Lietuvoje teisės sistema formuojama Seimo, Vyriausybės, ministerijų, savivaldybių ar kitų institucijų teisės aktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio teismo sprendimais. Pasirodo, naują „teisinę praktiką“ linkusi formuoti ir mūsiškė Savivaldybės administracija, kai nusprendžia, jog darant ką nors galima remtis vien kuo nors, kas bus priimta ateityje. Ir toji „teisinė praktika“ formuojama teisės aktų nesilaikymu.
Alvydas Ivoncius
Remiasi tuo, kas dar tik bus
Rašėme, kad Telšių Mažosios bažnytėlės statybos projektiniai pasiūlymai buvo patvirtinti nesilaikant 2015 metais priimto detaliojo plano.
Jis draudė bažnyčios šventoriuje naujas statybas, o rekonstrukcijos buvo galimos neviršijant esamo užstatymo tankio ir aukštingumo. Taigi sandėliukas pagal šį detalųjį planą negalėjo būti rekonstruojamas į kur kas didesnio dydžio parapijos namus.
Tačiau Savivaldybės administracija, nieko nepaisydama, išdavė detaliajam planui prieštaraujančias projektavimo sąlygas ir pritarė projektiniams pasiūlymams.
Antikorupcijos komisijos posėdyje Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Simonas Bagdonas įtikinėjo esą nieko čia blogo: buvo rengiamas naujas detalusis planas, pagal kurį tokie projektiniai pasiūlymai būtų buvę galimi. Kitaip sakant, Savivaldybės administracija ėmė ir susiformavo unikalią Lietuvoje praktiką – remtis tuo, kas dar tik bus.
Savivaldybės administracijos paklausėme, kokiais Telšių teritorijų planavimo dokumentais remtasi išduodant parapijos namų projektavimo sąlygas bei pritariant projektiniams pasiūlymams.
Ir štai ką atsakė S.Bagdonas: „Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. Telšių rajono savivaldybė jau buvo pradėjusi detaliojo plano koregavimo procedūras teritorijoje tarp Sodo g., Saulės g., S. Nėries g., Šviesos g., Šviesos g. 4 sklypo vakarinės ribos, Luokės g. 1 sklypo vakarinės ribos, Luokės g. ir Šviesos g., Telšių mieste ir žinojo detaliojo plano sprendinius – išduodant projektavimo sąlygas bei pritariant projektiniams pasiūlymams buvo remtasi rengiamu detaliuoju planu (tai įrašyta 2022-10-05 išduotoje projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje), Telšių miesto teritorijos bendruoju planu, Telšių senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju planu. Norime pabrėžti, kad pritarimas projektiniams pasiūlymams ar išduoti specialieji reikalavimai nėra statybą leidžiantys dokumentai. Statybą leidžiančius dokumentus Savivaldybė būtų išdavusi tik atlikus detaliojo plano korekcijas, tai yra įsigaliojus koreguoto detalaus plano sprendiniams.
Informuojame, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2024 m. gegužės 7 d. esamo sandėlio rekonstravimo, keičiant paskirtį į religinės paskirties, projektui. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, statytojas gali pratęsti sustabdytas statybas. Papildomai informuojame, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2024 m. gegužės 21 d. patikrino statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymąsi ir pateikė tikrinimo išvadą, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai“.
Kaip matome, remtasi dar tik būsimu detaliuoju planu. O tai, kad vėliau tikrintas išduoto statybos leidimo teisėtumas, nieko nereiškia. Pritarta projektiniams pasiūlymams buvo anksčiau, o statybos leidimas išduotas, kai tik 2023 metais buvo patvirtintas naujas detalusis planas, leidęs tokią sandėliuko „rekonstrukciją“ į parapijos namus. Tvirtinant projektavimo sąlygas, galiojo tai draudęs 2015 metų detalusis planas. Kas čia Architektūros skyriaus vedėjui neaišku?
Teisininkai ar „mundurų skalbėjai“?
Gavę S.Bagdono atsakymą, Savivaldybės administracijos teisininkų paprašėme paaiškinti, ar Savivaldybės administracija gali remtis dar tik numatomais teisės aktais, tik būsimais teritorijų planavimo dokumentais. Taip pat paprašėme paaiškinti, kurie teisės aktai leidžia remtis šiuo atveju būsimais teritorijų planavimo dokumentais.
Į paskutinį klausimą Savivaldybės administracijos teisininkai nesiteikė atsakyti. Užtat atsiuntė, manytume, labai keistokus pasamprotavimus: „Išduodant statybą leidžiančius dokumentus, būtina vadovautis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Tačiau projektinių pasiūlymų tvirtinimas, remiantis rengiamu detaliuoju planu, mūsų vertinimu, nėra laikoma pažeidimu, kadangi šie dokumentai nesuteikia teisės vykdyti statybą, o tik leidžia projektuotojui ruošti techninę dokumentaciją. Žinodamas tai, projektuotojas prisiima visas rizikas, susijusias su tuo, jeigu koreguojamo detalaus plano sprendiniams nebūtų pritarta“.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ (Nr.46)
Bus kaip Malinauskui Druskininkuose. Patarčiau klebonui ne su profesoriu ieškoti išeičių, o nugriauti ir statyti kitoje vietoje. Vis tiek atsiras principingas kada nors meras, kuris pasakys, kad karalius nuogas. Tas pats ir kavinei ant kranto. Juk visi žino, kad yra vandens apsaugos zona ir ten statyba negalima. Todėl ir eina verslininkas į teismą, kad panaikinti leidimą, o tada jau savuvaldybei teiks milijoninį ieškinį.