Daugelis telšiškių Stasę Jokšienę pažįsta kaip veiklią moterį, kuri neatsiejama nuo Žemaičių bajorų draugijos, nes yra šios draugijos ilgametė kanclerė. Jos gyvenimas taip pat susietas su daina, o laisvą akimirką atsigauna puoselėdama gėles ar šiaip grožėdamasi gamta.
Algirdas Dačkevičius
Į Žemaičių bajorų draugiją, kuri anksčiau priklausė Lietuvos karališkajai bajorų sąjungai, Stasė Jokšienė įstojo 2000-ųjų balandžio pabaigoje, vadinasi, prieš 21-erius metus. Šios draugijos nare ji tapo kaip sutuoktinio Vytauto Jokšo žmona, save kildinančio iš bajorų Juškevičių giminės. Iš šios giminės ir Vytauto krikštamotė Antanina Juodviršienė, buvusi Telšių prekybinės bazės vyr. buhalterė. Tai ji buvo viena iš iniciatorių, įtraukusių krikšto sūnų ir jo žmoną į bajoriškąjį sambūrį.
Kadangi S.Jokšienė turi ekonomistės-finansininkės profesiją, draugijoje jai apie aštuonetą metų buvo patikėtos iždininkės pareigos. Ir ne tik. Su buvusia kanclere Elena Borodiciene ji kibo tvarkyti dokumentaciją. Po to pati tapo kanclere ir su šiomis pareigomis nesiskiria iki šiol.
„Svarbiausias mano veiklos baras — tinkamai tvarkyti dokumentaciją, taip pat padedu ruošti dokumentus Legimitacijos komisijai, kuriai vadovauja Zigmantas Goštautas. Žemaičių bajorų draugijai sumaniai vadovauja Stasys Kasparavičius“,— pasakojo S.Jokšienė.
Šiuo metu draugijai priklauso 217 narių — daugiausia iš Telšių, Mažeikių ir Plungės rajonų, tačiau jų turima ir iš Klaipėdos, Rietavo, Šiaulių. Jie visi kanclerės ranka kruopščiai rašomi į Didžiąją bajorų knygą.
S.Jokšienė patenkinta, kad Žemaičių bajorų draugija visuomet garsėjo ir tebegarsėja tvirtybe, vienas kito palaikymu, dėmesingumu ir atjauta. Vertingos šios draugijos iniciatyvos ir kuriama dokumentinė bazė. Pavyzdžiui, niekas Lietuvoje neturi septynių tomų Žemaičių bajorų herbyno, o žemaičiai bajorai didžiuojasi šiuo kapitaliniu leidiniu ir atvykusiems iš kitų rajonų bajorams leidžia pasinaudoti.
Glaudūs ryšiai ir veikla Žemaičių bajorų draugiją sieja su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties rūmais. Neveltui už indėlį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir kultūros paveldo puoselėjimą Stasė Jokšienė apdovanota šių rūmų Komandoro ordinu.
Veikliai telšiškei ne vien dokumentai rūpi. Ji — organizuojamų renginių siela. Išvykos į dvarus, domėjimasis savo šaknimis, susipažinimas su Lietuvos kultūrine ir istorine praeitimi, viešnagės pas bendraminčius Lietuvos bajorus stiprina patriotinius jausmus ir ugdo pasididžiavimą savo kraštu. Niekuomet nepamirštamas ir tradicinis Vasario 16-osios minėjimas Brėvikių dvare, pagerbiant Nepriklausomybės akto signatarą Stanislovą Narutavičių. Kanclerės iniciatyva bajoriškoji veikla viešinama rajono spaudoje.
Šventiniuose renginiuose visuomet pamatysi Žemaičių bajorų draugijos vėliavininką Vytautą Jokšą, išsiskiriantį iš kitų draugijos narių: jam per krūtinę perjuosta mėlyna juosta su specialia įsiuva vėliavos kotui laikyti. Juostas taip pat ryši daugijos vadas, kancleris ir iždininkas.
Ne mažiau turininga ir kita Stasės Jokšienės veikla — ji vokalinės grupės „Romantika“ įkūrėja ir aktyvi dainininkė. „Pamenu, 2013 metais Vasario 16-ąją mus buvo pasikvietę Panevėžio krašto bajorai. Ten ypač sužavėjo retro romansų vakaras. Tuoj pat kilo mintis ir suveikė pagrindinis principas „čia ir dabar“, kad galime ir mes, žemaičiai, panašią grupę sukurti. Nieko nelaukdama, paskambinau Valerijai Bulkauskienei. Taip ir pradėjome burtis į vokalinę grupę „Romantika“. Šiuo metu ten, be manęs ir Valerijos, dar dainuoja Daiva Grevienė ir Neringa Raišutienė“,— pasakojo S.Jokšienė.
Kol negrasino koronavirusinė pandemija, „Romantikos“ dainomis buvo galima gėrėtis įvairiuose renginiuose. Moterys neatsisakydavo ir šiaip artimiems žmonėms ar bičiuliams padainuoti. Pasak Stasės, ypač jautru buvo dainomis prisiminti ir pagerbti Anapilin iškeliavusį žmogų. Matyt, tokiomis akimirkomis labiausiai atsiskleidžia dainos reikalingumas bei jos įvairiapusė pilnatvė.
Anksčiau Stasė Jokšienė dainavo „Masčio“ dainų ir šokių ansamblyje. Ten buvo šio ansamblio seniūnė ir garsėjo veiklumu — buvo laikas, kad net 50 žmonių grupei suorganizavo išvyką į Austriją.
Telšiškė, pasirodo, dar suranda laiko ir Mažosios bažnytėlės chore, vadovaujamame Ernestos Dargužienės, pagiedoti. Su ja kartu gieda ir kita „Romantikos“ ansamblietė Valerija Bulkauskienė. Žinoma, atsiranda ir viena kita valandėlė laukiantiems jos rūpestingų rankų gėlynams, pakelti galvą ir pamatyti bundančio pavasario gaivalingą jėgą.
Stasės ir Vytauto Jokšų jaukiuose namuose karaliauja bajoriška dvasia. Nuo sienos žvelgia tapytas sutuoktinių bajorų paveikslas, ant kitos sienos — jų giminės herbas Leliva (Leliwa). Jokšų sūnūs Vaidotas ir Mindaugas — taip pat bajorai, o bajoraitė anūkėlė, Vaidoto duktė Agnė — Legitimacijos komisijos narė. Vadinasi, bajoriškos šaknys tik plečiasi, o besiplėsdamos stiprina mūsų istorinį identitetą.