Respublikinėje konferencijoje „Sėkmė sutikti žmogų“ pasidalinta patirtimi

Į renginį atvyko globėjai, Globos centrų darbuotojai, asmenys, besidomintys vaiko globa šeimoje, iš Plungės, Rietavo, Kuršėnų, Skuodo, Kretingos, Klaipėdos, Akmenės, Mažeikių, Šilalės, Šilutės rajonų.

Birželio 28-ąją Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko respublikinė konferencija „Sėkmė sutikti žmogų“, kurią suorganizavo Telšių socialinių paslaugų centro Globos centras. Į renginį suvažiavo globėjai, Globos centrų darbuotojai, asmenys, besidomintys vaiko globa šeimoje, iš Plungės, Rietavo, Kuršėnų, Skuodo, Kretingos, Klaipėdos, Akmenės, Mažeikių, Šilalės, Šilutės rajonų.

Justina Lukošienė

Konferencija prasidėjo Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ (vadovė Laimutė Pocevičienė) pasirodymu. Sveikinimo žodį tarė Telšių socialinių paslaugų centro direktorė Rasa Gustienė, kuri akcentavo, jog ne veltui konferencijos devizas — „Sėkmė sutikti žmogų“. „Jus čia atvedė sėkmė ir mes sutikome Jus. Mes džiaugiamės, kad turime sėkmę bendrauti, dalintis patirtimi su jumis“,— į susirinkusius kreipėsi R.Gustienė.
Pranešimą „Kur esame šiandien ir kur link einame?“ pristatė VVTAĮT Projekto „Vaiko gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ ekspertė Dovilė Montvilaitė. Pasak specialistės, pradėjus kurtis globos centrams, juose dirbo 205 darbuotojai, o dabar — 362, buvo 124 budintys globotojai, o dabar — 228, kurie šiuo metu prižiūri 216 vaikų.
Rengiami mokymai, tarpusavio informacijos mainų bazė, vyksta konsultavimas, tarpinstituciniai ir metodiniai susitikimai, kokybės vertinimai. Anot prelegentės, pastebima tendencija, kad per pastaruosius metus iš visų globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus, globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius šeimose didėja, o institucijose mažėja. „Tačiau vis dar tenka įrodyti merams, taryboms ir kitiems sprendimus priimantiems aukštiems organams, visuomenei, kad globojami vaikai turi gyventi bendruomenėje, jog globos institucijos žaloja, traumuoja vaikus, didina atskirtį, mažina socializaciją, kad vaikui ir jaunuoliui reikia parinkti tik jam tinkamą globą — universalios globos nėra, jog budintys globotojai nėra universalūs ir negali vienas asmuo pasirūpinti visais, prižiūrėti neribotą skaičių vaikų, kad jam reikia adekvataus atlygio, atokvėpio, kad nuolatiniai globėjai nėra „pašauktieji“ ir globotiniams išlaikyti taip pat turi būti skiriamos finansinės pagalbos, „uždegami žali koridoriai“ paslaugoms gauti“,— vardijo iššūkius D. Montvilaitė.
Kalbėdama apie projekto partnerį — Telšių socialinių paslaugų centro Globos centrą, specialistė pasidžiaugė, kad nuo 2020 metų kovo mėnesio nė vienas iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas nebuvo apgyvendintas institucijose; yra 8 globėjų (rūpintojų) šeimos, kurios vykdo globą šeimoje pagal sudarytą sutartį su Telšių rajono savivaldybe, globojančios 3–4 ar net 5 vaikus; 12 globėjų (rūpintojų), globojančių kitos savivaldybės vaikus; 2 budinčios globotojos, galinčios prižiūrėti po 3 vaikus nuo 0 iki 18 metų, kurios vaikus į savo šeimą priima bet kuriuo paros metu; per 2022 m. pirmąjį pusmetį surasti globėjai (rūpintojai) 7 vaikams.
Organizuojamos reguliarios savitarpio pagalbos grupės budintiems globotojams ir globėjams (rūpintojams), globojantiems 3–4 vaikus, taip pat savitarpio pagalbos grupės globėjoms (rūpintojoms) artimoms giminaitėms — močiutėms bei savitarpio pagalbos grupės globėjoms (rūpintojoms), globojančioms vaikus su negalia; Telšių rajono savivaldybė skiria įsikūrimo ir pagalbos pinigus budintiems globotojams.
Apie paauglių auklėjimą, kai jų elgesys yra nepatogus, pasakojo psichologas, Lietuvos psichologų sąjungos narys, Europos psichodramos instituto narys Evaldas Karmaza. Anot jo, išmaniųjų telefonų atsiradimas žymiai ir ryškiai pakeitė paauglių elgesį — nuo socialinių santykių iki psichinės sveikatos. Ankstesnėse kartose (nuo 1970-ųjų ar vadinamojoje X kartoje) išėjimas iš namų, rūkymas ir alkoholio ragavimas buvo paauglių nepriklausomybės manifestas. Tuo tarpu šiuolaikiniai paaugliai nenoriai palieka namus be tėvų, jie mažiau linkę eiti į pasimatymus. Tokiu būdu sumažėjo ir paauglių seksualinis aktyvumas, net vairavimas, jaunuolių nepriklausomybės simbolis, prarado savo svarbą. Nėra reikalo skubėti laikyti teises, kai namie yra vairuotojai — mama ir tėtis.
„Bendrai kalbant apie brandą ir raidą, raidos stadijos tarsi persikelia keleriais metais į priekį: tai, ką daro 15-mečiai — geria, rūko, užsiima seksu ir pan., dabar persikėlė į 18-mečius. O 15-mečiai elgiasi kaip 13- mečiai. O vaikystė prasitęsė ir į mokyklos etapą. Šiuolaikinių paauglių gyvenimas vyksta telefonuose. Jiems nebūtina išeiti iš namų tam, kad susitiktų su draugais. Tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie vidutiniškai daugiau laiko praleidžia ekranuose, yra daug nelaimingesni nei tie, kurie daugiau laiko praleisdavo užsiimdami kita veikla (sportas, šokiai, menas, muzika). Nuo 2000 iki 2015 metų maždaug 40 proc. sumažėjo paauglių, besimatančių su draugais kiekvieną dieną“,— konstatavo E.Karmaza.
Psichologas taip pat pristatė metodus, kuriuos taiko savo praktikoje dirbant su probleminiais paaugliais. „Paaugliai kalbasi su tais, kuriuos mato psichologiškai, o ne fiziškai. Jei nori pakeisti paauglio elgesį, tai pirmiausia turi būti jo matomas ir girdimas bei „išeiti iš baldų ir interjero kategorijos“, t. y. turi iš pradžių užmegzti ryšį, nes jei jo nebus, tu tiesiog būsi baldas ar radijo taškas. Su paaugliais labai svarbu išmokti kalbėtis, bet nenurodinėti“,— pažymėjo lektorius.
Savo pirmųjų globos metų istorija dalijosi globėjai Rasa ir Ramūnas Kulikauskai. Pasak Ramūno, kelionė link globos prasidėjo prieš 7 metus. „Nors, jei taip sąžiningai, šaknis galima įžvelgti dar anksčiau: mes netekome savo vaiko ir paskui negalėjome turėti vaikų, tad, matyt, čia buvo užkoduota, kad kažkada pasiimsime vaikus ar jie mus pasiims į globą“,— atviravo globėjas.
2021 metų kovo mėnesį sutuoktiniai atvyko į Globos centrą pasidomėti globos galimybėmis. Gegužę jie gavo teigiamą išvadą, jog yra tinkami globoti vaikus, o liepos 9 d. įvyko pirmasis susitikimas su Elijumi ir Danieliumi Kuršėnų globos namuose. „Man buvo svarbus vyresnėlio Danieliaus sutikimas. Jo akyse pamačiau tą sėkmės momentą, kad jis priima mus. Ir tai suteikė ramybę“,— sakė Ramūnas.
Sutuoktiniai du mėnesius kiekvieną trečiadienį lankė vaikus. Rasa pasidžiaugė, kad per tuos mėnesius jie patyrė visokeriopą pagalbą tiek iš Telšių globos centro veiklos koordinatorės Jurgitos, tiek iš Kuršėnų globos namų darbuotojų. „Jau 9 mėnesiai, kai mūsų namuose gyvena beveik 2 m. ir 5 m. berniukai. Tie pirmieji pradėti kartu gyventi mėnesiai išderino mūsų laiką, miegą, tvarką, įpročius, sujaukė mintis, ištepliojo mūsų veidus ir namų sienas šokoladu bei ašaromis. Buvo visko, klausėme savęs, ar sugebėsime“,— prisiminė Rasa. Žmonai antrino Ramūnas, pridurdamas, kad buvo sunku matyti, kaip per pirmąsias savaites Danielius ir Elijus atskirai žaisdavo.
„Anksčiau Elijus ir Danielius gyveno pas skirtingus globėjus. Broliai, bet vienas kito nepažinojo. Mes neforsavome jų kažkaip sujungti, nes norėjome, kad tai natūraliai įvyktų, ir maždaug po trijų savaičių atsirado tas broliškas ryšys tarp jų“,— sakė vyras. Abu tvirtino, kad globėjai yra drąsūs ir tikintys žmonės, kurie geba kažką pakeisti į gera, tad reikia turėti tą tikėjimą, norint pradėti globos kelią.
23 metų stažo patirtimi dalijosi globėja Žiba Gvergždienė, kuri pristatė pranešimą „3P metodas ir meilė padeda paaugliui užaugti“. Šiuo metu moteris globoja 4 paauglius — beveik 18 m. dvynius ir beveik 16 m. dvynius. Juos augindama, buvusi pedagogė remiasi 3P metodu. „Iš tikrųjų tai gal net ne metodas, o tiesiog dalykai, kurie svarbūs man ir kuriuos noriu perduoti vaikams. Pirmasis P — pasitikėjimas, antrasis P — pagarba, o trečiasis P — padorumas“,— dėstė globėja, kuri pabrėžė, jog, auginant paauglį, labai svarbu, kad jie jaustųsi mylimi, reikalingi ir svarbūs.
Ilgametę globojimo patirtį turinti moteris yra netgi paruošusi atmintinę globėjams — 10 globėjų prisakymų: 1. Vaiką reikia mylėti, ne auginti, o auklėti; 2. Nemenkinti jo praeities ir artimųjų; 3. Tvarkos ir pagalbos darbuose. Pratinti po truputį ir dirbti kartu; 4. Elkitės tinkamai. Rodykite pavyzdį; 5. Kasdien kalbėkite apie viską; 6. Laikykitės pažadų; 7. Nekalbėkite pakeltu balsu. Neparodykite, kad susinervinote; 8. Mokyti vaiką tinkamai pykti; 9. Kalbėkite apie pinigus. Planuokite pirkinius; 10. Pačios brangiausios yra 5 mintys prieš miegą.
Apie globėjo ir globos koordinatoriaus darbo sėkmę kalbėjo Telšių socialinių paslaugų centro Globos centro veiklos koordinatorė Jurgita Venclovienė. Jos teigimu, mokslinėje literatūroje yra kalbama apie būdus, leidžiančius užtikrinti sklandų globos procesą, ir vienas iš tų būdų yra Globos centro teikiamos kokybiškos paslaugos globėjams, t. y. mokymai, konsultacijos, atvejo aptarimai, savipagalbos grupės, tęstiniai mokymai jau globojančioms šeimoms, kurių metu gilinamos įgytos žinios apie vaiko savijautą, išgyvenimus, padedama įveikti kylančius sunkumus.
„Globos centre dirbantys specialistai apima pakankamai platų darbo barą: ne tik ieško globėjų, žmonių visuomenėje, pasirengusių į savo šeimą priimti vaikus, taip pat juos rengia, ieško tinkamų globėjų vaikams, tarpininkauja tarp vaiko ir būsimo globėjo, padeda išmokti bendravimo įgūdžių, skatina komandinį darbą, užtikrina sklandžius globos proceso veiksmus, atpažįsta kylančias problemas, padeda jas įveikti bei suteikia emocinę paramą“,— dėstė J.Venclovienė, pridūrusi, jog svarbu pagalbą teikti ne tik globojamiems vaikams, bet ir patiems globotojams tam, kad globėjai galėtų užtikrinti saugią vaiko aplinką, fizinę, socialinę ir emocinę gerovę. Kiekvienas globėjas, priėmęs vaiką į savo šeimą, patiria tam tikrus etapus: pirmiausia vyksta susipažinimas, saugumo užtikrinimas, globėjas suteikia vaikui galimybę keistis, tobulėti, moko, auklėja ir tiesiog gyvena jiems įprastą gyvenimą.
Kaip pažymėjo J.Venclovienė, auginant be tėvų globos likusius vaikus, sėkmę lemia 5 veiksniai, neatsiejamai susiję su globėjų gebėjimais: neišgyventų reikšmingų netekčių neturėjimas, požiūris į vaiko biologinius tėvus ir jo gyvenimo istoriją, globos motyvacija, sutuoktinių tarpusavio santykiai bei globėjų požiūris į problemines auklėjimo situacijas. „Šie veiksniai turi įtakos tam, ar šeima pateks į krizę, o jei ir pateks, kaip tą krizę įveiks. GIMK mokymų metu norime, kad juos lankantys asmenys aiškiai suprastų, kokie iššūkiai jų laukia auginant vaiką, bandome paaiškinti, kuo skirsis globojamo vaiko auginimas nuo biologinio vaiko auginimo“,— akcentavo specialistė.
Po pietų pertraukos konferencijos dalyviai diskutavo darbo grupėse: „Elgesio ir emocinių sunkumų bei sutrikimų turinčių vaikų, paauglių auklėjimas“ (moderavo psichologas Evaldas Karmaza), „Globos centro specialistų teikiama pagalba globėjams be tėvų globos likusių vaikų priežiūros kontekste“ (moderavo Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė).
Konferencijos dalyviams surengta ekskursija po Telšių miestą.