„Svarbiausia gyvenime nenusiminti, nepaliauti tikėti ir svajoti!“

Notarė Nijolė Urbaitienė (centre) su sekretore Nijole ir notarės padėjėja Edita Telšių rajono 2-ajame notarų biure, kurį puošia telšiškio dailininko paveikslai su Žemaitijos sostinės vaizdais.

Tokia gyvenimiška nuostata vadovaujasi ilgametė Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Nijolė Urbaitienė. Šiemet birželio 13-ąją, švenčiant 70-ąjį gimtadienį, baigsis jos, kaip notarės, įgaliojimai ir laukia kita prasminga bei įdomi veikla. Bet prabėgęs ir bėgantis laikas, ypač Žemaitijos sostinėje, įsimintinas galybe spalvų, iš kurių ir susilipdo gyvenimo mozaika.

Algirdas Dačkevičius

Vaikystės ir mokslo keliais
Nijolė — tauragiškė, augo darbininkiškoje ir gausioje penkių vaikų šeimoje, buvo vyriausia. Vaikystę praleido tėvelio tėviškėje Dotnuvoje, močiutė Mikalina išmokė darbo, dainų, įdiegė teisingumo ir atsakomybės daigus.
Mokykloje mergina buvo aktyvi visuomenininkė, mėgo šokti, dainuoti, ypač deklamuoti. Baigusi vidurinę mokyklą, pasirinko teisininkės profesiją.
1970 metų rugsėjį Nijolė pradėjo studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kurį baigusi gavo paskyrimą į Tauragės rajono prokuratūrą. Dirbo prokuroro padėjėja-stažuotoja, darbas buvo labai sunkus psichologiškai, nes 23 metų merginai teko tirti nužudymų, savižudybių, išžaginimų ir kitas baudžiamąsias bylas. Ten dirbo vienerius metus, kol nuo „juodojo pasaulio“ realijų išgelbėjo santuoka su Vaclovu Urbaičiu.

„Aš Tavęs šimtą metų laukiau…“
Savo gyvenimo draugą Nijolė sutiko 1975-ųjų sausį, dar būdama penkto kurso studentė. Tuomet ji Tauragės apylinkės teisme atliko praktiką.
„Čia sutikau ir pažinau savo gyvenimo meilę ir sielos draugą Vaclovą Urbaitį, tame teisme dirbusį teisėju, sužavėjusį erudicija, inteligencija, charakteriu, iškalba ir kitomis savybėmis, kurios atsiskleidė artimiau bendraujant. Ypač sujaudino po trumpos pažinties ištarti jo žodžiai: „Kur Tu buvai? Ar tekėsi už manęs? Aš Tavęs jau šimtą metų laukiau“,— ir šiandien Nijolė Urbaitienė su šypsena prisimena lemtingąjį pašnekesį.
Jos manymu, svarbiausia teisingai pasirinkti — draugus, profesiją, gyvenimo draugą, nes nuo to labai daug priklauso sėkminga ateitis.
Pora iš Tauragės kurį laiką buvo išvykusi į Radviliškį, kur Vaclovas dirbo advokatu, o Nijolė — juriste, į Telšius Urbaičiai atvyko 1977-ųjų pavasarį. „Vyras buvo perkeltas dirbti Juridinės konsultacijos vedėju, advokatu, o aš kurį laiką dirbau tuomečiame Rajono vykdomajame komitete instruktore, Bendrojo skyriaus vedėja, o vėliau — Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja“,— pasakojo notarė.
Pasak pašnekovės, sutuoktiniai nuo pirmos dienos labai pamilo Telšius, o Masčio ežero platybės buvo tikras atradimas. Urbaičiai netrukus įsigijo valtį, tai visą ežerą yra ne kartą skersai išilgai perplaukę. „Mane Vaclovas išmokė daug gražių dainų, kurias ir dabar mėgstu dainuoti. Jis buvo kūrybingas žmogus, įprasminęs savo išgyvenimus posmuose“,— prisiminė Nijolė.
Moteris susimąsčiusi žvelgia į vyrui Vaclovui jo 60-ojo gimtadienio garbei išleistą prisiminimų knygą-albumą „Išsakyti nemoku aš žodžiais“. Su savo sielos bičiuliu ji nugyveno beveik 30 bendro gyvenimo metų. Ypač laimingas buvo pirmasis dešimtmetis, kol nepasibeldė klastinga liga. Šviesaus atminimo vyras Vaclovas 15 metų dirbo advokatu.
„Telšiuose jau prabėgo didžioji mano gyvenimo dalis, myliu šį miestą labiau nei gimtąją Tauragę. Mano svajonė išsipildė — gyvenu senamiestyje, pro vienus langus žvelgiu į Masčio ežerą, pro kitus — į Katedrą, gaudžiančią varpais“,— susimąsčiusi kalbėjo pašnekovė.

Dėkinga likimui, kad yra naudinga žmonėms
1995 metų gruodžio 5 dieną teisingumo ministras įsakymu Nijolę Urbaitienę paskyrė Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notare.
„Per 26-erius notarės darbo metus su manimi dirbo daug sekretorių, o šiuo metu dirba dvi darbuotojos — notarės padėjėja Edita ir sekretorė Nijolė. Telšiuose dirba 4 notarai — be manęs, Loreta Beresnevičienė, Jurgita Kisieliūtė ir Gediminas Perminas. Visi sutariam ir draugiškai dalinamės notarine praktika.
„Likimui dėkoju, kad tiek metų dirbau notare, mano nuomone, tai pats geriausias teisininko darbas, nes jaučiausi reikalinga, naudinga žmonėms savo suteikiamomis paslaugomis ir žiniomis. Kiekviena notaro diena vis kitokia — kiti klientai, sandoriai, todėl reikia turėti daug žinių ir kantrybės.
Džiaugiuosi ir garbingu įvertinimu: 2022 m. balandžio 2 d. Lietuvos notarų rūmai apdovanojo mane už ilgametį ir nepriekaištingą notarės darbą Juozo Vilkutaičio-Keturakio atminimo ženklu“,— susijaudinusi kalbėjo notarė.
Gyvenimo didžiausia patieka — atžalos. Dukra Dalia ir sūnus Vilius, sekdami tėvų pėdomis, pasirinko teisininko profesijas. Duktė su šeima gyvena Prancūzijoje, Strasbūre, dirba teisinį darbą Jungtinių Tautų institucijose. Sūnus Vilius įsikūręs Vilniuje, turi privatų teisinių paslaugų verslą. Džiugina du vaikaičiai — Ugnė ir Leonardas.
„Šių metų birželio 13 dieną baigiasi mano, kaip notarės, įgaliojimai. Kviečiu klientus, kurie mūsų notarų biure dar turi kokių nebaigtų notarinių veiksmų, suskubti iki birželio 10-osios. Nebaigtas paveldėjimo bylas pagal LR Teisingumo ministro įsakymą perduosiu kitiems Telšių rajono notarams. Noriu pastebėti, kad notarai neturi teisės reklamuoti savo darbo, bet čia — ne reklama“,— telšiškius informuoja notarė.

Kas toliau?
„2020 metų sausio 1 dieną Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Mediacijos įstatymas ir reikalavimas dėl privalomosios mediacijos taikymo šeimos ginčuose. Esu mediatorė, LR Mediatorių rūmų narė, turiu teisę teikti privalomosios mediacijos paslaugas. Taigi, baigusi notarės darbą, pagal norą ir galimybes užsiimsiu mediatorės veikla, taip pat dalyvauju rajono Teisininkų draugijos Telšių skyriaus veikloje“,— pasakojo notarė.
Būdama optimistė, Nijolė Urbaitienė gyvenimo sunkumus stengiasi greitai įveikti ir džiaugiasi kol kas gera sveikata. Baigusi notarės darbą, ji turės daugiau laisvo laiko savo pomėgiams keliauti, skaityti knygas, dainuoti, mokytis užsienio kalbų, bendrauti su vaikais, anūkais, giminaičiais ir draugais, nebijo ir vienatvės. Moteris gyvenime vadovaujasi keliais devizais, bet šiuo atveju, matyt, geriausiai tiktų karaliaus Saliamono išmintingi žodžiai: „Viskas praeina, ir tai praeis“.
Tai sakydama, pašnekovė mintyje turi dabartinę padėtį pasaulyje — agresyvų Rusijos karą Ukrainoje, kuris aptemdė gyvenimo džiaugsmą, tačiau ji įsitikinusi, kad taika ir gėris pasaulyje nugalės.
„Dėkoju kolegoms teisininkams, visiems klientams, kad buvote kartu ir atleiskite, jei kas ne taip“,— baigdama pokalbį, tarė daugeliui telšiškių gerai žinoma ilgametė notarė Nijolė Urbaitienė.

2 Komentarai

  1. Nijolė yra nuostabus, šiltas bei geras Žmogus, puiki moteris, gera draugė ir išmintinga, sąžininga teisininkė. Linkiu būti LAIMINGAI.

Komentarai nepriimami.