Koks esminis skirtumas tarp Latvijos ir Lietuvos miestų? Latviai savo miestuose brangina medžius, kitus augalus, skverus. Lietuviai skverus ir visas laisvas aikšteles bei aikštes linkę užleisti… automobiliams. Net daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.
Alvydas Ivoncius
Vertėtų pasimokyti
Latvijoje, Jelgavoje, yra pėsčiųjų gatvė. Pro liepas vos matomas užrašas „Maxima“. Ir prekybos centro pastatas niekuo ypatingu iš kitų neišsiskiriantis. Užtat viduje… tikrai didelė „Maxima“. Bet aplink ją miesto erdvės nepaverstos automobilių aikštele, kaip nutiko Telšiuose.
Mūsų miestas tikrai unikalus tuo, kad centrinė jo aikštė — istoriškai Telšių lopšys — paversta automobilių aikštele. Ir architektų pasiteisinimas čia naivokas: reikėjo tai aikštei sugrąžinti… prekybinę funkciją. Tokiems galima pasiūlyti nuvykti į Latvijos miestą Duobelę ir pasižiūrėti, kaip ten sutvarkyta senoji miesto centro dalis — buvusi turgavietė.
Latviai ratuotiems neskiria pirmenybės. Ji skiriama pėstiesiems. Ir gyventojams, kad jiems būtų jauku bei malonu gyventi. Bet mums būtinai reikia automobiliais prasibrauti vos ne iki pat durų. O paslaugūs architektai pasistengia, kad miesto viešosios erdvės būtų pritaikytos tokiam patogumui.
Prisiminkime, kaip vos ne prieš dešimtmetį ketinta vadinamąjį Juodąjį skverelį — vienintelį miesto centre — paversti automobilių stovėjimo aikštele. Vėliau skvereliui suteiktas Oskaro Goeldnerio vardas. Asmens, kuris būdamas prieškario metais Telšių burmistru, įrengė šį skverelį ir padovanojo miestui.
Principas — „Automobiliu iki pat durų“
Parengus Masčio ežero pakrančių tvarkymo projektus, sumanyta pastatyti prieplauką, kurioje galėtų išdygti kavinė. Pagal pricipą „automobiliu iki pat durų“ numatyta aikštelė, tiesa, vos su keliomis vietomis. Tačiau prie pat ežero. Iš pradžių aiškinta esą ta aikštelė bus skirta tik autobusams ar automobiliams sustoti ir išlaipinti keleivius. Tarsi maža būtų vietos prie turgelio, nuo kurio iki ežero pakrantės — visai netoli.
Bet nutiko kiek kitaip. Pagal projektą, toje aikštelėje turėjo būti penkios vietos neįgaliesiems, pastatytas kelio ženklas, draudžiantis motorinių transporto priemonių, išskyrus neįgaliuosius ir aptarnaujantį personalą, eismą.
Bet mūsiškėje Savivaldybėje veikia dar vienas principas: „Jei valdžiai draugiški asmenys (verslininkai) paprašo, tai viskas gali būti kitaip“. Manytume, sujungus šį principą su minėtu „automobiliu iki pat durų“, sumanius pastatyti prieplaukoje palapinę-kavinę (išvaizdesnė kol kas nestatoma, nors verslininkas, išsinuomodamas prieplauką, įsipareigojo tai daryti), atsirado poreikis nuimti apribojimus. Taip atsirado kelio ženklas, nurodantis, kad čia ribojamas eismas nuo 22 iki 6 valandos.
Nusispjaut į gyventojų prašymus
Telšių rajone veikia dar vienas valdiškas principas — „Nusispjaut į gyventojų skundus bei pageidavimus“. Telšės gatvės gyventojai ne kartą kreipėsi į Savivaldybę, informuodami, kad toje aikštelėje klesti netvarka. Susigrūda 10-15 automobilių, dažniausiai vėliau vakarais, kartais nė nepaisydami čia eismą ribojančio nuo 22 iki 6 valandos kelio ženklo. Taip ši vieta prie ežero, lyg ir skirta miestelėnų poilsiui, tampa jaunimėlio susibūrimo bei triukšmavimo salele. Aišku, automobiliai ne tik skleidžia garsą, bet ir taršą. Pėsčiomis mėgstantys vaikščioti miestelėnai ir dviratininkai turi brautis pro tankiai sustatytus automobilius. „Daugiausia čia besirenkantis ratuotas jaunimas mėgsta greitį, skrieja, kad net padangos svyla — vienas toks „šaunuolis“ net ežere atsidūrė, tik laimė, praeivio nenudaužė. Žmonės, saugodamiesi automobilių, traukiasi ant dviratininkų tako, o ten pavojus papulti po dviračio ratais“, — rašoma Telšės gatvės gyventojų prašyme, adresuotame merui Petrui Kuizinui. Beje, rašyta dar praėjusių metų kovo mėnesį. Gyventojai prašė, kad ta aikštelė galų gale ir taptų tuo, kas buvo numatyta projekte — skirta neįgaliesiems ir keleiviams išlaipinti.
Kas pasikeitė? Nieko. Viskas kaip buvo, taip ir liko. Kaip kitaip, juk ten kavinė, juk ten verslininko interesai… O piliečių interesai? Prisiminkime principą — „Nusispjaut į gyventojų pageidavimus bei skundus“.
Sensacija: valdininkai žada sutaupyti…
Tiesa, praėjusių metų birželio mėnesį įvykusiame Saugaus eismo komisijos, kuriai vadovauja darbietis Rimantas Žebrauskas, posėdyje svarstytas Telšės gatvės gyventojo prašymas. Jo turinys toks pat, kaip ir ankstesnio, pasirašyto gatvės gyventojų: aikštelėje nesaugu, ji neatskirta nuo pėsčiųjų ir dviračių takų. Saugaus eismo komisija, kaip ir įprasta biurokratiniams dariniams, turi dar vieną principą: „Jei gali ko nors nedaryti, tai taip ir elkis“. Taigi komisija priėmė tokį sprendimą: „Esant finansinėms galimybėms, iš sutaupytų lėšų ženklinti guminiais atitvarais“. Nelabai aišku, kas čia parašyta, gal tais atitvarais sieks atskirti aikštelę nuo pėsčiųjų ir dviratininkų takų?
Ir, aišku, valdininkai patys pamiršo tą Saugaus eismo komisijos sprendimą, kadangi „sutaupyti lėšų“, dengiant „auksinius stogus“ ir perkant „auksines šiukšliadėžes“, niekada nepavyks.