Ligoninės Duomenų valdymo ir analizės skyriuje – ne tik medicininių duomenų apskaita

Duomenų valdymo ir analizės skyriaus darbuotojos (iš kairės): Aušra Narmontienė, Ina Vaičiulienė, Vesta Lisauskaitė, Violeta Gudienė, skyriaus vedėja Giedrė Klapatauskienė ir Laima Raibužienė.

Atsižvelgiant į iškilusius reikalavimus pacientų duomenų bei elektroninės sveikatos istorijos sistemai tvarkyti, nuo 2022 metų lapkričio mėnesio VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje keliolika metų buvęs Sveikatos statistikos skyrius performuotas į naują Duomenų valdymo ir analizės skyrių.

Algirdas Dačkevičius

Plečiant naujai suformuoto skyriaus veiklą, jis pasipildė naujomis pareigybėmis, susijusiomis su pacientų duomenų tvarkymu ir/ar elektroninės sveikatos istorijos sistemos administravimu – skyriuje pradėjo dirbti informacinių technologijų bei archyvo specialistės. Pasak Regioninės Telšių ligoninės direktorės Jovitos Seiliuvienės, Duomenų valdymo ir analizės skyrius — vienas iš svarbiausių, nes jis vykdo ne tik medicininių duomenų apskaitą, bet ir ligoninės veiklos rezultatų monitoringą bei atlieka kontrolės funkcijas. Tai savotiškas ligoninės veidas, kuriame, kaip mozaikoje, atsispindi daugialypės veiklos rezultatai, labai nulemiantys ir įstaigos svarbiausios arterijos užtikrintą funkcionavimą – apsirūpinimą finansavimu.
Skyriui vadovauja Giedrė Klapatauskienė, Regioninėje Telšių ligoninėje dirbanti 18 metų, iš jų 10-metį užimanti vadovaujamas pareigas. Telšiškė Vilniuje, dabartinėje Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje, įgijo sociologijos ir politologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
„Visada turėjau noro siekti kažko daugiau, tad po kurio laiko studijas tęsiau Kauno Technologijos universitete ir įgijau viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. Pradėjusi eiti vadovaujamas pareigas, gilinau žinias apie medicininių duomenų valdymą ir įgijau sveikatos statistiko, dar vėliau — klinikinio koduotojo kvalifikaciją“,– sakė Duomenų valdymo ir analizės skyriaus vedėja.
Skyriuje, be vedėjos, dirba penkios darbuotojos. Tai duomenų valdymo ir analizės vyresniosios specialistės Vesta Lisauskaitė, Ina Vaičiulienė, Violeta Gudienė, taip pat informacinių technologijų specialistė Aušra Narmontienė bei archyvo specialistė Laima Raibužienė. Beveik visos kilusios iš Telšių krašto, tik Ina – atvykusi iš Vilniaus.
G.Klapatauskienės teigimu, ko gero, daugelis įsivaizduoja, jog žodis „statistika“ — tik nedidelę reikšmę turintys skaičiukai. Tačiau realybė visai kitokia, dėl ko ir skyriuje įvykę pokyčiai buvo neišvengiami. Sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos yra įpareigotos dokumentuoti su duomenų tvarkymu susijusias veiklas, pavyzdžiui, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, pacientų gydymą, pacientų apskaitos tvarkymą.
Duomenų valdymo ir analizės skyrius fiksuoja visas pacientui suteiktas paslaugas, nustatytas medicinines diagnozes, atliktas medicinines procedūras, operacijas, vedami tyrimų, tokių kaip echoskopijos, endoskopijos, funkcinės diagnostikos, rentgeno duomenys. Taip pat tikrinamas įrašų atitikimas nustatytoms diagnozėms ir atliktoms procedūroms, kontroliuojamas medicininių dokumentų išrašų, siuntimų išrašymas, savalaikis dokumentacijų pateikimas ir archyvavimas. Pacientų duomenys renkami siekiant: tinkamai suteikti pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas; vykdyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamų pacientui teikiamų nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų identifikavimą, apskaitą, atsiskaitymus Valstybinei ir teritorinėms ligonių kasoms; vykdyti mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apskaitą; rinkti sveikatos statistiką ir teikti privalomas statistines ataskaitas.
Vedėja kontroliuoja duomenų suvedimo ir pildymo teisingumą; pagal sukauptus duomenis laiku parengia ekonomines ir statistines ataskaitas; iš sukauptų duomenų atlieka analizę, reikalingą ligoninės veiklai vertinti, teikia informaciją administracijai, suinteresuotiems ligoninės skyriams, rengia metines ataskaitas; nagrinėja gaunamus raštus, bendradarbiauja su Teritorinėmis ligonių kasomis, asmens sveikatos priežiūros bei kitomis įstaigomis klausimais, reikalingais funkcijoms atlikti.
Šiame skyriuje dirbantys darbuotojai yra kruopštūs, atidūs, turi analitinių įgūdžių, geba atkreipti dėmesį į smulkmenas ir yra labai atsakingi. Kas mėnesį pagal skyriaus pateiktus duomenis įstaiga gauna finansavimą iš Ligonių kasos, o Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija pagal tam tikrus veiklos kokybės vertinimo kriterijus vertina įstaigos veiklą.
Skyrius įveikė ne vieną išbandymą. Ypač sunku buvo besikeičiančios informacinės duomenų apskaitos suvedimo sistemos. Be to, vyksta nuolatiniai teisės aktų, sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūros pokyčiai, klinikinių duomenų kodavimo rekomendacijos, todėl reikia nuolat mokytis ir tobulėti.
Pasak vedėjos, šiuo metu skyrius turi naują iššūkį. Tai išankstinės pacientų registracijos (IPR) plėtojimas, kas leidžia automatizuoti išankstinės registracijos pas gydytoją procesus tiek pacientams, tiek specialistams, vykdyti juos skaidriai, tinkamai identifikuojant pacientą. Išankstinė registracija leidžia pacientams nuotoliu būdu rezervuoti konsultacijos laiką pas gydytoją ir tai vyksta greičiau nei kitomis veikiančiomis priemonėmis, tokiomis kaip telefonu ar atvykus į įstaigą. Taip galima atšaukti apsilankymą, internete stebėti visų savo planuojamų bei įvykusių apsilankymų istoriją. „Sieksime, kad IPR sistema naudotųsi kiek galima daugiau mūsų įstaigos pacientų ir jau dabar rekomenduojame pas mūsų gydytojus specialistus registruotis per šią sistemą internetu https://ipr.esveikata.lt“,– sakė G.Klapatauskienė.
Per 30 metų ligoninėje, o šiame skyriuje 12 metų dirbanti duomenų valdymo ir analizės vyresnioji specialistė Vesta Lisauskaitė pastebėjo, jog vienas pagrindinių skyriaus darbų yra klinikinis kodavimas. Tai procesas, kai ligoms, intervencijoms, procedūroms, tam tikroms medicinos pagalbos priemonėms, vaistams, paslaugoms suteikiami tam tikri kodai. Šie duomenys naudojami statistikos ir atsiskaitymo tikslais, pavyzdžiui, bendriems šalies statistiniams duomenims kaupti, atskirų ligoninių veiklos analizei ir vertinimui, duomenų apie pacientui suteiktas gydymo paslaugas ir šių paslaugų kainas suvestinei parengti. Šie duomenys taip pat naudojami vieno gydymo bazinei kainai apskaičiuoti, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidoms modeliuoti ir kt.
„Duomenų valdymo ir analizės skyriaus darbe, kuriame vyrauja taisyklės ir formulės, turime mokėti valdyti ir apibendrinti medicininę informaciją. Norint, kad rezultatai būtų teisingi, darbas reikalauja analitinio mąstymo, atsakingumo ir kruopštumo. Dirbdami gerame kolektyve, pasitelkdami išradingumą ir loginį mąstymą, siekiame geriausių ir efektyviausių rezultatų“,– šypsodamasi kalbėjo V.Lisauskaitė.
„Baigusi medicinos mokyklą, atvykau į Telšius iš Vilniaus. Ligoninėje pradėjau dirbti nuo 1986 liepos mėnesio Statistikos skyriuje. Tuo metu ten duomenys buvo skaičiuojami, renkami rankiniu būdu, neturėjome nei kompiuterių, nei skaičiavimo mašinėlių. Skaičiuodavau stacionaro ligonių ir lovų fondo apskaitą, pacientų sergamumą. Atsiradus kompiuteriams, duomenis suvedame į programas. Dabar ne tik renkami duomenys apie pacientų ligas, bet ir už kiekvieną pacientą gaunami pinigai.
Vadinasi, nuo mūsų darbo kruopštumo priklauso ir visos ligoninės finansinė būklė“,– pasakojo bene ilgiausiai iš kolegių ligoninėje dirbanti duomenų valdymo ir analizės vyresnioji specialistė Ina Vaičiulienė.
Kita ilgametė darbuotoja Laima Raibužienė Telšių ligoninėje 1987 metais pradėjo dirbti sekretore, o 1999 metais įsteigus mašininkės etatą, spausdindavo ligonių išrašus (epikrizes). Nuo 2009 metų, atsiradus laisvam etatui, pradėjo dirbti ligoninės archyve. Šiuo metu kaip archyvo specialistė jau du mėnesius priklauso Duomenų valdymo ir analizės skyriui.
Pasak pašnekovės, archyvaro darbas įdomus tuo, kad jame netrūksta spalvų ir atspalvių. Darbe turi būti universalus, kūrybingas, kruopštus, atsakingas bei greitai orientuotis. Archyvaro darbas reikalauja itin didelės atsakomybės. „Per dešimtmetį, kai dirbu archyve, atsirado naujovių: anksčiau Valstybiniam archyvui pateikdavome popierinius dokumentus, dabar – elektroninėje archyvo informacinėje sistemoje (EAIS), darbas vyksta žymiai greičiau ir paprasčiau. Atsiranda daug informacinių programų, kurios mažina popierinių dokumentų naudojimą.
Ligoninės archyve yra daug medicininių dokumentų. Archyvaro užduotis yra ne tik saugojimas ir sisteminimas. Jis gauna prašymus dėl saugomų dokumentų, juos suranda ir išduoda naudoti. Rengia archyvinių dokumentų išrašus, kopijas, pažymas apie darbo stažą, darbo užmokestį. Ligoninės archyve pacientų duomenys saugomi įvairiai, yra nustatyti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos dokumentų saugojimo terminai, pavyzdžiui, ligos istorijos saugomos 25 m., ligonių registravimo žurnalai – 75 m. , operacijų žurnalai – 50 m. ir t.t.“,– pasidalino savo profesinėmis žiniomis L.Raibužienė.
Informacinių technologijų specialistė Aušra Narmontienė, ligoninėje dirbanti 22 metus, o skyriuje – du mėnesius, kalbėjo apie savo darbo specifiką. Jos žinioje – elektroninės sveikatos istorijos sistemos (ESIS) administravimas, taip pat darbuotojų duomenų tvarkymas, suvedimas į ligoninės informacinę sistemą ir e-sveikatą, pacientų duomenų ir srautų priežiūra, mainai duomenų su kitomis sistemomis: e-sveikata, Ligonių kasa, Sodra.
Svarbu – elektroniniai dokumentai ir jų reguliavimas: el.receptai, siuntimai, atsakymai, epikrizės, laboratoriniai tyrimai, gimimo/mirties pažymėjimai ir kt.
Kaip ir skyriaus vedėja G.Klapatauskienė, A.Narmontienė pažymėjo išankstinės pacientų registracijos (IPR) plėtojimo svarbą. „Bandome mūsų turimais resursais gerinti pacientų prieinamumą paslaugoms gauti. IPR sistema leidžia pacientams ar jų artimiesiems lengviau planuoti savo vizitus į gydymo įstaigą. Siekiame, kad kuo daugiau dokumentų būtų pasirašoma el. parašu ir patektų į e-sveikatą, o pacientai galėtų laisvai pasižiūrėti savo vizitų informaciją, turimus siuntimus, vaizdus ir jų aprašymus, laboratorinių tyrimų rezultatus. Gautus duomenis analizuojame ir tobuliname darbą, aptarnaudami pacientus“,– sakė A.Narmontienė.
Duomenų valdymo ir analizės vyresnioji specialistė Violeta Gudienė skyriuje darbuojasi antrus metus, o ligoninėje – 23. Jos darbo specifika mažai pasikeitė, nes ji dirba Reabilitacijos skyriuje, o šiuo metu naujame skyriuje atsakinga būtent už reabilitacinių paslaugų apskaitą. Šį darbą atlieka nepriekaištingai ir atsakingai. V.Gudienė minėjo, jog jai patinka dirbti šiame skyriuje.
Skyriaus vedėja pasidžiaugė ilgametę darbo patirtį turinčiomis ir puikiai savo darbą išmanančiomis darbuotojomis. „Nors ir suplanuojame savo darbo dieną, bet dažnai atsiranda nenumatytų situacijų, todėl monotonijos nejaučiame. Labai džiaugiuosi savo kolektyvu ir tariu nuoširdų ačiū už atsidavimą darbui ir atsakomybės jausmą“,– šviesia gaida baigė pokalbį G.Klapatauskienė.

2 Komentarai

  1. „Ypač sunku buvo besikeičiančios informacinės duomenų apskaitos suvedimo sistemos”.
    Ką TAI reiškia?

  2. Kai pažiūri į foto, tai kyla klausimas kiek jos moka dirbti su kompiuteriu.
    O kas bus jei dar nukels pensijas? x<<<<<

Komentarai nepriimami.