Dar vasaros pradžioje „Kalvotajai Žemaitijai“ ir Savivaldybės tarybos nariui Algirdui Bacevičiui buvo pranešta, kad Žemaitės gimnazijos direktoriaus sodyboje darbo metu žolę pjauna pavaldiniai. Esą jie sodyboje pasirodo maždaug kas dvi savaitės ir darbuojasi. Galiausiai mums pavyko aptikti direktoriaus sodyboje dirbusius žmones. Po to prasidėjo tarnybinis patikrinimas. Komisija, tyrusi šią situaciją, Žemaitės gimnazijos direktoriui Ž.Želniui paskyrė sunkią užduotį: nubausti … Želnių sodyboje dirbusią pavaldinę.
Alvydas Ivoncius
Meras neturėjo laiko nuvykti
Mums pranešęs žmogus nebuvo tikras, ar Želnių sodyboje žolę pjaunantys asmenys yra Žemaitės gimnazijos darbuotojai. Taigi reikėjo dar vieno atvejo. Tinkama proga pasitaikė birželio 16 dieną. Sužinojome, kad ta pati porelė — pagyvenę vyras ir moteris — darbuojasi Želnių sodyboje. Pasak mūsų šaltinio, tie žmonės čia darbavosi ir anksčiau, net ne vienerius metus.
Paskambinau merui Petrui Kuizinui ir pakviečiau vykti kartu išsiaiškinti, ar kartais Žemaitės gimnazijos direktorius galimai nepiktnaudžiauja savo, kaip vadovo, padėtimi. Nei meras klausė, nei jam sakiau, kur vyktume.
Deja, meras turėjo eiti į Prezidentūros organizuojamą Telšių apskrities merų renginį Telšių vyskupijoje. Šis renginys prasidėjo 11 valandą. Meras pasiūlė vadovo kieme, kuriame galimai darbavosi pavaldiniai, apsilankyti po pietų. Pasakiau, kad tuo metu vargiai ką rasime, tačiau besidarbuojanti pora buvo užfiksuota vaizdo priemonėmis.
Atsirado dar viena proga
Dar viena proga pasitaikė birželio 28 dieną. Apie 9 valandą man buvo pranešta, kad Želnių sodyboje darbuojasi tie patys žmonės. Būdamas atostogose, paprašiau kolegės žurnalistės Linos Dijokienės ir Savivaldybės tarybos nario Algirdo Bacevičiaus pabandyti išsiaiškinti, ar Želnių sodyboje dirbantys žmonės yra Žemaitės gimnazijos darbuotojai. L.Dijokienė ir A.Bacevičius į Želnių sodybą, neradę mero nei jo pavaduotojo, pakvietė vykti Savivaldybės administracijos direktorių Saulių Urboną, o šis — vyr.specialistę Skaistę Sadonytę. L.Dijokienė ir A.Bacevičius jau buvo gerokai anksčiau, nei pakvietė S.Urboną, — apie pusę vienuoliktos — pastebėję Želnių sodyboje dirbančius žmones. Juos pakalbino. Žmonės pasakė dirbantys Žemaitės gimnazijoje, pagyrė direktorių kaip gerą ir sukalbamą žmogų, pasakė, kad jis neseniai buvo atvykęs į sodybą, bet vėl išvažiavo į mokyklą, nes laukiantis svečių. Įsidėmėkite šią detalę, nors, kaip matysite, ją ignoravo P.Kuizino sudaryta ir K.Gusarovo vadovaujama komisija.
Meras sudarė komisiją
Lina Dijokienė parašė straipsnį „Žemaitės gimnazijos direktoriui — juodas įtarimų šešėlis“, kuris buvo paskelbtas liepos 1 dieną. Netrukus mero Petro Kuizino potvarkiu buvo sudaryta komisija galimam Žemaitės gimnazijos direktoriaus Ž.Želnio nusižengimui tirti.
Galiausiai komisija baigė darbą ir parengė išvadą. Savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas Edmundas Vaitkevičius atsisakė „Kalvotajai Žemaitijai“ pateikti šią išvadą, argumentuodamas teisinėmis vingrybėmis. Užtat be jokio išsisukinėjimo šią išvadą pateikė mero tarnyba.
Meras komisiją sudarė birželio 29 dieną. Komisijai liepos 7 dieną Žemaitės gimnazijos direktorius Ž.Želnys pateikė paaiškinimą. Jame Ž.Želnys teigė esą apie jo šeimos sodyboje dirbusius pavaldinius sužinojęs … iš „Kalvotosios Žemaitijos“ žurnalistės ir Tarybos nario A.Bacevičiaus. Esą mokyklos darbininkų Stanislovo ir Stanislavos Paulauskių padirbėti šeimos sodyboje paprašiusi jo žmona. Štai čia ir prisiminkime, kad L.Dijokienei ir A.Bacevičiui S.Paulauskienė sakė, kad direktorius tą dieną buvo atvažiavęs į sodybą ir vėl išvažiavo, nes dvyliktą valandą jo laukė svečiai.
Ž.Želnys paaiškinime komisijai teigė, kad S.Paulauskis tuo metu atostogavo, o S.Paulauskienė jo šeimos sodyboje dirbusi pietų pertraukos metu. Žemaitės gimnazijos direktorius akivaizdžiai melavo komisijai. Prisiminkime: šio straipsnio autoriui apie dirbančius Želnių sodyboje žmones pranešta apie 9 valandą, netrukus paskambinau L.Dijokienei ir A.Bacevičiui. Tuo metu ji buvo užsiėmusi ir, vos radusi laisvo laiko, kartu su A.Bacevičiumi nuvyko prie Želnių sodybos apie pusę vienuoliktos. O kartu su S.Urbonu ir S.Sadonyte dar kartą L.Dijokienė ir A.Bacevičius atvyko truputį po vienuoliktos. Gal Žemaitės gimnazijoje yra kažkoks ypatingas kiemsargių pietų laikas? Ne. Darbo grafikas rodo, kad Stanislovo ir Stanislavos Paulauskių pietų pertrauka yra nuo vienuoliktos iki dvyliktos valandos. Galiausiai ir komisijai kiemsargė S.Paulauskienė tvirtino esą prieš vienuoliktą valandą atvykusi į Želnių sodybą. Gerokai netikslu, bent turint omenyje mano tą dieną gautą informaciją.
Vadinasi, be kitų „griekų“, šioje istorijoje kyšo ir dar vienas — Žemaitės gimnazijos direktorius Ž.Želnys melavo komisijai.
Nesmalsus mokyklos direktorius
Komisija, tyrusi Ž.Želnio vaidmenį šioje istorijoje, nustatė esą jis nieko nežinojęs apie savo žmonos Liudos Želnienės iniciatyvą birželio 28 dieną pasikviesti žolę pjauti vyro įstaigoje dirbančius Stanislovą ir Stanislavą Paulauskius. Komisija, reikia manyti, nekreipė dėmesio ir L.Dijokienės straipsnio ir laiško tai pačiai komisijai detalę: S.Paulauskienė tvirtino, jog Ž.Želnys buvo atvykęs ir vėl išvyko, pasakęs laukiantis mokykloje svečių. Tai argi jis nepastebėjo sodyboje dirbančių pavaldinių ir nesusidomėjo, kaip čia jie atsidūrė?
Klausėme šito Ž.Želnio. Jis sakė, gal S.Paulauskienė pasimetė, suklydo. Beje, kad jos vyras nieko nežinojęs apie tokią pavaldinių veiklą, „Kalvotajai Žemaitijai“ aiškino ir Ž.Želnio sutuoktinė Liuda Želnienė. Skaitytojo reikalas spręsti, ar tiesą sako Žemaitės gimnazijos direktorius ir jo sutuoktinė.
Tikina jau pasimokęs
Teiravomės, ar Ž.Želnys žinojo, kad galimai birželio 16 dieną ir ankstesnėmis dienomis tie patys asmenys darbavosi jo šeimos sodyboje. Ž.Želnys teigė nieko nežinojęs. Direktorius pareiškė pasimokęs iš šios istorijos. Anot jo, dabar žinos, kokių klaidų ateityje nedaryti. „Kad būčiau koks nepataisomas… Iš to darau išvadas ir mokausi“,— apgailestavo Ž.Želnys.
Ne ką jis pasakė ir dėl savo pasiaiškinimo komisijai. Minėjome, išvadoje rašoma Ž.Želnį teigus, jog S.Paulauskienė sodyboje darbavosi pietų metu. „Sunku ką nors komentuoti“,— atsakė į klausimą gimnazijos direktorius.
Ar meras baus direktorių?
Komisija nustatė, kad nėra pagrindo teigti, jog gimnazijos direktorius supainiojo privačius ir viešus interesus, nes esą nieko nežinojo apie jo šeimos sodyboje dirbančius pavaldinius. Tai reiškia štai ką: komisija nesiūlo merui kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. „Kalvotajai Žemaitijai“ Tarybos narys A.Bacevičius sakė: „Manau, kad kaip tik meras turėtų kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Jei meras neišdrįs, tai padarysiu aš“,— pažadėjo A.Bacevičius. Ką ketina daryti meras, dar nežinome: P.Kuizinas praėjusią savaitę atostogavo.
Visgi komisija nustatė, kad kiemsargė S.Paulauskienė Želnių sodyboje darbavosi darbo metu. Todėl siūloma skirti drausminę nuobaudą. Tačiau komisijos pasiūlymuose neparašyta, kam skirti tą drausminę nuobaudą: Ž.Želniui ar kiemsargei. „Saliamoniškas“ manevras. Visgi kitu pasiūlymu siūloma įpareigoti Ž.Želnį informuoti merą, kokių priemonių buvo imtasi kiemsargės S.Paulauskienės atžvilgiu. Štai čia įdomu: Ž.Želnys turės nubausti pavaldinę už tai, kad ji darbo metu dirbo Želnių sodyboje.
Komisija neišsiaiškino, ar kiemsargiai Želnių sodyboje darbavosi gimnazijos darbo priemonėmis. Bet atkreipė dėmesį į tai, kad ant gimnazijai priklausančių žoliapjovės ir trimerio nėra inventorinių numerių. Įdomu tai, kad Ž.Želnys kvietėsi komisijos narius į namus parodyti, kokią turi žoliapjovę. Komisija vis tiek suprato, kad tai ne ta žoliapjovė, kokia matoma „Kalvotosios Žemaitijos“ nuotraukoje.
Direktoriaus ir pavaldinių aiškinimai
Liepos 1 dieną paskelbtame „Kalvotosios Žemaitijos“ straipsnyje Stanislovas ir Stanislava Paulauskiai aiškino esą norintys papildomai užsidirbti, „Kas čia tokio, kad gauname vieną kitą eurą. Ne tik direktoriaus sklypą, bet ir dar kitus čia, šioje gatvėje, prižiūrime. Ką čia blogo padarėme?“,— aiškino moteris. Iš šio aiškinimo peršasi išvada, kad tai nebuvo vienintelis kartas, juk ir direktoriaus, ir kitus sklypus prižiūri. Beje, S.Paulauskienė tuomet teigė atostogaujanti. Pamelavo. Atstogavo S.Paulauskis. Ž.Želnys komisijai aiškino, kad abu Paulauskiai draugiškai sugyvena su jo žmona Liuda. Paulauskiai su Liuda Želniene esą kartu uogavo, grybavo, keitėsi augalų daigais. O direktoriaus sutuoktinė jo pavaldiniams atsilyginusi kava, saldainiais. Tuo tarpu L.Dijokienei ir A.Bacevičiui S.Paulauskienė kalbėjo apie pinigais mokamą užmokestį už darbą.
Abu Paulauskiai komisijai aiškino, kad Ž.Želnys jų neprašęs darbuotis sodyboje. Taip pat Paulauskiai tvirtino žolę pjovę savo darbo priemonėmis. Tačiau komisija, patikrinusi gimnazijos žoliapjovę ir trimerį, nustatė, kad jie vizualiai panašūs į užfiksuotus L.Dijokienės nuotraukose.
Ž.Želnys paaiškinime komisijai melavo, teigdamas: „Šie asmenys (L.Dijokienė ir A.Bacevičius. Redakcija) pradėję kalbą apie jam priklausantį namą, darbo santykius su darbuotojais, kol vėliau išdėstę apsilankymo tikslą. Tada parodęs skelbimų lentoje darbo grafiką, kurį minėti asmenys nufotografavo“.
Melas ir klaidinimas, manytume, teršia valdiškos įstaigos vadovo mundurą, tuo pačiu diskredituoja ir gerą įstaigos vardą. Pasiklausius pokalbio garso įrašo, akivaizdu, kad L.Dijokienė iš karto pasisveikinusi pasakė: „Turėtume pristatyti mūsų vizito aplinkybes“. Ir paaiškino, kad gauta informacija apie Želnių sodyboje dirbančius žmones. Paklausta jų pavardžių. Ž.Želnys pasakė, kad Paulauskiai dabar yra atostogose. Direktorius, taip sakydamas, vėlgi pamelavo. O vėliau kalbinamas išsisukinėjo dėl L.Dijokienės prašymo parodyti darbo grafiką. Neva tas grafikas esantis pas sekretorę, o ji būsianti tik po pietų. Ne iš karto Ž.Želnys sutiko, paprašius L.Dijokienei, parodyti stendą, kuriame turi būti pakabinti darbuotojų darbo grafikai. Ir, aišku, kodėl: juk Ž.Želnys teigė, kad Paulauskiai atostogauja, kai iš tikrųjų atostogose buvo vien S.Paulauskis.
Nuotraukoje: Žydrūno Želnio pavaldiniai jo šeimos sodyboje darbavosi birželio 28 dieną.