Lietuvoje sausio 21 dieną paminėtos 1863 metų sukilimo 160 metinės. Ne viena mūsų rajono vietovė susijusi su 1863 metų sukilimo kovomis.
Žmonės susirinko šalia Upynos išlikusiose Žeimuvėnų kaimo kapinaitėse, kuriose palaidotas vienas iškiliausių1863 metų sukilimo Žemaitijoje vadų Jonas Stanevičius. Atvyko ir du svečiai iš Šiaulių – keliautojai, besidomintys sukilimu ir jį menančiomis vietomis. Šiaulietis Mindaugas Stakutis sakė, kad lanko sukilimo mūšių vietas, renka istorinę medžiagą.
Sukilėlių būrio vado Jono Stanevičiaus kapą Žeimuvėnų kapeliuose ženklina išlikęs akmeninis paminklas. Jis buvo Kaunatavos dvaro savininkas. Gimė 1823 metų gruodžio 27 dieną Lyduvėnuose, vieno iš 1831 metų sukilimo vadų Žemaitijoje Ezechielio Stanevičiaus šeimoje.
Prasidėjus 1863 metų sukilimui, J.Stanevičius buvo paskirtas Šiaulių apskrities sukilėlių vadu, pats tiesiogiai vadovavo kovotojų už laisvę būriui. Žymiausi šio būrio mūšiai įvyko Biliūniškės miške netoli Papilės, Akmenės rajone ir prie Tryškių.
J.Stanevičius mirė tremtyje Rusijoje 1904 metų vasario mėnesį. Kovo mėnesį jo kūnas buvo parvežtas ir palaidotas Žeimuvėnų kapinaitėse. Įvairioje literatūroje neretai nurodoma, kad jis palaidotas Šilalės rajono Upynos miestelio kapinėse, kas yra klaida.
Šiemet, gegužės pradžioje, sukaks 160 metų sukilėlių mūšiui prie Tryškių. Kovodami sukilėliai patyrė didelių nuostolių, bet nebuvo sutriuškinti. Mūšis, remiantis išlikusiu kariniu raportu, pernai išsamiai aprašytas „Kalvotojoje Žemaitijoje“.
Prie Tryškių žuvę sukilėliai palaidoti Tryškių seniūnijos Bedakų kaimo kapinaitėse. Seniūnijos iniciatyva kapas sutvarkytas, nors ir nesulaukė tinkamo rajono valdžios bei Savivaldybės tarybos dėmesio. Apmaudu, bet visokiems „meno ženklams“ lengvai skiriama dešimtys tūkstančių eurų, tačiau žuvusių už laisvę atminimas rajono veikėjams menkai rūpi. Gal todėl, kad nekvepia „meniniu“ ar kitokiu bizniu. Užtat rajono vadovai ir Seimo nariai drąsiai rėžia neva patriotines kalbas valstybės švenčių proga.
Rašėme, kad šiemet tarp prioritetinių renginių įrašytas Durbės mūšio, įvykusio 1260 metais, minėjimas ir skiriama net devyni tūkstančiai eurų šiai datai, kuri šiemet nėra nei sukaktis, nei jubiliejus. Tačiau 1863 metų sukilimui atminti rajono „žemaičių patriotai“, Savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyrius, pasirodo, nenumatė skirti nė kruopelytės dėmesio. („KŽ“ inf.)