2021 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu, paskyrė 2021 metų Laisvės premiją trims pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbiams: 1983-1989 metų leidinio vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai SJ, šio leidinio leidėjoms ir bendradarbėms Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms Bernadetai Mališkaitei SJE ir Elenai Šiuliauskaitei SJE.
Žydrūnas Mačiukas
LR Seimo kancelerijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus patarėjas
Laisvės premija „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams įteikta 2022 m. sausio 13-ąją — Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje.
Laisvės premijų komisijos teikimas nominuoti šiuos asmenis paskatino dar kartą prisiminti ryškiausią Lietuvos katalikų bažnyčios kovos su totalitariniu Sovietų Sąjungos režimu epizodą — 17 metų trukusią ir stebuklui prilygusią Lietuvos tikinčiųjų pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ (toliau — „Kronika“) leidybą. „Kronikos“ leidėjai Sovietų Sąjungos valstybinei informacijos kontrolės sistemai metė iššūkį, kurio nesugebėjo atremti visagalės Sovietų Sąjungos saugumo institucijos.
Per 10 Laisvės premijų komisijos gyvavimo metų „Kronikos“ žmonės buvo nuolat prisimenami, nominuojant Laisvės premijos laureatus. 2011 metais pirmuoju Laisvės premijos laureatu tapo Sergejus Kovaliovas, Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas, Lietuvos antisovietinio pogrindžio bičiulis, „Kronikos“ informacijos platintojas ir savotiškas „paštininkas“. Jo dėka per Maskvoje reziduojančius užsienio žurnalistus šio pogrindinio leidinio numeriai pasiekdavo laisvąjį pasaulį, pirmiausia laikraščio „Draugas“ redakciją Čikagoje.
2013 metais Laisvės premijos laureatu tapo pagrindinis „Kronikos“ žmogus, 1972-1983 m. „Kronikos“ vyriausiasis redaktorius ir leidinio bendradarbių siela kun. Sigitas Tamkevičius SJ (dabar — kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas).
2017 metais Laisvės premija buvo skirta ses. Nijolei Sadūnaitei — „Kronikos“ bendradarbei, platintojai ir sovietinio gulago kalinei.
2022 m. kovo 19 d. sukaks 50 metų, kai prasidėjo „Kronikos“ leidyba. Siekdamas paminėti šią sukaktį, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius metus paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, o 2021-ųjų metų Laisvės premijos nominaciją paskyrė aktyviausiems „Kronikos“ bendradarbiams — Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai SJ, ses. Julijai Bernadetai Mališkaitei SJE ir ses. Gerardai Elenai Šiuliauskaitei SJE, pratęsusiems „Kronikos“ leidybos darbus po kun. Sigito Tamkevičiaus SJ suėmimo ir įkalinimo 1983 metais.
Sovietų Sąjungos okupacijos sąlygomis vienas svarbiausių okupantų uždavinių buvo sulaužyti žmonių tikėjimo stuburą. Tik iš žmogaus, neturinčio tikėjimo pamato, buvo galima kurti naują „sovietinį žmogų“. Brutalios jėgos ir baimės sąlygomis daugybė žmonių priespaudą priėmė kaip neišvengiamą duotybę, kuriai neįmanoma ir neracionalu priešintis.
Tik nedidelės grupelės žmonių sovietų imperijoje buvo išsaugoję laisvės jausmą ir ištikimybę tikėjimui. Sovietmečiu aktyviais tikėjimo ir laisvės apaštalais tapo į atokias parapijas nukišti uolūs kunigai, pogrindyje veikiančios moterų vienuolių kongregacijos, idealistai pasauliečiai. Tokioje aktyvių tikinčiųjų aplinkoje 1972 m. kovo 19 d. pasirodė pirmasis nenugalėtos „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ numeris.
Visus 17 leidybos metų „Kronikoje“ buvo registruoti ir skelbiami Bažnyčios veiklos varžymo, tikinčiųjų persekiojimo, žmogaus teisių pažeidimų faktai, Lietuvos politinių kalinių patirtų kančių gulago lageriuose liudijimai. „Kronikos“ skelbiama tiesa griovė sovietų propagandos kurtą mitą apie sovietinės sistemos humanizmą ir pagarbą žmogaus teisėms. Svarbu ir tai, kad „Kronikai“ pavyko pralaužti geležinę uždangą. Iš pradžių per Rusijos disidentus, vėliau per į Lietuvą atvykstančius turistus kiekvienas naujas Vakarus pasiekęs leidinio numeris pasauliui skelbė apie tikrąją padėtį Lietuvoje.
„Kronikos“ redaktoriumi beveik 11 metų buvo Simno parapijos vikaras, vėliau Kybartų klebonas Sigitas Tamkevičius SJ. Jam teko didžiausia atsakomybės už šį leidinį našta ir pareiga sutelkti skirtingo amžiaus, charakterio ir talentų pogrindžio bendradarbius. Daugelis jų buvo persekiojami, suimti ir kalinami. Kun. Sigito Tamkevičiaus SJ įžvalgiai pakviesti „Kronikos“ bendradarbiai kun. Jonas Boruta SJ, ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE, ses. Julija Bernadeta Mališkaitė SJE į „Kronikos“ leidybą įsitraukė skirtingu laiku ir šį darbą dirbo iki „Kronikos“ leidybos pabaigos. Kai buvo suimtas kun. Alfonsas Svarinskas, o kun. Sigitui Tamkevičiui SJ grėsė areštas ir kalinimas, jie gavo svarbiausią pavedimą tęsti pradėtą veiklą — „Kronika“ turi eiti“.
Su „Kronika“ Jonas Boruta bendradarbiauti pradėjo 1973 m., paskatintas kun. Jono Lauriūno SJ, rašė žinutes iš universiteto gyvenimo. Artimi ryšiai jį siejo su kunigiškųjų šventimų liudininku kun. S.Tamkevičiumi. 1983 m. pradžioje, kuomet vyko kun. A.Svarinsko teismas ir kun. S.Tamkevičiui SJ reikėjo į jį važinėti, pavaduodavo jį Kybartų parapijoje. Prieš suėmimą kun. S.Tamkevičius SJ jo paprašė: „Jeigu reikės, paglobok, pasirūpink „Kronika“.
1983-1989 m. Jonas Boruta buvo „Kronikos“ vyriausiasis redaktorius ir bendradarbis. Kadangi jis buvo baigęs pogrindinę Kunigų seminariją ir oficialiai sovietų valdžia neleido jo skirti kunigu į jokią parapiją, slapta nuo sovietų valdžios jis keliavo po parapijas, čia rinko ir užrašų knygutėje užrašydavo informaciją apie Bažnyčios ir tikinčiųjų neteisėtus suvaržymus bei persekiojimus. Šis darbas buvo rizikingas, nes kunigas nuolat keliavo su įkalčiais kišenėje. Kita vertus, taip plėtėsi „Kronikos“ numerių informacijos geografija, o sovietų saugumui darėsi sunkiau atsekti „Kronikos“ informacijos ir leidybos šaltinius.
Kiekvienam „Kronikos“ numeriui kun. Jonas Boruta rašė pratarmes, rizikuodamas areštu, kiekvieną parengtą „Kronikos“ numerį pristatydavo į Žagarę vyskupo tremtinio Julijono Steponavičiaus aprobacijai. 1987 m. pavasarį, KGB konfiskavus abu 73-iojo „Kronikos“ numerio egzempliorius, kun. Jonas Boruta iš atminties atkūrė beveik visą šio „Kronikos“ numerio tekstą.