Lietuvos kraštovaizdis ypač turtingas miškų, šalies teritorijoje jie užima per 2 mln. hektarų. Dalis jų — priklauso valstybei ir yra vertinami kaip vienas svarbiausių šalies turtų, ne tik finansine prasme (2014 m. valstybinio miško medynų tūrio vertė siekė 2,06 mlrd. eurų), bet ir dėl juose esančių išskirtinių saugomų teritorijų bei rekreacinės reikšmės.
Išsiskiria kalvomis
Telšių miškų urėdijai priklausantys valstybiniai miškai driekiasi net per kelias savivaldybes — Telšių, Plungės, Skuodo ir Rietavo. Bendras šių miškų plotas užima 35,8 tūkst. hektarų. Kaip sako šios urėdijos vyr. miškininkas Arvydas Jokužys, Žemaitija — kalvotas Lietuvos regionas, o žemės derlingesnės nei, pavyzdžiui, Pietų Lietuvoje, tad ir miškai čia kitokie: tankesni, gūdesni, žemumose telkšo pelkės, o ant kalvų — jau sausa.
Šiuo metu miškininkai jau baigė pagrindinę žiemos veiklą — miško kirtimus ir ruošiasi pavasario darbymečiui. Pagal miškų priežiūros tvarką, nuo kovo 15 dienos daug kirtimų nebegalima vykdyti tiek dėl medžiuose įsikuriančių paukščių, tiek dėl gamtinių sąlygų — sunkioji technika miške paprasčiausiai užklimptų. Daug darbo miškininkams pridaro ir žiemos vėtros. Kalvotose vietose augantys medžiai dažnai jų neatlaiko, tad Telšių miškininkams tenka kirsti ne tik, kas patvirtinta pagal miškotvarkos planus, bet ir ką vėjai nulaužė ar išvartė.
Kasmet urėdija sukaupia 80–85 kubinių metrų medienos. Per metus už ją gautos pajamos sudaro apie 4–5 mln. eurų, kurie, atmetus mokesčius ir darbuotojų, technikos išlaikymą, skiriami miško darbams.
Kai pasitrauks pašalas ir pradžius dirva, miškininkai pradės svarbiausią pavasario darbą — miško atsodinimą. Dėl tinkamo dirvožemio daugiausiai Telšių miškuose sodinama eglių. Vis tik jų priežiūra nėra tokia paprasta. Derlingose žemėse įsiveisia ir dažnai nevertingos medžių ar krūmų rūšys, pavyzdžiui, karklai, baltalksniai, įvairios žolės. Greta jauno medelio išaugusius juos tenka šalinti, kad nenustelbtų.
Šiemet urėdijos miškininkai planuoja įveisti 50 hektarų miško apleistose žemėse, kur nebeūkininkaujama. Dar 207 hektarai miško bus atsodinti po kirtimų, bus pasodinta 700 tūkst. naujų medžių.
Lankomiausia vieta — Žvėrinčius
Miško žvėrių ir paukščių apsauga — taip pat įeina į miškininkų pareigas. Šie net specialiai sodina tam tikras vaismedžių ar vaiskrūmių rūšis, kad gyvūnai turėtų kuo pasimaitinti.
Saugomos teritorijos sudaro 37 proc. bendro Telšių urėdijos ploto. Miškuose randama 740 saugomų rūšių radimviečių: 592 augalų, 47 grybų ir 101 gyvūnų. Jai taip pat priklauso nacionalinis parkas ir du regioniniai — Varnių bei Salantų. Be šių teritorijų, miškininkai prižiūri 70 valstybinių draustinių, saugo kertines miško buveines, Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijas.
Ekologinei miško įvairovei, išskirtinėms teritorijoms išsaugoti miškininkai skiria ypatingą dėmesį. Pavyzdžiui, stengdamiesi išlaikyti gamtinių rezervatų unikalumą, juose nevykdo praktiškai jokios veiklos, tik priešgaisrinę apsaugą. O miškuose medžius kerta atsižvelgę į saugomų paukščių gyvenvietes. Vis tik labiausiai Telšiai lankytojus traukia savo garsiu Žvėrinčiumi, kuriame atvirose teritorijose natūraliomis sąlygomis gyvena šernų, danielių, vilkų, lūšių, stirnų. Lankytojų poilsiui ir pažintinei veiklai čia įrengtos informacinės lentelės, poilsio vietos, prieigos prie žvėrių.
Perskirstys jėgas
Kaip valstybės turtas, miškai yra ypač vertinami. Pavyzdžiui, valstybinio miško medynų tūrio vertė 2014 m. siekė 2,06 mlrd. eurų, o miško žemės vertė — 0,17 mlrd. eurų. Siekiant gausiai naudoti jo išteklius ir užtikrinti tinkamą priežiūrą, valstybiniams miškams valdyti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiuo metu valstybinių miškų valdymą planuojama pertvarkyti vietoj 42 regioninių miškų urėdijų ir VĮ „Valstybinio miškotvarkos instituto“ įkuriant bendrą įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“.
Aplinkos ministerijos duomenimis, dabar miškų sektoriuje dirba 4000 specialistų, 800 iš jų atlieka administracinį darbą, 1200 yra profesionalūs miškininkai. Kai kurios urėdijos dėl tokio didelio jų skaičiaus ir ne visada racionalaus administracijos darbuotojų kiekio neretai sunkiau verčiasi, o administracijos darbuotojus išlaiko mažindami miške dirbančių specialistų. Dažnai dėl neefektyviai paskirstytų žmogiškųjų išteklių ar per mažo valdomo ploto, joms pristinga investicijų į miškus privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir kitiems darbams atlikti.
Esama sistema lėmė ir netolygų specialistų darbo užmokestį. Pavyzdžiui, Latvijoje ar Lenkijoje šioje srityje dirbantys specialistai gauna dukart didesnį atlygį. Iki dviejų kartų jis skiriasi ir tarp skirtingų urėdijų mūsų šalyje.
Pertvarka turėtų užtikrinti taupesnį valstybinio turto naudojimą bei vienodą investicijų politiką. Taip pat padėti efektyviau naudoti miškams reikalingą techniką, žmogiškuosius resursus, sukurti ir išlaikyti vieningą darbuotojų skatinimo sistemą bei sureguliuoti atlygį už tą patį darbą.
Konsoliduoti valstybinius miškus valdančias įmones yra rekomendavusi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare siekia tapti Lietuva.
