Savivaldybės taryba pritarė „Litesko“ investicijų Telšių šilumos ūkyje 2020-2021 metų planui. Sutartis su „Litesko“ pratęsta iki 2025 metų. Pagal sutartį „Litesko“ gali investuoti ribotą sumą lėšų, o visas investicijas privalo tvirtinti Savivaldybės taryba.
Alvydas Ivoncius
Keis dalį apskaitos prietaisų
Savivaldybės tarybos posėdyje diskusijų dėl „Litesko“ investicijų nekilo. Pagal pateiktą planą, bendrovė yra numačiusi pakeisti dalį šilumos apskaitos prietaisų bei pastatyti naują dviejų MW galingumo dujinį katilą katilinėje.
Tarybos sprendimo aiškinamajame rašte rašoma, kad investicijų plane numatyta šilumos apskaitos prietaisų įsigijimas ir įrengimas Telšių filiale 2021 metais. Šilumos skaitikliai kas dveji metai yra nuimami ir vežami metrologinei patikrai. Pagal patikros rezultatus, prietaisai gali būti grąžinami atgal į šilumos punktą, remontuojami ir grąžinami į šilumos punktą arba brokuojami ir keičiami naujais. 2021 metais numatyta pakeisti 15 šilumos skaitiklių, kurie nepataisomi, sugedę, pasenę ir fiziškai nusidėvėję. 2021 metais šiluminės energijos apskaitos prietaisams pakeisti vartotojų pastatų šilumos punktuose planuojama investuoti apie 7 tūkst. 859 eurus. Preliminari investicijos įtaka šilumos kainai — 0,0028 ct/kWh.
Pastatys ekonomiškesnį katilą
Aiškinamajame rašte sakoma, kad investicijų plane numatytas naujo 2 MW dujinio katilo įrengimas Luokės rajoninėje katilinėje. Telšių rajono savivaldybės taryba 2020 metų rugpjūčio 27 dienos sprendimu pritarė Telšių miesto šilumos ūkio modernizavimo ir atnaujinimo sutarties pakeitimui ir papildymui. Sutarties priedo Nr. 5 (Investicijų planas) priedėlis Nr. 2 „Investicijų planas 2018-2025 metais“ 3 punkte numatyta Luokės katilinės pagrindinių įrengimų rekonstrukcija, tai yra — planuojama įrengti mažos galios 2 MW gamtinėmis dujomis kūrenamo vandens šildymo katilą Luokės rajoninėje katilinėje.
Pagal „Litesko“ pateiktus duomenis, numatyta preliminari investicijų vertė iki 140 tūkst. eurų. Planuojant 2020-2021 metų investicijų biudžetą pagal ankstesnių projektų duomenis ir komercinės apklausos pradinius rezultatus, numatyta į 2 MW dujinio katilo įrengimą investuoti iki 200 tūkst. eurų. „Litesko“ tikina, kad šiuo metu tiekėjų apklausos metu pasiūlytos kainos svyruoja nuo 140 iki 200 tūkst. eurų, tačiau pagal sukauptą viešujų pirkimų praktiką ne visi tiekėjai pasiūlę savo kainas dalyvauja pirkimuose arba jau dalyvaujant pirkimuose pakeičia savo prieš tai deklaruotus pasiūlymus. Esą tik įvykus viešųjų pirkimų procedūroms ir išrinkus laimėtoją, bus galima nustatyti galutinę šios investicijos sumą.
Tarybos sprendimo aiškinamajame rašte siūloma atkreipti dėmesį į tai, jog keičiantis 2021 metų situacijai Telšių šilumos ūkyje (2021 metais pradeda veiklą naujas nepriklausomas šilumos gamintojas), nuspręsta investuoti į efektyvesnį mažos galios 2 MW gamtinėmis dujomis kūrenamą katilą. UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ viršijus galutinę investicijų sumą, skirtumas bus padengtas iš sutaupytų ir jau įvykdytų investicijų: 50-60 tūkst. eurų sumos, tad bendra investicijų suma į Telšių šilumos ūkį nebus viršyta. Preliminari įtaka šilumos kainai įgyvendinus investiciją — 0,036 ct/kWh.
Ateitis politikams nerūpi
Primename, kad Telšių rajono savivaldybė penkiolikai metų Telšių šilumos ūkį „Litesko“ išnuomojo dar 2000 metais. Pagal sutartį buvo numatyta investuoti 20 milijonų litų. Tačiau, aišku, investicijų suma, naujas investicijas tvirtinant Tarybai, išaugo.
Nei rajono valdžia, nei Savivaldybė per penkiolika metų nepadarė nieko reikšmingo, kad pasiruoštų perimti Telšių šilumos ūkį. Todėl 2015 metais nuomos sutartis buvo laikinai pratęsta. Savivaldybė skelbė konkursą naujam nuomininkui parinkti, tačiau su sąlyga, kad šis apmokės visas skolas „Litesko“. Aišku, norinčių taip kvailai pasielgti investuotojų neatsirado. 2018 metais vyko gana intensyvios diskusijos dėl sutarties pratęsimo. Vieni aiškino, kad Savivaldybė neturi kitos išeities, nes skyrybos su „Litesko“ kainuotų apie milijoną eurų, kuriuos reikėtų sumokėti bendrovei kaip skolą. Be to, Savivaldybė neturėjo jokio plano, kaip sukaupti pinigų pradėti veiklai, perėmus šilumos ūkį. Kadangi penkiolika metų politikai ir rajono valdžios nė kiek nesirūpino perimti šilumos ūkį, susidarė nepavydėtina padėtis. Kiti aiškino, kad miesto šilumos ūkį reikia perimti nieko nepaisant. Tiesiog imti ir perimti: o kas bus toliau? Į šį klausimą šilumos ūkio perėmimo iniciatoriai labai nenorėjo rasti atsakymų. Net nenorėjo šio klausimo girdėti.
Taigi 2018 metais Savivaldybės taryba priėmė sprendimą pratęsti miesto šilumos ūkio nuomą dešimčiai metų. Beveik trys metai nuo 2015-ųjų, kai baigėsi ankstesnės sutarties galiojimas, jau buvo praėję, laikinai pratęsiant sutartį.
Pratęsus sutartį, diskusijos dėl miesto šilumos ūkio nuslopo. Dabartinė rajono valdžia, regis, irgi bent kol kas nieko reikšmingo nepadarė, kad būtų bent ruošiamasi perimti šilumos ūkį, nors buvę sutarties pratęsimo šalininkai patys gavo valdžios vadeles.
Sutarties pratęsimas baigsis galioti 2025 metais. Kada Savivaldybė pradės rengtis perimti šilumos ūkį? Arba kada bus parengta koncepcija, koks sprendimas naudingesnis: šilumos ūkio nuoma ar perėmimas? Bent kol kas neinicijuojamos jokios diskusijos šia tema. Todėl 2025 metais gali susidaryti situacija kaip ir 2015 metais: Savivaldybė nebus pasirengusi perimti šilumos ūkio.
Veikia nepriklausomi gamintojai
Per dvidešimt metų situacija Telšių šilumos ūkyje pasikeitė: veikia dvi privačios bendrovės, gaminančios šilumos energiją: „Žemaitijos energija“ ir „Biozona“. Šiais metais pradės veikti dar viena katilinė. Tačiau nepaisant nepriklausomų šilumos gamintojų įsitvirtinimo, miesto šilumos ūkio nuomos, šilumos energija ir karštas vanduo vieni brangiausių Lietuvoje. Gaila, bet vietos politikai ir šiuo atžvilgiu nieko nedaro, net nebando išsiaiškinti, kodėl taip yra, ką reikėtų daryti. Todėl telšiškiai moka gerokai brangiau nei kitų miestų gyventojai.
Galiu pasakyti kodėl telšiečiai moka ir mokės už šildymą brangiausiai net jei ir nebeliks Litesko.
1. Silpni žurnalistai. Nes jei žurnalistai neduotų valdininkams ramiai gyventi tuo klausimu, tai nori nenori turėtų kas nors keistis. Žurnalistai negeba paklausti iš kur atsirado didelė skola 2002 metais, kurią tebemoka Telšių šiluma. Nes jei nebūtų skolos, tada turėtumėm iš nuomos sutaupę pinigų, kuriuos galėtumėm panaudoti perimant šilumos ūkį. O dabar gaunasi, kad šilumos ūkis išnuomotas dykai, ir dar skoloje esam. Sekantis klausimas, kada gražins vartotojų permokėtus pinigus, kuriuos paskaičiavo Valstybės reguliavimo tarnyba?Beveik pusę milijono eurų.
2. Silpna visuomenė. Jei išeitų bent 500 prie savivaldybės, prie Litesko, tai tokio spaudimo neatlaikytų ir kaina tikrai kristų.
3. Tarp politikų ir valdininkų nėra žmogaus, kuris galėtų stoti prie šitokios įmonės vairo. Na nebent Trečiokas gal patemptų. O iš šono jie bijo pasamdyti, nes atėjęs gabesnis vadovas gali parodyti gerus rezultatus, nepriimti nukaršusių ar kitų niekur netinkančių veikėjų į pavaduotojus ir.t.t.
4. Yra nepriklausomi tiekėjai, kurie irgi daro įtaką šildymo kainai, pigiai niekas nenori šilumos gaminti.
Todėl Telšiuose niekada nebus žemos kainos už šildymą, nebent įvyktų stebuklas ir visuomenė sustiprėtų, arba ateitų į ateinančius rinkimus protingi, sąžiningi nauji žmonės.