Telšių kultūros centro fojė ir antrojo aukšto patalpose praėjusią savaitę tautodailės meno mėgėjai galėjo apžiūrėti tradicinę tautodailės darbų parodą. Kartu vyko ir atranka į prestižinio tautodailininkų konkurso „Aukso vainikas“ respublikinį etapą.
Lina Dijokienė
Mažesnė nei įprastai
Dairantis po šiųmetę Telšių apskrities tautodailininkų darbų, pretendavusių į konkursą „Aukso vainikas“, parodą, kirbėjo mintis, jog šiemet, kaip reta, paroda negausi. Apie tai prabilo ir šventės rengėjai bei 2018 metų Telšių apskrities tautodailės parodos-atrankos į respublikinę konkursinę parodą „Aukso vainikas“ komisijos nariai: Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės poskyrio vadovė, daktarė Teresė Jurkuvienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės poskyrio vyr. specialistė Darija Čiuželytė, Telšių rajono savivaldybės kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas, Telšių rajono savivaldybės kultūros centro etnografė Sigita Dacienė, bei renginio vedėja, kuri buvo ir vertinimo komisijos narė — Telšių rajono savivaldybės kultūros centro režisierė Alina Gintalienė.
Svarstydama, kodėl šiųmetė paroda palyginti negausi, tautodailininkų globėja tituluojama S.Dacienė sakė, kad galbūt ne visi meistrai spėjo parengti ne mažiau penkių darbų, kaip reikalauja konkurso nuostatai, kolekcijas, be to, ji ir pati prisipažino, per daug žemaičių tautodailininkų ir neraginusi, nedrąsinusi dalyvauti šioje parodoje, nes tiesiog kol kas Telšių kultūros centras dar neturi tinkamų patalpų gausioms parodoms rengti. „Žinoma, jei būčiau, kaip tautodailininkų pirmininkė, prašiusi kiekvieno asmeniškai, kalbinusi, raginusi, turbūt ši paroda būtų buvusi gal triskart didesnė. Sutinku, kad nebuvo didelio raginimo, o žemaičiai juk mėgsta paraginimus“,— šypsojosi etnografė S.Dacienė.
Rodytis būtina
Vienareikšmiai atsakyti, kodėl šiųmetė paroda ne tokia gausi, ar autorių mažėja, kodėl nebesukuriama tiek daug darbų, kaip buvo įprasta, negalėjo ir komisijos pirmininkė Teresė Jurkuvienė. Pasak viešnios, šie metai negausūs darbų gali būti dėl to, kad būtent šiemet didžioji dalis šalies tautodailės meistrų savo darbus rengė eksponuoti visos šalies didžiausioje, prestižinėje Liaudies meno parodoje, surengtoje Dainų šventės proga. „Esu pastebėjusi, kad Dainų šventės metai konkursui „Aukso vainikas“ paprastai būna šiek tiek kritiniai, mat vis tiek pati didžiausia ir labiausiai tautodailės meną pristatanti paroda — tai šalies liaudies meno paroda. Joje dalyvauja ir daugiausia autorių, dažnas jai ruošiasi ne vienerius metus, o visus ketverius. Ten iš visų regionų ateina geriausi meistrai su itin geromis, įdomiomis savo darbų kolekcijomis. Tačiau čia nematau nė vienos tų kolekcijų. Mat geras darbas turi savybę, kad dingsta greitai“,— sakė T.Jurkuvienė. Anot jos, kita priežastis, kodėl šiemet mažiau tautodailininkų rinkosi dalyvauti atrankoje į „Aukso vainiko“ parodą, yra ta, kad galbūt ne visiems norisi konkuruoti su geriau žinomais autoritetais, ne kartą jau pelniusiais laureato vainiką. „Žinoma, gaila, kad esate nuskriausti dėl ekspozicinės erdvės stokos, tačiau ir kitose apskrityse susiduriama su panašiomis problemomis. Vienur, kur, kaip ir jūs, neturi kur eksponuoti, stengiasi iškart daryti atranką, kitur, kur daugiau vietos, rengia didžiules parodas. Manau, kad pastaroji praktika yra labai gera. Mes su kolege pervažiuojame per visą Lietuvą, pamatome visus regionus, ne tik pamatome, bet ir surenkame nuotraukas, sudarome katalogus. Toks galėjimas dalyvauti parodose, pamatyti kitus, palyginti savo ir kitų darbus — labai sveikintinas ir naudingas dalykas. Žinoma, yra vienišių, kurie niekur ir niekada nepasirodo, neišlenda, nepasilygina su kitais. Paprastai jie greitai dingsta. Ar sportininkams, ar rašytojams, ar dailininkams, ar tautodailininkams — visiems reikia to pasilyginimo, reikia savęs pamatymo kitų kontekste, jeigu ketinama kažko siekti ir augti. Atėjus į tokią regioninę parodą, aiškiai matyti, kad dalis meistrų iš tiesų taikosi į laureatus, bet yra dalis žmonių, kur nesitaiko, tiesiog atėjo, kad pasilygintų, pasirodytų, pasidžiaugtų. Tai labai gerai. Kiekviena tokia paroda — šventė, savotiškas atsiskaitymas žiūrovams. Jeigu norite, kad išliktų jūsų menas, kad išliktų toks žanras, kad toliau galėtumėte dirbti ir gyvuoti, ir toliau turi matytis, kad pakankamai daug yra tautodailininkų, kad jie yra aktyvūs, rodo savo darbus, svarbu, kad apie juos žinotų, nes tik tokais atvejais galima tikėtis ir visuomenės susidomėjimo. Žiūrovą ir galimą pirkėją reikia taip pat prisipratinti“,— negailėjo vertingų įžvalgų ir patarimų Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės poskyrio vadovė, daktarė Teresė Jurkuvienė.
Telšių kultūros centro direktorius Linas Ulkštinas juokėsi, kad lyg ir turėtų pasiteisinti, jog iki šiol jo vadovaujamame centre nėra tinkamų ekspozicijoms patalpų, vis tik pabrėžė, kad, jo nuomone, svarbiausia ne tai. Svarbiausia, pasak L.Ulkštino, kad tautodailininkai gyvuoja, kuria kiekvienas savo erdvėje ir galiausiai susiburia štai į tokias parodas, parodo, ką yra sukūrę. „Tikiu, kad kitąmet turėsime geresnes sąlygas, o S.Dacienė daugiau paragins ir padrąsins savo kolegas. Linkiu sveikatos, stiprybės, atkakliai ruoštis, kurti, ir kitąmet bus tikrai daug didesnis tautodailės darbų derlius. O aukso vainikai užsuks ir pas mus“,— linkėjo L.Ulkštinas.
„Bijokit dievo. Jūsų regionas aukso vainikais ir taip aptekęs“,— juokėsi komisijos pirmininkė T.Jurkuvienė. Ji pabrėžė, kad nors šiemet darbų į atranką pristatyta mažiau, tačiau į respublikinę parodą (respublikinis parodos-konkurso „Aukso vainikas“ turas šiemet vyks Širvintose) išrinkti įdomūs ir visaverčių darbų meistrai.
Rezultatai
Vaizduojamosios dailės kategorijoje trečioji vieta už medžio skulptūras atiteko Alfonsui Bendikui (Mažeikiai), pristačiusiam keturias skulptūras. Taikomosios dailės baruose trečiąją vietą pelnė Rasa Vozbinienė (Telšiai) už puikią riešinių kolekciją. Antrosios vietos diplomai įteikti Zitai Stasiškienei (Plungė) už tapybą, Jadvygai Mačiūnienei (Telšiai) už margučių kolekciją bei kryždirbiui Rimantui Laimai (Plungės r.).
Konkurso nugalėtojais paskelbti ir teisę į respublikinę parodą važiuoti gavo medžio skulptorius Kazimieras Striaupa (Plungės r.), staltiesėlių siuvinėtoja Adelė Monstavičienė (Mažeikiai, taikomosios dailės kategorija) bei mažeikiškis kryždirbys Antanas Viskantas. Šiųmetėje Telšių apskrities tautodailės darbų parodoje-atrankoje „Aukso vainikas“ iš viso dalyvavo 27 tautodailininkai, kurie varžėsi trijose kategorijose: vaizduojamoji dailė (medžio drožyba, tapyba, karpiniai), taikomoji dailė (kalvystė, tekstilė, kaukės, akmuo, margučiai) ir kryždirbystė.
Daugiausia — vienuolika — tautodailininkų atvyko iš Plungės rajono, po aštuonis — iš Telšių ir Mažeikių rajonų. Savo darbus eksponavo septyni tapybos, šeši tekstilės, keturi medžio drožybos meistrai. Parodoje dalyvavo keturi kryždirbiai bei po vieną karpinių, kalvystės, kaukių, akmens, margučių, keramikos meistrą.
Apie konkursą
Lietuvoje liaudies menas tebėra gyvas, o dabarties meistrų darbuose vis dar galima įžvelgti ryškius šimtamečių tradicijų pėdsakus. Siekdamas sustiprinti valstybės institucijų paramą ir sukurti nuolat veikiančią liaudies meistrų globos bei skatinimo sistemą, Lietuvos liaudies kultūros centras dar 2005 metais inicijavo kasmetį respublikinės konkursinės liaudies meno parodos rengimą, geriausių liaudies meistrų išaiškinimą ir jų apdovanojimą nominacijos simboliu — AUKSO VAINIKU.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigti „Aukso vainiko“ apdovanojimai — svarbiausias šalies tautodailininkų — iškilių liaudies dailės kūrinių autorių — įvertinimas. Apdovanojimai skiriami už liaudies vaizdinę (skulptūrą, tapybą, grafiką, karpinius), taikomąją dailę (tekstilės, keramikos, taikomųjų medžio dirbinių, kalvystės, juvelyrikos bei paprotinius margučių, verbų, sodų dirbinius) bei kryždirbystę (kryžius, stogastulpius, koplytstulpius, koplytėles ir kitus tradicinės formos paminklus).
Nominacijos įstatai suformuluoti taip, kad visų pirma būtų palaikomos ir populiarinamos tos kūrybos kryptys, kurių šaknys remiasi Lietuvos etninėmis tradicijomis. Tokie kūriniai — tai mūsų šalies aukso fondas, užtikrinantis tolesnį liaudies meno gyvybingumą ir tąsą.
Nominuojama už geriausius paskutiniųjų penkerių metų laikotarpiu sukurtus vaizduojamojo ir taikomojo meno darbus. Pretendentų atranka vyksta dviem etapais: pirmajame ture išrenkami geriausi apskrities meistrai, o antrajame, respublikiniame, ture trys iš jų — po vieną taikomosios ir vaizdinės dailės atstovą bei vieną kryždirbį — paskelbiami geriausiais metų meistrais.
Telšių apskrities tautodailininkai ne kartą yra tapę „Aukso vainiko“ nugalėtojais arba bent prizininkais. Ypač sėkmingi žemaičiams buvo 2013-ieji. Tąsyk, sausio 6-ąją, per Tris Karalius, iš žinomų šalies menotyrininkų sudaryta komisija Kretingos muziejaus Žiemos sode geriausiais tų metų meistrais paskelbė ir juvelyrės Mildos Gutauskienės kurtais aukso vainikais apdovanojo tris meistrus iš Žemaitijos: skulptorių Praną Dužinską (Tryškiai, Telšių r.), kalvį Virgilijų Mikuckį (Mažeikiai) bei kryždirbį Steponą Kaminą (Telšiai).