Ne sovietmečiu, o prieš keliolika metų buvo remontuojama Džiuginėnų dvaro ledainė — paveldo objektas. Statybininkai anuomet uždengė stogą naujais gontais, padarė naujas lubas bei grindis. Ir štai rezultatas: grindys įlūžo, pamatai perskilo ir susmuko, ledainės rūsyje rąstų sienos supuvo. Reikia manyti, prieš keliolika metų išleista nemažai pinigų.
Alvydas Ivoncius
Pamatas buvo tarsi „pakibęs“
Ir štai 2015 metų rudenį surengtą konkursą dėl Džiuginėnų dvaro ledainės laimėjo UAB „Žimpra“. Sprendžiant iš sąmatos, buvo numatyta armuoti pamatus (reikėjo 1,4 tonos armatūros), betonuoti pamatus (12,6 kubiniai metrai betono), mūryti akmeninius pamatus iš lauko akmenų (jų prireikė 6,7 kubinio metro), pastatyti ręstines sienas iš rąstų (12 kvadratinių metrų), įrengti ir nuobliuoti paklotą grindų dangoms (49 kvadratiniai metrai).
UAB „Žimpra“ direktorius Pranas Žimkus „Kalvotajai Žemaitijai“ sakė, kad grindų perdenginio medinės sijos bei lentos buvo supuvusios. Pradėjus remontuoti pamatus, išlindo bėdos. Ledainė — rąstinis medinis pastatas su rūsiu. Tačiau pamatai buvo padaryti ne iki rūsio dugno. Pasak P.Žimkaus, pamatų akmenys rėmėsi ant žemės pakopos, bet rūsys buvo gilesnis nei pamatai.
Medinė rąstinė rūsio sienelė, atitvėrusi patalpą nuo pamatų, irgi buvo sumontuota tiesiog ant žemės. Tarp pamatų ir sienelės buvo pripilta… pjuvenų. Į rūsį žliaugė vanduo, nebuvo ventiliacijos. Todėl viskas puvo.
Pamanytume, tokia statyba tikrai kažkoks nesusipratimas. Negi senovės meistrai taip aplaidžiai dirbo? P.Žimkus pateikė Redakcijai nuotraukas, kuriose matyti, kad pamatų akmenys sukrauti tiesiai ant žemės pakopos, neišpylus betoninio pamatėlio. Todėl tas akmenų pamatas slinko į rūsį, o vienoje vietoje visai išgriuvo. Negana to, akmenys nebuvo surišti betonu. Anot P.Žimkaus, jo meistrai ramstė akmeniniais statramsčiais. Iš po akmenų iškasė žemę, išliejo betoninį pamatėlį ir mūrijo akmeninį pamatą, kad jis būtų nuo pat rūsio apačios, o ne nuo vidurio, kaip anksčiau. „Vargome pusmetį“,— sakė P.Žimkus. Jo teigimu, statybininkai surišo palaidus akmenis skiediniu. Matyt, prieš keliolika metų, remontuojant ledainę, į pamatų konstrukciją nekreipta dėmesio.
Prireikė papildomų darbų
2015 metais pagal sąmatą buvo numatyta atlikti darbų už 12 tūkst. 635 eurus. Esą tos sumos neužteko, nes techniniame projekte nebuvo numatyta, kad taip stipriai reikės remontuoti pamatus.
2016 metų rudenį įvyko dar vienas konkursas, kurį taipogi laimėjo UAB „Žimpra“. Pagal sąmatą, darbų turėjo būti atlikta už 31 tūkst. 953 eurus. Sąmatos skyrelyje „Medinės perdangos įrengimas“ rašoma, kad reikėjo įrengti medinę perdangą iš sijų. Tačiau ir 2015 metų sąmatoje rašoma, kad atkuriamos sijos. 2016 metų sąmatoje sakoma, jog turėjo būti įrengtas izoliacinis keramzito (19 kubinių metrų) sluoksnis. Sijos buvo paklotos, tačiau grindys nesudėtos, kaip ir nesumontuotos prie tų pačių sijų rūsio lubos. Rūsio luboms reikėjo 24 kvadratinių metrų lentų. Pasak P.Žimkaus, grindų įrengimo atsisakyta, kadangi neužteko pinigų pamatams remontuoti. Esą leista vienus darbus pakeisti kitais.
2016 metų sąmatoje rašoma, kad turėjo būti išpilti juostiniai 300 milimetrų pločio pamatai atraminei rūsio sienelei, ir tam reikėjo 27 kubinių metrų betono. Omenyje turint ankstesnę sąmatą, betono prireikė beveik keturiasdešimties kubinių metrų. Kodėl reikėjo tokio kiekio, P.Žimkus paaiškino. Mat teko, kaip minėta, po akmeniniu pamatu išpilti betono pamatėlį. Taip pat pamatas išpiltas medinei rąstinei rūsio sienai. Be to, padaryti gręžtiniai pamatai. Pasak P.Žimkaus, betono pagal sąmatą net neužtekę. „Dar apie penkis kubinius metrus sunaudojome savo“,— teigė P.Žimkus.
Pagal 2015 metų sąmatą, akmenų reikėjo sumūryti 6,7 kubinio metro. O pagal 2016 metų sąmatą, dar prireikė 21,9 kubinio metro, kadangi teko mūryti nuo pat rūsio apačios iki senojo pamato, iškasus iš po akmeninio pamato žemę.
Rąstinis prieangis į rūsį taipogi buvo supuvęs, išgriuvęs. Statybininkai sumūrijo iš akmenų naują sienelę, padarė stogelį.
Likvidavo avarinę būklę, ir — gana
Iš viso Džiuginėnų dvaro ledainės darbai 2015-2016 metais pagal sąmatas Savivaldybei kainavo 44 tūkst. 588 eurus.
Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gintautas Lukauskas patikslino, kad 2016 metais nuspręsta visų darbų pagal sąmatas neatlikti, todėl nesudėtos grindys. Pasak G.Lukausko, „Žimprai“ 2016 metais vietoje beveik 32 tūkst. eurų sumokėta 24 tūkst. eurų. Vadinasi, ledainės remontas kainavo apie 37 tūkst. eurų. G.Lukauskas sakė, kad Savivaldybės administracija nutraukė darbus, visko nepadarė pagal sąmatas. Mat nuspręsta: pakaks likviduoti avarinę būklę, dėl kurios Kultūros vertybių apsaugos departamentas gąsdino baudomis.
Džiuginėnų dvaro ponų name — privatūs būstai. Sienos nedažytos, pūva. Savivaldybė uždengė stogą, suremontavo kaminus. Patalpa mansardoje priklausė Savivaldybei. Tačiau viso pastato negalima už valdiškus pinigus remontuoti: juk privati nuosavybė. Ledainė priklauso Savivaldybei. Ji yra kiek nuošaliau nuo ponų namo. Ledainė — paveldo objektas. O kas joje bus? Stovės tuščia, užrakinta?