Matyt, dar ne vienam straipsniui temų pakuždės parengtas Telšių rajono strateginės plėtros planas. Regis, dokumentas rimtas, tačiau štai kyšo toks uždavinys: „Telšiai — Žemaitijos sostinė de jure ir de facto“. Kad Telšiai de jure ir de facto taptų Žemaitijos sostine, reikia įsteigti Žemaitijos valstybę. Uždavinys neįvardijamas, kaip Telšių tapimas sostine vien Žemaitijos regiono. Užsimota plačiai — Žemaitijos sostinė, o tokia gali būti tik valstybėje. Tačiau, aišku, vėjai vėjais, bet kyšo įdomesni dalykai: norima Žemaitijos sostinės priedanga pasipinigauti.
Alvydas Ivoncius
Rimtame dokumente — vėjai ir skersvėjai
Kaip Telšių rajono strateginės plėtros plane atsirado toks uždavinys, nesunku suprasti. Nuolat apie žemaičių kalbą, Žemaitijos atskirai įteisintą regioną suokia Savivaldybės tarybos narys Algirdas Žebrauskas. O jo duktė vadovauja Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriui, kuris ir rūpinosi strateginiu planu.
Beje, tarsi varginant nepilnavertiškumo komplekso, pabrėžiama: „Istorinio Europos regiono Žemaitijos sostinės Telšių statuso įtvirtinimas“. Štai taip — Žemaitija neva buvo regionas Europos, ne Lietuvos, mastu. Europoje tokių „istorinių regionų“ — nors vežimais vežk, bet gal tik Telšiuose taip norima susireikšminti.
Plane nenumatomos jokios priemonės, kaip pasiekti, kad Telšiai „de jure“ taptų Žemaitijos sostine. Jei rimtai, tai Žemaitija Lietuvos valstybėje turėtų būtų įteisinta kaip regionas. To nedaroma. Lietuvos bendrajame plane numatyti etnografiniai regionai, o omenyje turint ekonominę ir kitokią plėtrą — Vakarų ir Vidurio bei Sostinės regionai.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 7 (10418)