Degaičių parke praūžė kasmetinė tradicinė „Tulpmedžio žydėjimo“ šventė. Vyko įvairūs renginiai, susitikimai, koncertai. Paminėtas ir atkurto parko 50-metis, pagerbtas parko atkūrimo patriarchas Adolfas Kišonas.
Janina Zvonkuvienė
Medžiui užauginti 50-metis — gera pradžia
Degaičiai kadaise buvo dvaras, įsikūręs caro ar dar ankstesniais laikais. Prie dvaro sodybos buvo parkas. Istorijos įvykiai keitė dvaro savininkus ir… santvarkas. Dvaro sodyba ir parkas tai geso, tai vėl atsigaudavo. Praėjusios santvarkos laikais Degaičiai buvo ekonomiškai stipraus Anulėnų paukštininkystės ūkio administracinis centras. Parkas jau buvo užžėlęs ir užmirštas. Ūkio vadovas Mykolas Ežerskis ryžosi seną parką atgaivinti. Reikėjo nusimanančio žmogaus, kaip tai padarytų kuo geriau. Atrado ir pasikvietė Adolfą Kišoną. Mokytoją, dailininką, dar ir dendrologijos (domėjimosi medžių rūšimis, auginimu, globojimu) mėgėją. Organizavo jam stiprių talkininkų būrį (iš kareivinių), ir darbai pajudėjo.
Adolfui Kišonui vadovaujant, sulaukėjusį užžėlusį parką imta valyti, kasti tvenkinius, genėti senus medžius, sodinti naujus. Tai buvo 1972 metais. Adolfo Kišono talentas formuoti parką pasirodė esąs didis. Metai ėjo pirmyn, o Degaičių parkas gražyn. 2012 metais jo sutvarkymu (gavus Europos Sąjungos lėšų) rūpinosi tuometis Degaičių seniūnas Antanas Kontrimas. 2017 m. Degaičių parkui suteiktas valstybinės reikšmės statusas.
Pasididžiuodami savo parku, kuriame auga ir gana retokas medis tulpmedis, Degaičiai ir savo tradicinę metinę šventę yra pavadinę „Tulpmedžio žydėjimo“ švente.
Šiemet Degaičių šventė ir buvo skirta atkurto parko 50-mečiui. Adolfas Kišonas pagerbtas apdovanojimais nuo LR Seimo, nuo Aplinkos apsaugos ir nuo Kultūros ministerijų — įteikti aukso ženklai. Apdovanotas įvairių įstaigų ir organizacijų bei pavienių asmenų padėkomis, dovanomis. Garbingų 95-erių Adolfas Kišonas neslėpė esąs pamalonintas tokio pagerbimo, tokio dėmesio. Žengęs prie mikrofono pasakė: „Neblogas mums išėjo parkas — ar ne taip, degaitiškiai?.. Esu dailininkas tapytojas. Impresionistas. Paveikslui nutapyti, jei gerai sekasi, kartais gali užtekti ir savaitės. Na, mėnesį. Gali ir metus užtrukti. Ar net dešimt metų. O štai gražų medį užauginti, jam tinkamus kitus medžius parinkti — penkiasdešimt metų yra tik gera pradžia. Sodinkite medžius! Jei statysitės namą, pirmiausiai ne pamatus kaskite, o tinkamus medžius savo aplinkai tinkamai pasodinkite. Jie bus jums gyvenimo grožis ir apsauga“— palinkėjo Degaičių patriarchas Adolfas Kišonas.
Degaitiškius subūrė atgimęs bendravimo džiaugsmas
Šventei buvo rengiamasi iš anksto ir atsakingai. Seniūnija, kultūros namai, bendruomenė, parapijos aktyvas suplanavo, kas kaip turi vykti, kad būtų gražu, šventiška, įsimintina. Ir kad būtų šiek tiek kitaip, nei kitur. Kad patys degaitiškiai bei svečiai atnaujintų bendravimo džiaugsmą.
Degaičiuose iš pat ryto varžėsi meškeriotojai, paskui įvairių rungčių sportininkai. Po pietų bendruomenės namų kieme — pasibuvimas su Platelių kapela „Apėntas“, su arbatos ragavimais, su Degaičių dvaro ir parko istorijos kompozicijomis, su Ritos Mineikienės menų pamokymais, kai plaktukas iš bevystančio gėlės žiedo… akvareles padaro.
Jau kelintos kartos audėja iš kaimyninio Dargvainių kaimo Virginija Dirvonskienė lyg iš rašto skaitė … senovinių audeklų raštus, pasakojo, kas kam būdavo skirta.
Į šventinį Degaičių renginį buvo pakviestas profesorius Juozas Pabrėža, parašęs mokslinę žemaičių kalbos gramatiką ir šiaip labai daug nuveikęs žemaičių kalbos garbei apginti ir įtvirtinti. Profesorius išaiškino, kas ta žemaičių kalba ir kodėl ji yra didi vertybė. Kalbėjo truopne žemaitiška. Kalbėjo įdomiai ir uždegančiai, ir degaitiškiai ėmė vien didžiuotis, kad moka savo žemaičių kalbą. Taip buvo palaikyta Telšių rajono savivaldybės iniciatyva 2022-uosius skelbti Žemaičių kalbos metais.
Pagerbti visi parko gražintojai ir populiarintojai
Pagerbti, apdovanoti buvo prie parko išsaugojimo, išgražinimo, populiarinimo prisidėję žmonės. Apdovanojimus teikė Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Valentinas Bukauskas. Tačiau ne visi, ką seniūnija norėjo pagerbti, atvyko. Padėkų, apdovanojimų buvo skirta buvusio ūkio vadovo Mykolo Ežerskio šeimos atstovams, buvusiam Degaičių seniūnui Antanui Kontrimui, kuris Degaičių parkui sustiprinti išrūpino lėšų įrengti takus, tiltelius ir padarė viską, kad parkas gautų Valstybinės reikšmės statusą. Laukiamas buvo ir paskutinių Degaičių dvaro savininkų proanūkis Darius Liaugaudas iš Kauno.
Telšių apskrities laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ 2021 metais skelbė Janinos Zvonkuvienės publikacijų ir nuotraukų ciklą „Po Degaičių ąžuolais“, skirtą taip pat šio parko jubiliejui ir parko kūrėjams, dvaro savininkams Liaugaudams įamžinti. Publikacijų autorei dėkojo seniūnas Leonidas Jegorovas. Padėkos raštą ir gražią dovaną įteikė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. Kalvis-dizaineris Evaldas Rimkūnas savo ir seniūnijos vardu padovanojo meniškai nukaltą amžinai žydėsiantį tulpmedžio žiedą…
Visus prisidėjusius prie parko reikalų, prie švenčių organizavimo gėlėmis ir dėmesiu pagerbė Degaičių seniūnas. Padėkų ir plojimų sulaukė pulkelis degaitiškių, kurie dovanoja gėlių daigų ar darbu prisideda prie parko grožio palaikymo. Rajono „Bočių“ vadas Kajatonas Šliogeris pagerbė savo bendruomenės nusipelniusiuosius. Padėkų, gėlių, dovanų buvo skirta ir Degaičių parapijos klebonui Sigitui Grigui. Kultūros vadovė Virginija Keršienė aiškiai ir garsiai padėkojo Degaičių jaunimui, kad šis parke neskina gėlių, nieko nedrasko, nieko neniokoja. Ateis diena, kai jaunimas pakeis tuos, kurie šiandien parke darbuojasi.
Tulpmedis oriai tylėjo
Tarpuose tarp kalbų ir pagerbimų muzikantai taip šauniai grojo, kad dalį šventės dalyvių kojos pačios nešė šokti… Iki išnaktų Degaičių estradoje koncertavo garsūs šalies dainininkai, muzikantai. Senasis Degaičių parkas ūžė, šniokštė nuo muzikos, dainų ir gero šventės dalyvių ūpo. Sako, net Telšiuose buvo girdėti.
Neiškentę telšiškiai traukė į Degaičius. Tik pats Degaičių šventės „varduvininkas“ — parko ponas Tulpmedis — oriai tylėjo. Jis liūdėjo, vis negalėdamas pavasariui dovanoti, kad šis taip šaltas buvo, laiku sukrauti žiedų neleido. Tad ir nežydi dar. Ačiū menininkui Evaldui Rimkūnui: jis už tulpmedį „sukrovė“ puikius šio medžio žiedus ir su meile dalino juos.
Šitokiai Degaičių šventei surengti reikėjo didžiulių idėjinių, organizacinių, net fizinių pastangų. Šventės dalyvių vardu pagarba Degaičių seniūnui Leonidui Jegorovui, jo kolektyvui, ilgametei kultūros vikruolei Virginijai Keršienei, bendruomenės pirmininkei Gabrielei Narmontaitei ir visiems prisidėjusiems prie šventės reikalų. Gerai „įtvirtintas“, nuolat prižiūrimas puikusis Degaičių parkas puoš Žemaitiją, džiugins žmones dar ne vieną amžių.
Visų vardu — ilgiausių metų, ąžuolinės tvirtybės parką suformavusiam ilgaamžiui žemaičiui Adolfui Kišonui!
Didžiuojamės savo talentingu, nepailstančiu,darbščiu, kūrybingu ir kone visas meno sritis aprėpiančiu giminaičiu. Būdamas medžių ir kitokios augmenijos ekspertu, sukūrusiu nepakartojamą parką Degaičiuose, galinčiu valandų valandas pasakoti apie kiekvieną savo rankomis išpuoselėtą augalėlį, žinodamas visų lotyniškus pavadinimus, dėdė dar ir nupstabiai tapo, rengia paveikslų parodas ir nepakartojamai deklamuoja įvairiausių poetų eiles! Teklesti jo sukurti šedevrai, tebūnie jis energingas ir veiklus dar daug metų!!