Telšių šuniukų namai šiuo metu išgyvena gana intensyvų laikotarpį. Atsiskyrus kačiukams, kurie dabar jau turi savo namus Lieplaukėje, tenka kurti prieglaudą iš naujo su visais Veterinarijos ir maisto tarnybos nurodytais reikalavimais.
Elė Kakanauskienė
Valdininkai nurodė, o savanoriams reikia dirbti
Apsilankė valdininkų komisija, kuri pateikė visą krūvą reikalavimų ir nurodymų. Kaip juos įgyvendinti ir iš kur gauti darbams lėšų – savanorių reikalas. Reikia praplatinti narvus – jie, pasirodo, keliolika centimetrų per maži, sutvarkyti ir įrengti šunims patalpą, kurią paliko kačiukai, reikia atskiros patalpos sergantiems šunims… ir t.t. Valdininkams kas? Surašė raštą, nurodė terminus ir pasakė, kad, neįgyvendinus reikalavimų, jokių šuniukų namų Telšiuose nebeliks. Tad savanoriams, be įprastinės kasdienės keturkojų bičiulių priežiūros, tenka dirbti daugybę papildomų darbų. Savanoriai dažo, krausto, veža, neša ir tuo pačiu rūpinasi prieglaudos globotiniais. Smagu, kad atsirado nemažai gerų žmonių, kurie paaukoja pinigų, nuperka statybinių medžiagų, kartais patys ateina padėti.
Kilnus pasiūlymas
Dar birželio mėnesį Goda Bagdonavičiūtė ir Ligita Raudytė paskambino Telšių šuniukų namų vadovei Robertai Šliogerytei, pareikšdamos norą, kad nori ištapyti ant sienų keletą šunų. Jos – buvusios Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos gimnazistės. Visus ketverius gimnazijos metus nuoširdžiai savanoriavo, globodamos mūsų mažuosius brolius. Merginos pasirinko studijas Klaipėdoje. Ligita šiemet baigė burnos higienos studijas, Godai dar vienerius metus reikės studijuoti radiologiją.
Teko palaukti porą mėnesių, kol sienos buvo išdažytos, dažai išdžiūvo ir tada merginos dvi dienas davė laisvę savo kūrybinei fantazijai bei darbavosi Telšių šuniukų namuose. Į dailininkes pretenduoja Goda. Su daile draugauja nuo darželio, kiek save atmena, visada piešia pieštukais ant popieriaus, aliejiniais dažais ant drobės, dabar dar ir gimsta kompiuterinės grafikos darbai. Dažniausiai jos darbai būna nespalvoti, kuriuose vyrauja žmogaus kūno fragmentai, mėgsta piešti portretus. Bet šunis Goda piešė pirmą kartą. Norėjosi nupiešti linksmus, nuotaikingus keturkojus, nes žmonės, atėję į prieglaudą, jautriai reaguoja į gyvūnus, atsidūrusius tokioje nepavydėtinoje situacijoje, ne vienas nubraukia ašarą, išgyvena jų istorijas.
Goda su Ligita siekė sukurti linksmesnę ir spalvingesnę nuotaiką. Tai merginos sėkmingai ir padarė. Ligita uoliai vykdė Godos nurodymus, spalvino. Jai tai buvo savotiška meditacija ir nauja patirtis, nes labiau laiko save muzikos žmogumi, grojo klavišiniais instrumentais, vis svajoja išmokti groti gitara. Abi merginos buvo klasės draugės Vincento Borisevičiaus gimnazijoje, visada grįžusios į Žemaitijos sostinę stengiasi aplankyti keturkojus draugus, na, o šiemet grįžo į Telšių šuniukų namus su spalvomis ir nuotaika, kuri skaidrins vakarus ne tik savanoriams, bet ir globotiniams. Ypač rudens ir žiemos vakarus, kai reiks kūrenti „pečiuką“ ir nesinorės lįsti į darganą…