Taip teigia naujasis Regioninės Telšių ligoninės teisininkas Aras Brasas, ginantis gydymo įstaigos interesą. Su specialistu kalbėjomės apie jo darbo specifiką ir teisinius niuansus Regioninėje Telšių ligoninėje.
Justina Lukošienė
Aras Brasas gimė ir augo Telšiuose, ten pat baigė „Džiugo“ vidurinę mokyklą. Po to krimto mokslus Kauno technologijos universitete, Pramoninės elektronikos fakultete, kur įgijo taikomosios elektronikos inžinieriaus magistro laipsnį (specializacija – medicininė aparatūra). Tačiau, pabaigus studijas, nepavyko rasti darbo pagal specialybę, tad telšiškis įsidarbino Telšių policijos komisariate. Dirbant policijoje, buvo reikalingos juridinės žinios, siekiant geriau atlikti tuo metu einamas pareigas ir, kaip pats sako, norėjosi toliau gyvenime tobulėti, todėl įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, kur įgijo teisės magistro laipsnį.
Po policijos komisariato padalinių reorganizavimo A. Brasas kurį laiką dirbo Mažeikių policijos komisariate, ėjo Viešosios tvarkos skyriaus viršininko pareigas. Galiausiai 2009 m. sugrįžo dirbti į Žemaitijos sostinę Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininku. Suėjus policijos pareigūnų pensiniam amžiui, 2017 metais pareigūnas paliko tarnybą ir, norėdamas save išbandyti kitose srityse, išvyko padirbėti į užsienį. Pasak jo, svetur išties netrūko visokios įdomios patirties, tačiau atėjo suvokimas, kad norisi sėslesnio gyvenimo, todėl pradėjo ieškoti darbo gimtuosiuose Telšiuose. „Telšių teisininkų bendruomenė nėra didelė, didžioji dalis pažįsta vienas kitą, todėl tenka pabendrauti su šios profesijos atstovais. Tokiu būdu sužinojau, kad prieš tai ligoninėje dirbęs teisininkas pakeitė darbą ir ligoninės administracija ieško teisininko. Pasiūliau savo kandidatūrą, tad dabar esu priimtas bandomajam laikotarpiui. Esu dėkingas ligoninės administracijai, kad geranoriškai priėmė, jog padeda, kai iškyla kažkokių klausimų. Visgi čia yra gana specifiniai dalykai, nors ir esu teisininkas, bet dirbau visai kitoje struktūroje“, − sakė Regioninės Telšių ligoninės teisininkas, dirbantis gydymo įstaigoje nuo praėjusių metų gruodžio 8 d.
„Mūsų tokia didelė įstaiga be teisininko būti negali, yra daug visokių teisinių vingrybių: reikia atsakymus rašyti, įvairius teisės aktus žiūrėti ir kt. Kai sparnus pakėlė mūsų teisininkas, kuris čia išdirbo 8 metus, pradėjome ieškoti, kas galėtų jį pakeisti. Ieškojome ir per teisininkus, ir per teisininkų draugijas, bet visi turi savo darbus, tad buvo gana sudėtinga rasti teisės specialistą. Arą mums parekomendavo. Pasikalbėjome su juo ir pasiūlėme padirbėti bandomajam laikotarpiui. Dar tik mėnesį dirba, bet matome, kaip jis greitai orientuojasi, pereina prie visų medicinos teisės aktų. Kalbant apie jo, kaip teisininko, darbą, esu patenkinta, tad linkiu jam sėkmės, sveikatos, stiprybės bei atlaikyti moterišką kolektyvą“, − džiaugėsi naujuoju įstaigos teisininku Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė.
Pasisukus pokalbiui apie sveikatos teisę, A. Brasas tvirtino, kad tai yra sudėtinga ir nuolat kintanti teisinė sritis, kuri turi tiesioginį poveikį tiek pacientams, tiek medicinos specialistams.
„Medicinos teisė (sveikatos teisė) – tai medicininės veiklos teisė, visuma teisės normų, reguliuojančių sveikatos apsaugos visuomeninius santykius. Sveikatos teisė reguliuoja ne tik terapijos teisinį režimą, bet ir kitus su sveikata susijusius klausimus (slauga, reabilitacija, ligų prevencija), gydytojų profesinę veiklą, teisinę atsakomybę. Yra kelios svarbios savybės, kurios daro šią teisinę sritį ypatingą: sveikatos teisė yra susijusi su daugeliu skirtingų teisės šakų, apima baudžiamosios, administracinės ir privatinės teisės normas; ši teisinė sritis turi glaudų ryšį su medicinos etika ir profesiniais standartais. Ji nusako normas ir taisykles, kurių turėtų būti laikomasi gydant pacientus ir vykdant medicinines procedūras; sveikatos teisė ypatingai pabrėžia pacientų teises, įskaitant teisę į informaciją, sutikimą į medicinos procedūras, privatumą. Šios teisės yra svarbios, siekiant užtikrinti, kad pacientai būtų tinkamai informuoti ir gerbiamas jų orumas gydymo metu. Pacientų privatumo užtikrinimas yra itin svarbu sveikatos teisėje. Ji apima taisykles ir principus, kurie reglamentuoja pacientų informacijos saugumą ir konfidencialumą. Sveikatos teisė taip pat apima teisines normas ir reikalavimus, susijusius su sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimu ir reguliavimu, siekiant užtikrinti aukštą medicinos paslaugų kokybę ir saugumą. Tai yra sparčiai kintanti sritis, prisitaikanti prie naujų medicininių ir technologinių iššūkių, besivystančių pacientų ir medicinos bendruomenių poreikių“, − akcentavo specialistas.
Pašnekovas, teigė, kad kasdienis ligoninės teisininko darbas yra biurokratinis, apimantis įvairias veiklas, tokias kaip įvairių sutarčių, tokių kaip tiekimo, darbo, rėmimo sutartys, ir sandorių, su kuriais ligoninė gali susidurti, rengimas. „Ligoninės teisininkas taip pat rengia dokumentus sveikatos priežiūros įstaigos paslaugų licencijavimui, atsakingas už įstaigos korupcijos prevenciją. Jis gali teikti teisinę konsultaciją ligoninės administracijai, gydytojams, slaugytojams ir kitam medicinos personalui dėl įvairių teisinių klausimų. Teisės specialistas siekia užtikrinti, kad ligoninė laikytųsi visų taikomų teisės aktų ir reglamentų, kad būtų užtikrinta teisinė apsauga dėl įvairių veiklos aspektų, tokių kaip pacientų teisės, darbuotojų teisės. Ligoninės teisininkas gali atstovauti ligoninės interesams teisme arba kituose teisiniuose ginčuose. Tai gali apimti bylas, kurios susijusios su medicinos klaidomis, pacientų skundais“, − dėstė A. Brasas, pridūręs, kad įstaigoje už pacientų, ligonių skundų nagrinėjimą tiesiogiai yra atsakingas auditorius, o teisininko pareiga – įvertinti skundo pagrįstumą iš teisinės pusės ir, jei reikia, pagrįstai atsakyti. Per šį laiką, kai pradėjo eiti teisininko pareigas ligoninėje, specialistui teko atsakinėti į vieną paciento giminaičių prašymą. Per 2023 metus buvo 8 skundai/prašymai, kurie pateikti, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais (pateikti visi reikalingi dokumentai). Trys iš jų pagrįsti iš dalies, nes nustatyti medicininės dokumentacijos pildymo trūkumai, tobulintini aspektai.
Kalbėdamas apie skundų pateikimo tvarką, teisininkas informavo, kad pacientas turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos teisės, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos. Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas. „Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. Į nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą. Konkrečiai kalbant, skundo padavimo tvarka reglamentuota Sveikatos apsaugos puslapyje: https://sam.lrv.lt/lt/d-u-k-1/skundu-pateikimas. VšĮ Regioninė Telšių ligoninė 2020 liepos 15 d. direktoriaus įsakymu „Dėl VšĮ Regioninės Telšių ligoninės pacientų (jų atstovų) skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtino pacientų (jų atstovų) skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarką“, − pabrėžė pašnekovas.
Ne paslaptis, kad dažnai gydymo įstaigos sulaukia ir nepagrįstų skundų. Anot A. Braso, tai lemia nesusikalbėjimas ir negebėjimas valdyti emocijų. „Šiandien labai populiaru naršyti socialiniuose tinkluose, aktyviai juose reikšti savo nuomonę ir dalintis nepatikrinta informacija. Žmonės labai mėgsta ieškoti atsakymų įvairiose medijose ir socialiniuose tinkluose, pasitaiko atvejų, kai ateina pas gydytoją pacientas jau nusistatęs ligos diagnozę ir žino, kaip jį turi gydytojas gydyti, tikisi, kad gydytojas išrašys prašomus vaistus ar paskirs, jo manymų, tokį, o ne kitokį gydymo kursą, o negavęs to, ko tikėjosi, rašo nepagrįstus skundus. Kad taip neatsitiktų, reikia daugiau komunikuoti, pradėti spręsti problemas nuo struktūrinio padalinio, kuriame iškilo nesusipratimas, t. y. bandyti išsiaiškinti problemą su to skyriaus vyresniąja slaugytoja, gydančiu gydyto ju ar skyriaus vedėju, o jei nepavyksta išspręsti problemos struktūrinio padalinio lygmenyje, reikėtų kreiptis į ligoninės administraciją“, − vardijo tvarką naujasis Regioninės Telšių ligoninės teisininkas.