Pirmieji metai kietoje pirmininkės kėdėje

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.

Pernai, rugpjūčio 14-ąją, Telšių rajono ūkininkų sąjunga pirmininke išrinko Zitą Dargienę — buvusią fizikos mokytoją, ūkininkę, valdančią ekologinį mėsinių galvijų ūkį. Šiandien sąjungos nariai jau turi savo diskusijų grupę ir tinklalapį internete (telsetrus.lt). Panašius tinklalapius turi tik keturi rajonai, tačiau jų sąjungoms pirmininkai vadovauja ne pusmetį, kaip Zita Dargienė, o gerokai seniau. Sparčiai pajudėjo ir kiti Telšių rajono ūkininkų reikalai. Pirmininkė Zita Dargienė sutiko pasidalinti savo pirmųjų metų įspūdžiais. Ir ne tik apie sąjungos reikalus, bet ir apie tai, kaip naujoji pirmininkė jaučiasi tikrai kietoje vadovės kėdėje.

Roma Mėčienė

Dauguma narių — netikri
— Yra toks posakis — nauja šluota gerai šluoja. Gal ir jūs tik ne su šluota, o su gerokai nutrintu ražu apsisukot, kad Telšių ūkininkų sąjungoje iš 606 narių liko tik 167?
— Ne… Nebuvo ką šluoti, nes tie nariai — netikri. Atėjusi neradau jokių duomenų, jokių kontaktų, tad teko pradėti nuo nulio. Nelengva buvo ir į susirinkimą žmones sukviesti, ir naują tarybą išrinkti. Kai kas siūlė tai daryti vėliau, bet man kitaip atrodė — laikas juk nelaukia. Iki tol, kol vėl pavyktų bent didumą ūkininkų surinkti, daug kas galėtų nutikti. Su naujai išrinkta taryba pradėjome nuo sąjungos narių sąrašo braukymo. Pirmiausia narystės neteko tie, kurie trejus metus nemokėjo nario mokesčio. Vėliau sukūrėm ir išsiuntinėjom anketas, kurias pildydami ūkininkai turėjo nurodyti savo amžių, ką deklaruoja ir panašius statistinius rodmenis. Sutarėme ir dėl nario mokesčio — 0,5 euro už valdomos žemės hektarą. Tačiau mokestis neturi būti mažesnis kaip 25 ir didesnis negu 200 eurų. Taigi kol kas dar neaišku, kiek narių turėsime, tačiau žinau vieną — visi jie bus tikri.
— Sakykit, kam jums reikalinga diskusijų grupė, internetinis tinklalapis? Ir koks jūsų pačios interesas aukoti savo laiką, idėjas, energiją? Nejaugi laisvo laiko turite per daug?
— Privalau to laiko rasti. Nepatikėsite, tačiau mūsų ūkininkams trūksta elementarios informacijos, dėl kurios jie netenka nemažų pinigų. Gaila, bet kažkodėl tai niekam nerūpi. Man tokie dalykai nepatinka, todėl darau viską, kad mūsų ūkininkus kuo greičiau pasiektų pati naujausia informacija. O dėl jūsų klausimo — kodėl taip darau? — galiu atsakyti kitu klausimu: o koks ligoninėse, senelių namuose, kitur dirbančių savanorių interesas? Tarp jų yra ir mokytojų, ir profesorių, ir garsių meno žmonių, kurie suvokia, jog bet kada gali užsikrėsti tuo bjauriu virusu, tačiau jie nešioja maistą, valo palatas, atlieka kitus nelengvus darbus… Pateiksiu tokį pavyzdį. Šiemet, nuo balandžio 5-osios, visi ūkininkai augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą turės pildyti tik naudodamiesi elektronine bankininkyste, arba per dvi paras po to, kai chemikalais nupurkš lauką, tą padaryti privalu seniūnijoje. Tai ypač svarbu augalininkyste užsiimantiems ūkiams. Ir jokių išlygų: pavėlavai ar visai neužpildei — baudos! O paklauskite, kiek ūkininkų, kurių rajone yra 3270 ir kurie deklaruoja 65913 hektarų, tą gali padaryti per elektroninę bankininkystę? Abejoju, kad būtų bent pusė… Taigi beveik visi užguls seniūnijas. Tačiau neturime pamiršti, jog pavasarį — pats deklaravimo įkarštis, seniūnijoje pilna laukiančių, kol jiems bus užpildytos deklaracijos. Kol kas savarankiškai savo žemes patys deklaruoja tik 116 ūkių. Todėl reikia mokymų — apie tai perspėjama ir ministerijos raštuose, bet iki šiol neaišku, kada ir kas tuos mokymus organizuos… Todėl ir sukūrėme internetinę grupę, kurioje ir klausti, ir diskutuoti, ir patarti galima.

Informaciją valdyti turi ir ūkininkai
— Sena tiesa, kad tas, kas valdo informaciją, valdo ir pasaulį…
— Pasaulio valdyti nenorim, mums pakaktų ir to, kad laiku sužinotume mums svarbią ir reikalingą informaciją. Galiu pateikti ir dar vieną pavyzdį. 2020-ųjų birželio 26 dienos žemės ūkio ministro įsakymu tie, kurie paskolas pasiėmė iki tų metų liepos 1-osios, galėjo gauti kompensacijas už palūkanas. Nuo birželio 1-osios iki gruodžio 31-osios palūkanos buvo dengiamos 100, o vėliau (dar 29 mėnesius) — 80 procentų. Tiesa, ši dėl koronovirusinės infekcijos (COVID-19) parama skiriama tik tais atvejais, kai paskolos paimtos apyvartinėms lėšoms, žemės ūkio technikai bei įrangai įsigyti.
Skambinau į Telšių rajono savivaldybę ir klausiau, kiek žmonių tuo domėjosi? Atsakymas, kurį išgirdau, pribloškė — vienas! Kodėl tik tiek? Negi visi tokie turtingi, kad nenori pasinaudoti tokiu pasiūlymu? Priežastis ne ta — retas apie tai buvo girdėjęs. Pamatytumėt, kaip džiaugėsi, kokie dėkingi buvo ūkininkai, gavę šią informaciją. Uždaroje diskusijų grupėje paskleidus žinią apie tai, kad galima susigrąžinti palūkanas, Telšių rajone paraiškas pateikė daugiau negu 40 ūkininkų.
Ypač svarbu padėti naujai susikūrusiems ūkiams. O tokių Telšių rajone daugėja. Jei 2019-aisiais įsteigti 54, tai 2020-aisiais — jau 64 nauji ūkiai. Tie, kurie ūkius valdome 10 ar 20 metų, esame patyrę ir šilto, ir šalto, o naujokams ypač sunku gaudytis įstatymų, įsakymų, nurodymų labirintuose.
Jei pagaliau kam nors pavyktų suvaldyti supirkėjų didelius norus, ūkininkai tikrai mažiau dejuotų ir skųstųsi.

Padeda vyras ir tarybos nariai
— Viską darote viena ar sulaukiate ir kitų Telšių rajono ūkininkų sąjungos narių pagalbos?
— Turiu pagalbininkų. Labai aktyvūs yra naujosios tarybos nariai Rimantas Serlinskas, Andrius Cicėnas, Simona Augustinienė, Vilma Blažienė, o ir kiti padeda. Kiek teko kovoti dėl karinio poligono, kurį žadėjo įkurdinti vos ne geriausiose mūsų žemėse. Surinkome 1800 parašų, siuntėme laiškus rajono merui, Krašto apsaugos ministerijai. Po kiek laiko iš mero gavome atsakymą, jog viskas sustabdyta. Dabar girdime, kad ieškoma naujos vietos. Gal pagaliau ta bėda nuo mūsų atsitraukė?.. Ypač daug pagalbos ir pritarimo sulaukiu iš savo vyro Dainiaus. Abu turime atskirus ekologinius ūkius: jis laiko melžiamas karves, aš — mėsinius galvijus. Su karvėmis darbo daug, bet jis — pagrindinis mano pagalbininkas.
Pernai, dar iki paskelbiant karantiną, spėjome surengti ūkininkų šventę. Vertinant ūkius, komisija vadovavosi tokiais kriterijais, kaip naujų technologijų panaudojimas, ekologija, kitais, atspindinčiais šio laikmečio reikalavimus.
— Ar jūsų sąjunga priklauso Lietuvos ūkininkų sąjungai?
— Priklauso. Tik aš niekaip nesuprantu, kam reikia tiek daug skirtingai besivadinančių žemdirbių organizacijų? Kam reikalingi Žemės ūkio rūmai? Yra daugiau negu prieš 100 metų įkurta Lietuvos ūkininkų sąjunga, ir visi galėtume priklausyti jai. Dabar net rajonuose mūsų organizacijų skirtingi pavadinimai. Jei būtų viena visus jungianti organizacija, tai ir lėšos būtų vienoje saujoje, o ne taip, kaip dabar — šiek tiek vieniems, šiek tiek kitiems. Ir pati organizacija turėtų gerokai didesnį autoritetą.
— Dėkojame už pokalbį.