VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio Telšių girininkijos girininkas Egidijus Kęsminas neseniai atšventė šiai girininkijai vadovavimo 20-metį, o liepą sukaks 32-eji metai, kai jis nesiskiria su miškininko darbu.
Algirdas Dačkevičius
Po daigą — iš gamtos mylėtojų rankų
Šiandien — Nacionalinio miškasodžio diena. Nuo 10 valandos Ubiškės girininkijoje pluša talkininkai, sodindami medelius.
Telšių girininkijoje miškasodis prasidėjo gerokai anksčiau. Balandžio 14-ąją su girininku Egidijumi Kęsminu ir Telšių regioninio padalinio miško auginimo specialiste Lina Serviene lankėmės Kalnėnų miške, kur eglaites sodino ketvertas talkininkų.
„Kadangi Nacionalinio miškasodžio talkoje negalėsime dalyvauti, nutarėme pasiprašyti medelius sodinti anksčiau“,— sakė Justina, atvykusi iš Šiaulių ir prisijungusi prie trejeto telšiškių. Šie gamtos mylėtojai priklauso Bhakti Marga dvasinei organizacijai. Pasak pašnekovų, jie nori atsidėkoti Žemei ir žengia atsidavimo, pažinimo ir meilės keliu. Tądien talkininkai 10 arų plote, kur dėl žievėgraužio tipografo pažeistų eglių buvo plynai iškirsti medžiai, pasodino apie 400 eglaičių.
Gamtos bičiuliams Romui, Astai, Alvydui, Justinai padėkos raštą, kurį pasirašė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio vadovas Romualdas Zebčiukas, įteikė šio regioninio padalinio miško auginimo specialistė Lina Servienė ir Telšių girininkijos girininkas Egidijus Kęsminas. Šiame rašte sutilpo visa miškasodžio esmė gamtai ir ją mylintiems žmonėms: „Miškasodis — vienas gražiausių darbų, įprasminančių žmogaus meilę gamtai. Dėkojame už Jūsų prasmingus darbus, atkuriant Lietuvos miškus“.
Vakar Kęstaičių miške medelius sodino Telšių apskrities žemėtvarkos tarnybų specialistai — daugiausiai iš Telšių ir Plungės rajonų, pasodinę apie 2 tūkst. eglaičių daigų.
Pasak girininko, šiemet, samdomiems darbininkams padedant, Telšių girininkijoje bus pasodinta apie 55 tūkst. eglaičių, pušų, juodalksnių daigų. Įgyvendinant ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programą, bus pasodinta apie 3 hektarai ažuoliukų netoli giraitės, ošiančios Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms.
„Gerai, kad regioninis padalinys turi savo medelyną, tai užsiaugintus sodinukus sodiname kompleksiškai, juos patys atsivežame į vietą. Girininkijoje apie 80 proc. kirtaviečių apsodiname patys, o 20 proc. paliekame savaime atželti“,— sakė E.Kęsminas.
Žvelgiant į praeitį, negalima pamiršti, kad daugelis gražių iniciatyvų įgyvendinta būtent Telšių girininkijoje. Rengiant įvairiausias medelių sodinimo progines talkas, nuolat akys krypo į Telšių girininkiją, nes ji arčiausiai miesto ir patogiausia atvykti talkininkams.
Šlama parkas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti, Europos miškas, viršūnes į dangų kelia Telšių miškų urėdijos 90-mečio giraitė. O ir laikraščio žurnalistai, minėdami Spaudos dieną, prašosi telšiškių miškininkų priglausti, sodinant unikalią Lietuvoje Spaudos giraitę.
Liuoksi lūšys ir lizdus suka jūriniai ereliai
Pasak girininko E.Kęsmino, Telšių girininkijoje didžiąją dalį sudaro privatūs miškai, o valstybinių miškų yra apie 30 proc. Iškalbus faktas, jog daugiau kaip 35 proc. apima saugomos teritorijos: Germanto valstybinis kraštovaizdžio draustinis, Plinkšių valstybinis kraštovaizdžio draustinis, Buožėnų geomorfologinis draustinis, Plinkšių biosferos poligonas.
Girininkija turi ir kertinių miško buveinių. Atskiros priežiūros laukia atokvėpio vietos su lauko baldais ir laužavietėmis. Netrūksta lankytojų prie Ilgio ir Germanto ežerų, kur įrengtas pažintinis takas.
Įdomu tai, jog poligono teritorijoje, kur aidi šūviai, aptiktas baltasis kiškis, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Jo bailiu jokiu būdu nepavadinsi. Padaugėjo ir lūšių, suka lizdus jūriniai ereliai.
Vykstant į Kalnėnų mišką, buvo gera žvelgti į prieš keletą metų pasodintas ir jau spėjusias ūgtelėti eglaites, pavasariškai atkutusius girios gyventojus: per keliuką nuliuoksėjo voveraitė, o vėliau ir jerubė į miško gilumą nukurnėjo. Aukštai pušies viršūnėje triukšmavo kranklių šeimyna. Buvo pats žibučių žydėjimo metas.
Girininko žodyne nėra žodžio „ne“
Egidijus — žemaitis iš Nerimdaičių krašto. Po mokslų tuomečiame A.Kvedaro miškų technikume jis dešimtmetį pasidarbavo Nevarėnų girininkijoje girininko pavaduotoju, vėliau tokios pat pareigos jam patikėtos Telšių girininkijoje, bet po dvejų metų tapo girininku ir iki šiol sėkmingai vadovauja girininkijai. Jau — dvidešimtmetį.
„Girininkas labai rūpestingas, taktiškas ir paslaugus darbuotojas. Jis supratingai pasitinka bet kokius iššūkius darbe. Susiklostė tokia situacija, kad jo pavaduotojo pagalbos prireikė kitai girininkijai, ir girininkas be jokio niurnėjimo, nors jam gerokai padaugėjo darbų, suprato tokį būtiną vadovybės sprendimą“,— sakė Regioninio padalinio vadovas Romualdas Zebčiukas.
Vadovui antrino ir vyriausiasis miškininkas Arvydas Jokužys, pastebėjęs, jog girininkui nėra žodžio „ne“, nes visuomet viską padarys kaip reikia ir gaspadoriškai. E.Kęsminas nesibodi ir visuomeninio darbo — apie ketverius metus sėkmingai vadovauja Telšių miško darbuotojų profesinei sąjungai.