Jauniausia rajono seniūnė džiaugiasi žarėniškių susitelkimu

Nėra tos dienos, kad Žarėnų seniūnė Silvija Martinkutė nesidomėtų, kaip vyksta darbai Paplienijos piliakalnyje.

Toks įspūdis kilo, kalbantis su Žarėnų seniūne Silvija Martinkute, apie pusantrų metų vadovaujančia seniūnijai. Jai šis kraštas dar nuo mokyklinių dienų artimas ir savas.

Algirdas Dačkevičius

Demografinė padėtis — kaip ir daug kur Lietuvoje
Praėjusių metų vasarą Žarėnų seniūnijoje buvo 30 kaimų, tiesa, kai kuriuose — po vieną ar šiek tiek daugiau sodybų. Šiandien seniūnija skaičiuoja 25 kaimus. Toks mažėjimas — ne išskirtinis atvejis, nes visoje Lietuvoje demografinė padėtis panaši.
Prieš aštuonerius metus Žarėnų seniūnijoje gyveno 1 tūkst. 13 žmonių, pernai jų buvo 954, o šiemet — 939.
Tačiau, pasak seniūnės, žmonių skaičius stipriai neįtakoja bendros seniūnijos veiklos ir ne mažiau telkia žmones.
Žarėnai — ūkininkų kraštas: čia nedirbamos žemės beveik nerasi. „Turime kelis stambesnius verslininkus — Arūną Andrijauską, Algirdą Leščiauską, kurių veikla susijusi su žemės ūkio produkcija. Vietos maisto paveldą puoselėja Sandros Riepšienės „Kontėna“. Vietos verslininkai — socialiai atsakingi ir prisideda prie organizuojamų švenčių, prireikus padeda kitiems gyventojams“,— pasidžiaugė supratingų žarėniškių bendruomeniškumu seniūnė.

Grįžo į gimtąjį kraštą
Jauniausia rajono seniūnė — plateliškė, o būdama penktokė su mama grįžo gyventi į jos gimtinę Kegų kaime. Baigusi Žarėnų vidurinę mokyklą, mergina studijavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, įgydama veterinarijos specialybę. Vėliau žinias gilino to paties universiteto magistrantūros studijose — veterinarinės maisto saugos srityje.
Po studijų Silvija dirbo vyriausiąja specialiste Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, o vėliau — „Žemaitijos pieno“ žaliavos kokybės skyriuje technologe.
Susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, S.Martinkutė nutarė išbandyti naują sritį — vadovauti Žarėnų seniūnijai. Žinoma, čia jos laukė nauji iššūkiai, tačiau patirtis dirbti su žmonėmis buvo tas pagrindinis veiksnys, nulėmęs sėkmingo darbo pradžią. Juk ne veltui sakoma — gera pradžia — pusė darbo!
Šiuo metu seniūnijoje dirba 10 darbuotojų: penki administracijoje ir tiek pat — prie ūkio darbų. Kai kurie administracijos darbuotojai — ilgamečiai. Specialistė Lina Mačiulskienė dirba jau 45-erius metus, vyr. specialistė žemės ūkio funkcijoms Regina Šiaulienė — 16 metų, socialinio darbo organizatorė Rita Jančauskienė — 10 metų. Mažiau — ketverius metus — ūkio dalyje darbuojasi Gražina Steckienė, o Edmundas Gimbutas, vietos ūkio specialistas, visiškai neseniai įsiliejo į kolektyvą. Seniūnijos vadovė patenkinta jų darbu.
Reikėtų atskirai paminėti ir Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Žarėnų filialo bibliotekos vyr.bibliotekininkę Kristiną Vaitiekaitienę, turinčią 25-erių metų bibliotekinio darbo patirties. Po tuo pačiu stogu, kaip ir seniūnija, besiglaudžianti biblioteka ir kultūros centras, yra traukos vietos, ypač tarp jaunosios kartos, ugdančios dvasingumą ir kitas vertingąsias bendražmogiškas savybes.
Seniūnei kasdieniuose darbuose ir priimant įvairiausius sprendimus dažnai talkina trijų seniūnaitijų seniūnaičiai: Kegų — Alma Stalmokienė, Feliksavo — Raimondas Jančauskas, Žarėnų — Tomas Ubartas.

Bendruomeniškumas — seniūnijos tvirtybė
Pasak seniūnės, labai svarbu seniūnijoje remtis tokiais žmonėmis, kurie telkia kolektyvą. Ji pasidžiaugė Kegų-Karštenių bendruomene, kurios svarbiausia siela — Alma Stalmokienė. Žarėnų bendruomenei sumaniai vadovauja Laima Jurkuvienė. Organizuojamos kalėdinės popietės, o labiausiai laukiama Žolinės šventė, kuriai suorganizuoti telkiamos didesnės pajėgos. Ši šventė sujungia Bažnyčią, moksleiviją, kultūros darbuotojus ir visus žarėniškius. Svarų indėlį įneša Kultūros centro direktorė Dalia Petrauskienė, kaimo kapela „Žara“, vadovaujama Vido Petrausko, moterų ansamblis „Šypsena“. Veiklūs ir žarėniškiai „Bočiai“, kuriems vadovauja Stasys Norvaiša.
Prie įvairių renginių organizavimo prisideda ūkininkai ir vietos verslininkai. Pasak seniūnės, smagu matyti, kai draugėn susitelkia žarėniškės moterys: vienos pina vainikus, kitos ruošia, Vaidai Puidokienei padedant, dovanėles dienos centre, dar kitoms rūpi, kad būtų gardžios vaišės.
Pastaraisiais metais ypač šventėse laukiama ant laužo verdama „šiurpo“ sriuba, kurią pagal savo originalų receptą iš avienos išverda kegiškis Artūras Puzeris.

Svarbiausias projektas — Paplienijos piliakalnio sutvarkymas
2018 metais praūžusi audra nusiaubė Žarėnų kraštą, ypač Paplienijos piliakalnį. Vėjavartomis ir vėjalaužomis virto apie 250 istorinio piliakalnio medžių. Viesulas jų sunaikino apie 70-80 proc., iš kurių daugiausia — liepų.
Seniūnė džiaugėsi, kad Telšių rajono savivaldybės administracija pateikė paraišką Telšių rajono vietos veiklos grupei pagal kaimo vietovių vietos veiklos strategijos „Telšių ir Rietavo savivaldybių vietos plėtros 2014-2020 strategija“ priemonės „Infrastruktūros atnaujinimas ir pritaikymas“ veiklos sritį „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą“, skirtą įgyvendinti darbus, kurie reikalingi, norint Paplienijos piliakalnį su gyvenviete (vad. Plinija) pritaikyti lankyti. Bendra preliminari projekto vertė — 48 tūkst. Eur, iš jų 39 tūkst. Eur VPS lėšos, 9 tūkst. — nuosavos lėšos (Savivaldybės biudžetas).
Neseniai darbai pajudėjo iš vietos — nuo piliakalnio šalinamos vėjavartos ir vėjalaužos. Kai po metų — iki 2021-ųjų rudens — bus sutvarkytas piliakalnis, pavyks įrengti ir laiptelius prie žiemą-vasarą čiurlenančio šaltinėlio, kurio vanduo, pasak seniūnės, nė kiek ne prastesnis už garsiojo Lopaičių piliakalnio šaltinio.
Nėra tos dienos, kad seniūnė nesidomėtų, kaip vyksta darbai piliakalnyje. Nieko nuostabaus — juk jos didžiausias rūpestis — gražinti savo gimtąjį kraštą.

Būkite pirmas išdrįsęs pakomentuoti

Jūsų komentaras

Jūsų el. pašto adreso nerodysime.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.