Savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius dar vasaros pradžioje atkreipė vietos valdžios dėmesį, kad netvarkomos Kalnėnų kaime esančios kapinės: jos užžėlusios medžiais bei krūmais. Pasirodo, tas kapines mažai kas ir žinojo.
Alvydas Ivoncius
Kalnėnų kaimo kapinaitės buvo pamirštos jau pokario metais. Mūsų žiniomis, šiose kapinaitėse laidojo savižudžius, tačiau ir ne vien juos. Kapinaitėse atgulė ne vienas Kalnėnų, Gaudikaičių ir kitų kaimų žmogus.
Teisės aktai įpareigoja tvarkyti nebenaudojamas kapinaites, jas inventorizuoti ir įregistruoti. Dėl rajono valdžios valdininkų vangumo tos kapinaitės iki šiol nėra įtrauktos į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą.
Į A.Bacevičiaus paraginimą atsakė Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas. Jis išvardijo, kurias kapines prižiūri seniūnija: Telšių — Gėlių ir Plungės gatvėse, rusų — Plungės gatvėje, karių — Šviesos gatvėje, žydų — Stoties gatvėje.
Seniūnas savo rašte pranešė, kad „Kalnėnų piliakalnis bei Kapelių gatvėje esančios kapinės nėra įtrauktos į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą“. „Kalvotoji Žemaitija“ seniūno paklausė, ar būtina sąlyga tvarkyti kapinėms yra jų įtraukimas į kokius nors sąrašus? Seniūnas atsakė, kad ne, o Kalnėnų kapines, gavę A.Bacevičiaus raštą, tvarkė: iškirto dalį krūmų. O žolę nupjauna kelis kartus per metus.
Kalnėnų kapinaitėse ir dabar yra išlikęs vienas kitas antkapinis paminklas.
A.Bacevičius savo rašte priminė ir kad netvarkomas Kalnėnų piliakalnis. Pasak seniūno, Kalnėnų piliakalnis nėra toks, kad būtų labai lankomas. Be to, nėra ir kelio. Seniūnui pastebėjome, kad šis piliakalnis yra Telšių miesto ištakos, o ne vien Džiugo kalnas. Gaila, bet Kalnėnų piliakalnis kur kas ankstesniais laikais buvo stipriai apniokotas. Jo detalesni archeologiniai tyrinėjimai, gali būti, reikšmingai papildytų Telšių istoriją. Piliakalnis yra netoli geležinkelio.
Rajone apstu senkapių, išlikęs vienas kitas pilkapis. Bemaž kiekviename kaime yra likusios senosios kapinaitės, kuriose uždrausta laidoti XIX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Tuomet paliepta mirusiuosius laidoti tik parapijų ar jų filijų bažnyčių kapinėse. Dauguma senųjų kapinių yra užregistruotos kaip paveldo objektai, o jas prižiūrėti turi seniūnijos. Ikikrikšioniškojo laikotarpio senkapių išliko tik dalis: nemažai buvo suarta ar užaugo miškais.
Deja, kartais tenka susidurti su keistomis situacijomis. Gadūnavo seniūnijoje, vykdami su A.Bacevičiumi prie Buožėnų piliakalnio, pamatėme kalvelę, kuri sudomino. Čia stovėjo kryžius, skirtas priminti kalvelėje palaidotiems žmonėms. Pasirodo, čia būta senų kapinių, vietos žmonių vadinamų „maro kapeliais“. Taip aiškino pro šalį ėjęs ir vietinis gyventojas. Deja, dar sovietiniais laikais dalis kalvelės perkasta tiesiant kelią. Vis dėlto jo šlaitai griūva ir dabar. Iš vieno kelio šlaito it pagaliai kyšojo kaulai. Mums jie pasirodė panašūs į žmogaus palaikus, nors nesiimame spręsti, kad taip ir yra.
A.Bacevičiaus nuotraukose matote, kaip atrodė Kalnėnų kaimo kapinės vasaros pradžioje.