Kol politikai viešai ginčijasi, dera ar ne auklėti vaikus beržine koše, gyvenimas šalyje rieda savo vaga. Po tragiškų įvykių, pasibaigusių mažamečių mirtimi, regis, dėl smurto prieš vaikus sukruto pasisakyti ne tik valdžia, bet ir visuomenė — vis dažniau nepakančiau reaguojama į vaikų skriaudikus.
Lina Dijokienė
Paėmė iš šeimų 15 vaikų
Telšių rajonas, pasak vaikų teisių apsaugos specialistų, šia prasme niekuo neišsiskiria iš viso Respublikos konteksto. Tiesa, visuomenė nepakantesnė, o socialiniai darbuotojai bei Vaiko teisų apsaugos skyriaus specialistai atsargesni, tad skaičiai rodo savo: nuo metų pradžios Telšių rajone iš girtaujančių, asocialiai besielgiančių, galimai smurtaujančių ar kaip kitaip savo vaikų priežiūros neužtikrinančių piliečių jau paimti valstybės žiniai ir laikinajai globai perduoti penkiolika vaikų. Dėl dviejų atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai, įtarus, jog galbūt buvo smurtaujama prieš vaikus.
Pranešė medikai
Kone kasdien Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikiamoje nusikaltimų ir įvairių įvykių suvestinėje regime tai vienur, tai kitur nutikusius galimai smurto prieš vaikus proveržius. Tarp jų — ir netinkamai savo vaikus prižiūrintys Telšių rajono gyventojai.
Štai vasario 20 d. apie 10.16 val. iš Regioninės Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriaus gydytojos gautas pranešimas, kad vasario 18 d. į ligoninę kreipėsi mama su mergaite (gimusia 2010 m.), kuri dėl galvos sumušimo paguldyta į ligoninę. Mama (gimusi 1979 m.) paaiškino, kad jos mažametė dukra susižalojo griūdama. Gydytojas, atlikęs pirminę mažametės apžiūrą, nurodė, kad mergaitei yra dvi sužalojimo vietos, t.y., ant kaktos ir ties kairiuoju smilkiniu. Anot mediko, tokių sužalojimų mergaitė griūdama negalėjo patirti, galimai prieš ją buvo smurtauta.
Telšių apskr. VPK atstovė spaudai Aušra Blaževičienė pateikė tokį šio įvykio komentarą: „Gydytojui kilus įtarimų, jog mergaitė galėjo patirti smurtą, ikiteisminio tyrimo vykdymo laikotarpiu, tiek ji, tiek jos penkiametė sesutė yra perduotos vaikų namų globai. Be to, vasario pradžioje mergaičių motinos sugyventinis smurtavo prieš moterį, jam paskirta kardomoji priemonė — gyventi atskirai. Kol kas versija dėl smurto nei pasitvirtino, nei buvo paneigta. Mergaitės mama teigia, kad dukra susižalojo galvą griūdama. Visas aplinkybes siekiama išsiaiškinti ikiteisminio tyrimo metu. Mergaitei taip pat paskirta atlikti specialisto apžiūrą dėl patirtų sužalojimų. Šeima gyvena Telšiuose, Žemaitės g.“.
Kitas pranešimas teigia, kad vasario 21 d. 17.40 val. pagal Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus gautą raštą dėl neprižiūrimo vaiko nuvykta į Telšiuose, Lygumų g. esantį butą, kuriame buvusiai moteriai (gimusiai 1977 m.) nustatytas 3,26 promilės girtumas. Jos mažametis sūnus (gimęs 2011 m.) perduotas pilnametei moters dukrai. Kaip vėliau paaiškėjo, ir šis berniukas atsidūrė Vaikų globos namuose…
Skaičiai liūdina
Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Alma Tomkevičienė teigė, jog visais aptariamais atvejais susidurta su skyriaus specialistams labai gerai žinomomis šeimomis. „Tai vadinamosios rizikos šeimos, paprastai neturinčios įgūdžių, girtaujančios, gaunančios socialines paslaugas“,— teigė vedėja.
Ji apgailestavo, kad tokių šeimų nemažėja. Į doros kelią ateina vos viena kita. Atvirkščiai — per savo darbo metus specialistė teigė pastebėjusi kitą liūdną tendenciją. „Prieš kelerius metus paimdavome vaikus iš vienų šeimų. Dabar jau tenka vaikus imti iš tų pačių, jau suaugusių vaikų šeimų… Bijau, kad darbo Vaiko teisių apsaugos skyrius nepritrūks. Tiesiog užburtas ratas…“,— pasakojo A.Tomkevičienė.
Šiaip didelė emigracija tokių šeimų beveik nepaliečia. Į kitas šalis išsiruošia vykti vos viena kita rizikos šeima. Tačiau, kaip perspėja vedėja, tokie gimdytojai veltui tikisi išvengti priežiūros, kai išvyksta svetur. Užsienio šalių tarnyboms visada perduodama visa būtina informacija ir perspėjama, kad šiai šeimai būtina reikli priežiūra.
Didinti dvigubai?
Viešojoje šalies erdvėje pasirodžius pasiūlymams, jog būtina, kad vaiko teisių apsaugos specialistai budėtų ir dieną, ir naktį bei savaitgaliais ar švenčių dienomis, A.Tomkevičienė sakė, jog jau prieš kurį laiką pasiskaičiavo, ką reikštų tokio sumanymo įgyvendinimas. „Turėtų mūsų skyriuje atsirasti dvigubai daugiau specialistų, t.y., dar šeši. Viską įvertinus, reikėtų ir vairuotojo, ir budėjimą derinti taip, kad žmonės būtų po du, nes yra nesaugumo faktorius ir pan. Turi būti atitinkamai įvertintos ir valstybės tarnautojų garantijos“,— teigė pašnekovė.
Tiesa, Telšių vaiko apsaugos skyriaus vadovė nėra įsitikinusi, jog tokie pakeitimai yra neišvengiamai būtini. „Turime per daugelį darbo metų su policijos pareigūnais susiklosčiusius puikius darbinius santykius. Aš niekada neišjungiu savo telefono. Bet kada gali su manimi susisiekti. Be to, jiems yra pateiktos rekomendacijos ir pareigūnai visada žino, kaip kokiu atveju pasielgti. Per dvylika mano darbo metų nebuvo nė vieno kažkokio ypatingo atvejo. Paprastai, jei yra neblaivūs tėvai, surandama kažkas iš giminių ar aplinkos suaugusiųjų, kas galėtų prižiūrėti vaikus. Paskui, jau rytą, sprendžiamas klausimas“,— sprendimų priėmimo subtilybes pasakojo A.Tomkevičienė. Anot vedėjos, naktiniai vaikų paėmimai iš šeimų vyksta labai retai. Vos vienas kitas toks atvejis būna per metus.
Visuomenė atidesnė
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja pastebėjo, kad šiemet vis aktyvesni ir dėmesingesni tampa netinkamai gyvenančių šeimų kaimynai, labiau dėmesį atkreipia medikai ar socialiniai darbuotojai į vaikų padėtį šeimose. Kai vaikai paimami iš šeimų, jų kelias atgal nėra labai paprastas: dažniausiai mama turi įrodyti darbais, jog keičiasi: t.y., privalo įsidarbinti, atnešti pažymą, jog tvarkosi dėl priklausomybės nuo alkoholio (dalyvauja kokioje nors programoje ar užsikodavo), pasirūpinti šeimos buitimi ir pan. Visą tą laiką ji yra stebima socialinių darbuotojų, vykdo jų sudarytą globos planą. Jei viskas sekasi puikiai, tai vaikai pas mamą gali grįžti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Kartais tai užtrunka ir pusmetį.
„Esame už tai, kad būtų įvestos griežtesnės priemonės tokiems tėvams. Tačiau kol kas girdime tik mums nerimą keliančias mintis. Pavyzdžiui, teigiama, kad kodavimasis nuo alkoholio — netinkama priemonė. Taip, tai trumpalaikė priemonė. Dažnai pasitaiko, kad „nulaužia“ tą kodą anksčiau laiko. Tačiau nors tam kartui žmonės susitvarko, nors kurį laiką tokių žmonių vaikai pabūna ramioje aplinkoje. Jei šitai panaikins, nežinau, mes turėsime dar mažiau priemonių, dar daugiau problemų. Juk tikėtis, kad kur nors tolimame rajono kaime gyvenanti moteriškė, turinti kelis mažamečius vaikus, važinėsis į rajono centrą, kad dalyvautų, kad ir toje Minesotos programoje ar pan., nerealu: neturės ji nei lėšų, nei kam vaikų palikti“,— apie planuojamas naujoves kritiškai atsiliepė Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.