėliava. Mūsų vėliava tokia skaidri, kad nė nesimato!“,— išrėžė visam seimeliui, visai kunigaikštijai, Žemaitijai, Lietuvai ir pasauliui valstietė dvarponė.
Ak, pamiršome blausesnius pasakaičių veikėjus: T.Arvainį ir Genialųjį Architektą. Abu sugriuvo prie valdančiojo gardo lovio. Genialusis Architektas dar atsitempė ir savo žentelį — baisiausiai prasiskolinusį Tomuką Dizainerį. Spėjame: anas bus visai smagus ir šaunus pasakaičių personažas.
Nujaučiame: vis dažniau teks pasimatyti su Jolante Liberale ir tvarkdariu Kęstu Zadanija. Paliks tau anie pasakaites, tiedu veidrodyje save tigrais matantys katinėliai. Nesulauksit… Rasi, dar ir naujų personažų į pasakaites įžengs. Gal Skaisčioji Mergelė atves, o gal ir patys prasibraus.
Ačiū už gerą ir taiklų jumorą. Kaip pirštu į akį. Bus ką veikti Ivonciui šioje kadencijoje. Smagumėlis