Mažiausiai du Tarybos nariai taikos sutartimi pripažino: elgėsi negarbingai

Pernai per Lietuvą nuvilnijusio Savivaldybių tarybų narių „čekiukų“ skandalo rezultatas – ikiteisminiai tyrimai, bylos dėl viešojo intereso gynimo, teismuose sudarytos taikos sutartys dėl nepagrįstai panaudotų pinigų grąžinimo. Šis vajus neaplenkė ir mūsiškės Savivaldybės.

Alvydas Ivoncius

Grąžino pinigus, nelaukdami teismo sprendimo

Jei pradedamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduodama teismui, laukia baudžiamoji atsakomybė arba išteisinimas. Prokuratūra gina viešąjį interesą, jei, sakykime, valdiški pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį. Todėl prokuratūra iškėlė Lietuvoje daug bylų dėl viešojo intereso gynimo, susijusių su savivaldybių tarybų nariams skirtų pinigų naudojimu.

Nežinome, bent kol kas, ar nors viena tokia byla dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos nario nagrinėjama teisme. Tačiau, remiantis prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimais, galime numanyti, kad bent dėl vieno Telšių rajono savivaldybės tarybos nario pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet byla kol kas dar neperduota teismui. Todėl ir „nusikaltėlis“ dar viešai neskelbiamas. Visgi, matyt, paaiškės, kas jis toks, jei byla bus perduota teismui.
Prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba dabar paprastai praneša, dėl kurių savivaldybių tarybų narių kreiptasi į teismą.
Žinome, kad prokuratūra buvo pradėjusi viešojo intereso gynimo procedūras dėl Savivaldybės tarybos narių socialdemokrato Remigijaus Juškos ir „valstiečio“ Remigijaus Puplausko. Tačiau jie nebuvo linkę laukti teismo sprendimo.
2024 metų kovo 7 dieną sudaryta taikos sutartis tarp Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, Linos Matutienės, Savivaldybės tarybos nario Remigijaus Juškos ir Telšių rajono savivaldybės administracijos. Pagal šią sutartį, R.Juška įsipareigojo grąžinti Savivaldybei 4 tūkst. 441 eurą.

2024 metų balandžio 25 dieną sudaryta taikos sutartis tarp Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, Linos Matutienės, Savivaldybės tarybos nario Remigijaus Puplausko ir Telšių rajono savivaldybės administracijos. R.Puplauskas įsipareigojo grąžinti 6 tūkst. 925 eurus.
O ar daugiau bylų dėl viešojo intereso gynimo dabar nagrinėjama teismuose, kol kas nežinome. Prokuratūra praneša, kad atliekamas tyrimas dėl viešojo intereso gynimo. Ir šie tyrimai, be kitų savivaldybių, susiję su Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu ar nariais.

Tarybos narių veikla labiausiai reiškėsi degalų pavidalu

Savivaldybės tarybos nariams anksčiau buvo kas mėnesį mokamos išmokos jų, kaip Tarybos narių, veiklai vykdyti. Visa ta veikla, apie ką ne kartą rašėme, reiškėsi degalų pylimu į nuosavų (ar net nežinia kieno) automobilių bakus. Šios išlaidos buvo pramintos „kanceliarinėmis“.
Iki 2022 metų išlaidos pieštukams, trintukams, rašikliams, popieriui ir kitoms reikmėms kiekvienam Tarybos nariui buvo po 200 eurų per mėnesį. Didžioji Tarybos narių dalis gyveno Telšiuose arba visai arti jų. Tad ir degalams vargiai reikėtų 200 eurų per mėnesį.
Esame klausę kai kurių Tarybos narių, kodėl jiems reikia tiek daug degalų? Išrinktieji atrėžė neva važinėjasi „susitikti su rinkėjais“. Paklausti, kada ir kiek kartų vyko, suirzo ir pareiškė nematantys reikalo atsiskaitinėti.
2022 metų pavasarį Tarybos nariai nutarė gausiau pasipildyti savo pinigines – neva jiems pinigėlių per maža „veiklai vykdyti“. Taryba nusprendė, kad kiekvienam išrinktajam „kanceliarinių išmokų“ kiekvieną mėnesį turi priklausyti ne 200, o 280 eurų. Tai per pusmetį papildomai teko atseikėti iš biudžeto 12 tūkst. 880 eurų. „Veiklos išmokas“ gaudavo 23 Tarybos nariai, nes atlyginimus, popierių, pieštukus ir ką kita ir taip gaunantiems merui bei vicemerui jos nepriklausė.
Taigi nuo 2022 metų gegužės per mėnesį „veiklai vykdyti“ Tarybos nariams iš biudžeto reikėdavo atseikėti 6 tūkst. 440 eurų, o per metus – 77 tūkst. 280 eurų. Beje, o už sėdėjimą posėdžiuose ir klausimų svarstymą Tarybos nariai kiekvieną mėnesį gaudavo maždaug po 30 eurų, o tai – tik 690 eurų našta visuomenei per mėnesį. Bet per metus turime riebesnę sumą – 8 tūkst. 280 eurų. Iš viso mūsų pačių išrinktieji mums per metus kainavo ne mažiau 85 tūkst. eurų. Iš šios sumos buvo išleista: degalams – 56 tūkst. 31 euras, ryšio paslaugoms ir ryšio įrangai įsigyti – 1 tūkst. 745 eurai, kanceliarinėms prekėms – 2 tūkst. 602 eurai, pašto išlaidoms – 189 eurai, automobilio remontui, detalėms, draudimui – 4 tūkst. 586 eurai, biuro nuomai – 2 tūkst. 400 eurai. Ir dar šiek tiek kitokiai „Tarybos nario veiklai“.

Seimo valia išlaidos ne sumažėjo, o labai padidėjo
Po „čekiukų“ skandalo Seimas sukruto keisti tvarką, kad neva neliktų piktnaudžiavimo. Seimas nebūtų Seimas, jei ką nors taisydamas nepagadintų. Seimo valia įteisinti atlyginimai savivaldybių tarybų nariams. Bet sumos, palyginti su buvusiomis „kanceliarinėmis išmokomis“, padidėjo labai įspūdingai.
Seimas nutarė savivaldybių tarybų narių algytes susieti su merų atlyginimais. Reikia manyti, labai džiaugsmingai pernai Savivaldybės tarybos nariai pakeitė Tarybos reglamentą. Jame buvo įrašyta štai kas: „Savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 procentų mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui ir Savivaldybės tarybos komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams nustatomas 20 procentų didesnio dydžio Savivaldybės tarybos narių atlyginimas. Savivaldybės tarybos komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojams nustatomas 10 procentų didesnio dydžio Savivaldybės tarybos narių atlyginimas. Jeigu Savivaldybės tarybos narys vienu metu eina kelias pareigas, jam mokamas tas Savivaldybės tarybos nario atlyginimas, kurio nustatytas dydis yra didesnis“.

Tapti „sėdėtoju“ Taryboje jau apsimoka
2023 metų pirmą ketvirtį mūsų mero atlyginimas buvo 3 tūkst. 868 eurai „ant popieriaus“.
Mero pareiginė alga nustatoma pasitelkus bazinį pareiginės algos dydį ir koeficientą. Bazinis pareiginės algos dydis 2023-iaisiais siekė 186 eurus (2022 metais buvo 181 euras), o koeficientas, taikomas apskaičiuojant mero ir vicemero atlyginimus, priklauso nuo savivaldybėje registruotų gyventojų skaičiaus. Kai savivaldybės teritorijoje gyventojų yra nuo 15 iki 50 tūkst., mero pareiginės algos koeficientas – 18,30. Telšių rajonas atitinka šį kriterijų.
Taigi 20 procentų Savivaldybės tarybos nario algelės nuo mero algos būtų 773 eurai „ant popieriaus“. Tačiau Seimas nutarė nuo liepos 1 dienos didinti „skurstančių“ merų algas. Mero atlyginimas rajone nuo 15 iki 50 tūkst. gyventojų bus 5 tūkst. 356 Eur, į rankas – 3 tūkst. 240 Eur. Todėl dėl padidėjusio mero atlyginimo lyg ant mielių išaugo ir mūsiškės Savivaldybės tarybos narių algelės – iki 1 tūkst. 71 euro per mėnesį.
2023 metams patvirtinta minimali alga – tik 840 eurų. Ir tai už kasdienį, dažnai sunkų darbą.
O ką taip jau sunkaus dirbs Savivaldybės tarybos nariai? Per mėnesį privalo „atsėdėti“ mažiausiai vieną komiteto ir mažiausiai vieną Savivaldybės tarybos posėdžius, kurie trunka tik kelias valandas. Taigi gaunama maždaug po 500 eurų už pasėdėjimą posėdyje.
Savivaldybės taryboje yra 25 nariai. Kiekvienam iš jų per metus, pernai padidinus mero algą, reikėjo sumokėti po 12 tūkst. 852 eurus. Per mėnesį 25 išrinktieji mums kainavo 26 tūkst. 775 eurus, per metus – 321 tūkst. 300 eurų. Per ketverių metų kadenciją – 1 mln. 285 tūkst. 200 eurų. Tačiau tai mažiausia suma, nes mero alga gali būti didesnė, o komitetų pirmininkai gaus daugiau.
Šiais metais mero alga yra 5 tūkst. 433 Eur, vicemerų – 4 tūkst. 17 Eur, o Tarybos narių „algelės“ – 1 tūkst. 95 Eur.