Iš didmiesčių — į Žemaitijos sostinę

Iš kairės: Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinės poliklinikos vaikų neurologė Vitalija Riškienė ir gastroenterologė Akvilė Grikšienė.

Džiugu, kad gydytojai, kilę iš didžiųjų Lietuvos miestų ar ten dirbę, renkasi Regioninę Telšių ligoninę. Neseniai po motinystės atostogų čia grįžo gydytoja gastroenterologė Akvilė Grikšienė, anksčiau dirbusi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kilusi iš Pavandenės. Antrą savaitę Konsultacinės poliklinikos vaikų neurologe dirba medikė veteranė Vitalija Riškienė, telšiškiams gerai žinoma kaip privataus vaikų neurologijos kabineto vadovė.

Algirdas Dačkevičius

Trijų kartų gydytoja
Vitalija Riškienė 1979 metais baigė tuometį Kauno medicinos institutą. „Į Telšius atvykau dirbti pagal paskyrimą, o ir vyras žemaitis daug lėmė. Čia jau — 43-ejus metus. Dešimtmetį dirbau pediatre tuometėje Vaikų poliklinikoje, o įgijusi vaikų neurologės bei vaikų ir paauglių psichiatrės specialybę, iki šiol dirbu pagal šią profesiją“,— sakė medikė.
Pašnekovė užsiminė, jog 13 metų turėjo privatų vaikų neurologijos kabinetą, tačiau sumanė grįžti pas buvusius kolegas, kadangi laukė puikus kolektyvas. Tuo apsidžiaugė ir Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė, kuri Vitaliją Riškienę vertina kaip labai patyrusią ir kompetentingą specialistę.
Gydytoja su šypsena prasitarė, jog jos konsultacijų ir gydymo prireikė net trims telšiškių kartoms, todėl daugelis miestelėnų ir šiandien jai dėkingi.
Kokias ligas gydo vaikų neurologas ir kada kreiptis į gydytoją, pasiteiravome V.Riškienės. Ji pastebėjo, jog vaikų neurologas yra svarbus vaiko gydytojas nuo gimimo iki pilnametystės, teikiantis visą neurologinę pagalbą, pradedant kūdikio raidos įvertinimu iki sudėtingų neurologinių sutrikimų nustatymo ir gydymo. Kai kurie ligoniai toliau tirti siunčiami į tretinio lygio centrus, įsikūrusius Kaune ir Vilniuje.
Gydytoja glaustai aptarė kai kurias neurologines ligas ir ką reikėtų apie jas žinoti.
Epilepsijos raidos priežastys dažniausiai yra galvos traumos. Kai kuriais atvejais liga būna įgimta, todėl būtina vaiką reguliariai stebėti ir gydyti. Vaikų imunitetas silpnesnis nei suaugusiųjų, o ligos, ypač tos, kurias sukelia patogeniniai mikroorganizmai, gali neigiamai paveikti nervų sistemą. Nervų sistemos pažeidimą gali sukelti ir neigiama įvairių grupių vaistų įtaka. Nereikėtų pamiršti genetinės anomalijos, nukrypimų ir sutrikimų, kurie paveldimi iš tėvų. Visoms šioms ligoms reikalinga vaikų neurologo konsultacija, priežiūra ir gydymas.
Jauni tėvai turi akylai rūpintis savo atžalomis, todėl nieko nuostabaus, kad jie turi priežasčių ne tik džiaugtis, bet ir jaudintis. Kodėl kūdikis taip dažnai verkia ar mažai miega? Ar jis gausiai vemia? Nemažai klausimų yra susiję su sveikata — emocine ar fizine. Gydytoja pataria neleisti šiems rūpesčiams įsigalėti. Teisingas sprendimas — savalaikė specialisto konsultacija. Jei naujagimiui pasireiškia tam tikri simptomai, reikia kreiptis į gydytoją. Visų pirma, miego sutrikimas, kai kūdikis dažnai pabunda, būna neklaužada ir miega neramiai, o miegas paviršutiniškas. Be to, vaikų neurologas yra būtinas, kai vaikas dažnai išspjauna ir dažnai būna neramus, pastebimas rankų ir smakro drebulys. Konsultacijos su specialistu bus reikalingos, kai kūdikis paspaus pirštus, atsiremdamas į juos. Be to, turėtumėte kreiptis į specialistą, kai pastebimi traukuliai kartu su padidėjusia kūno temperatūra.
Pasak V.Riškienės, konsultacija ir apžiūra reikalinga, kai ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikui pasireiškia šie simptomai: greitas nuovargis, galvos skausmas (gali būti skirtingo pobūdžio ir intensyvumo), dirglumas, išsiblaškymas, miego sutrikimas, trūksta noro mokytis ir sužinoti apie aplinkinį pasaulį, alpimas (dažnai gali atsirasti esant nervinei įtampai ar per dideliam fiziniam krūviui), galvos svaigimas (dažnai kyla staiga, nepriklausomai nuo vaiko veiklos), nervinis tikas, triukšmas ausyse ir kt.
Šie simptomai gali reikšti tam tikrų nervų sistemos ligų buvimą. Vaikų neurologė visuomet atliks tyrimus ir paskirs geriausią terapijos kursą.
Medikė patenkinta savo profesija, o jos pėdomis pasirengusi žengti anūkė, studijuojanti Sveikatos mokslų universitete.
Vitalija Riškienė ne tik puiki gydytoja, bet ir aktyvi meno saviveiklininkė. Ji pamėgo pramoginius šokius, taip pat su savo sutuoktiniu šoka „Džiugo“ šokių kolektyve.

Patraukė gimtasis kraštas
Gastroenterologės Akvilės Grikšienės gimtinė — Pavandenė, o profesiją ji įgijo 2014 metais, baigusi Kauno medicinos universitetą. Pirmoji darbovietė — Respublikinė Šiaulių ligoninė, tačiau traukė gimtasis kraštas. Taip medikė, dirbdama Šiauliuose, palengva įsiliejo ir į telšiškių kolegų kolektyvą.
„Labai džiaugiamės, kad po motinystės atostogų savo gretose vėl matome gydytoją Akvilę. Tai sustiprins mūsų kolektyvą, nes gastroenterologo konsultacijų bei gydymo paslaugų laukia nemažai pacientų“,— sakė Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė.
Šiuo metu A.Grikšienės šeimoje — trys atžalos, gyvena Šiauliuose, bet ateityje planuoja įsikurti Žemaitijos sostinėje. Gydytoja didžiąją savaitės dalį dirba Regioninėje Telšių ligoninėje. Pasak medikės, ji patenkinta draugišku kolektyvu, ypač darbčiomis pagalbininkėmis — vyr. slaugytoja Brone Kelpšiene ir slaugytoja Vilma Šarkevičiene. Kodėl medikė pasirinko būtent tokią profesiją, šiandien tokio klausimo sau kaip ir nekelia. Gal dėl to, kad ji įvairialypė, nestokojanti įvairiausių iššūkių, o pasveikę pacientai atneša daug džiaugsmo.
Ne paslaptis, kad daugelis mūsų, galvodami apie žmogaus virškinimo sistemą, apsiriboja tik skrandžiu ir žarnynu. Vis dėlto tiesa yra tokia, kad gastroenterologo specialybė apima stemplės, skrandžio, plonojo bei storojo žarnyno, kasos, tulžies pūslės, tulžies latakų, kepenų funkcijos sutrikimų ir ligų diagnostiką bei gydymą. Kadangi vis daugiau mokslinių tyrimų nustato neabejotiną žmogaus sveikatos sąsają su žarnyno mikrofloros pokyčiais, mikrobiotos disbalanso sutrikimai taip pat tampa viena iš gastroenterologų veiklos sričių.
Gydytoja pastebėjo, jog ji konsultuoja, diagnozuoja ir gydo virškinamojo trakto ligas: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastroezofaginio refliukso ligą, tulžies pūslės akmenligę, hepatitus, kasos ligas, dirgliosios žarnos sindromą, vidurių užkietėjimą ir kt.; atlieka skrandžio ir žarnyno endoskopinius tyrimus: gastroskopiją, kolonoskopiją, sigmoidoskopiją, rektoskopiją. Pacientams pageidaujant, šie tyrimai atliekami taikant visišką nejautrą (narkozę), todėl jie nepatiria nemalonių pojūčių.

Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gastroenterologą?
A.Grikšienės manymu, tam yra keletas pagrindinių priežasčių.
Viena iš jų — vidurių užkietėjimas. Jei per savaitę tuštinatės mažiau nei tris kartus, tai gali būti ne tik paties žarnyno veiklos sutrikimo, bet ir neurologinių, endokrininių ar mikrobiotos disbalanso sukeltų problemų išraiška. Taip pat vidurių užkietėjimą gali sąlygoti netinkama mityba, mažas skaidulingo maisto bei vandens vartojimas. Gastroenterologas gali padėti nustatyti, kuri iš priežasčių sukelia vidurių užkietėjimą Jūsų atveju.
Viduriavimas (diarėja). Tai dažnas tuštinimasis vandeningomis, skystos konsistencijos išmatomis tris ar daugiau kartų per dieną. Šį sutrikimą patiria daugelis žmonių kelis kartus per metus ar dažniau. Viduriavimas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūmus viduriavimas dažnai trunka vieną ar dvi dienas, o lėtinis — gali užsitęsti ir keletą mėnesių.
Svarbu atkreipti dėmesį į kraujavimą. Kraujo išmatose priežastys gali būti kelios. Dažniausios priežastys yra hemorojus, išangės įplėša, žarnyno infekcija ar uždegiminė žarnų liga. Kraujo pastebėjimas taip pat gali būti ir vėžio simptomas, ypatingai vyresniems nei 50 m. ar rizikos veiksnių turinties asmenims (ilgas rūkymo stažas, pirmos eilės giminaičiai sirgo vėžiu, didelis raudonos mėsos vartojimas).
Kas yra rėmuo, tikriausiai patyrė daugelis žmonių. Svarbu suprasti, kad kartais pasireiškiantis rėmuo neturėtų kelti susirūpinimo. Tačiau jeigu rėmuo yra jaučiamas nuolat, yra dažnas poreikis vartoti antiacidinius vaistus, neturėtumėte numoti ranka ir galvoti, kad „tikriausiai taip ir turi būti“, kad tai norma. Dažnas rėmuo gali būti gastrito, opaligės, disbakteriozės, kandidozės, skrandžio išvaržos požymis. Jei rėmenį lydi vienas iš alermo simptomų — rijimo sutrikimas, maisto strigimas ar skausmingas rijimas, turėtumėte nedelsdami kreiptis pas gastroenterologą, nes tai gali būti vėžio požymis. Diagnozavus refliuksą, paskiriamas gydymas, retesniais atvejais, esant skrandžio išvaržai, gali būti rekomenduojamas net operacinis gydymas.
Kiekvienam žmogui per 50 metų rekomenduojama dalyvauti prevencinėje kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio patikros programoje ir atlikti kolonoskopiją net ir nejaučiant jokių simptomų. Kolorektalinis vėžys yra viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų Lietuvoje. Programinės kolonoskopijos (50-75 m. amžiaus pacientams, kuriems teigiamas IFOBt tyrimas) su šeimos gydytojo siuntimu, atliekamos nemokamai.
Retkarčiais jaučiamas nedidelis pilvo skausmas ar pilvo pūtimas neturėtų būti priežastis aplankyti gydytoją. Tačiau jei pilvo skausmas ar pilvo pūtimas atsiranda beveik po kiekvieno valgymo, kartu lydi pykinimas ar skausmingas tuštinimąsis, būtinai praneškite gydytojui apie šiuos simptomus. Tokiais atvejais šeimos gydytojas nusprendžia, ar nukreipti jus pas gastroenterologą atlikti detalesnius tyrimus.
Tam tikri virškinimo sistemos sutrikimai gali sukelti rijimo sunkumą ar negalėjimą nuryti maisto ar net skysčių. Jei jaučiate dažną stemplės skausmą ir sunkumą ryti, arba, jeigu laikui bėgant rijimas vis sunkėja, apsilankykite pas gydytoją gastroenterologą. Tokiais atvejais reikia atlikti endoskopinį stemplės bei skrandžio tyrimą (gastroskopiją), kad būtų patikslinta nusiskundimų priežastis.

1 Komentaras

Komentarai nepriimami.