Lietuvos bitininkų sąjunga vienija daugiau kaip 40 Bitininkų draugijų. Tarp jų ir kol kas palyginti mažai kam girdėta Telšių bitininkų draugija, neseniai pakeitusi savo pirmininkę. Ilgą laiką draugijai vadovavusi Dalytė Norkienė, šias pareigas užleido naujajai draugijos vadovei Ingridai Lukošienei. Su ja kalbėjomės apie mūsų krašto bitininkų veiklą ir apie tai, kaip Telšių bitininkus būtų galima padaryti labiau matomus mūsų visuomenėje.
Stasys Katauskas
Nori pritraukti jaunimą
D.Norkienė Telšių bitininkų draugijai, vienijančiai mūsų krašto bitynų savininkus, vadovavo dvylika metų. Telšių bitininkai jaučia dėkingumą, už tiek ilgai trukusį darbą draugijos labui.
Padėką vasaros pabaigoje vykusios Nacionalinės bitininkų šventės metu D. Norkienei įteikė ir Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas. Tačiau dar pavasarį vykusiame visuotiniame draugijos susirinkime moteris pranešė, kad norėtų perleisti šias pareigas kitam žmogui. Būtent nuo tada draugijai vadovauti ėmėsi I. Lukošienė.
Diduma draugijos narių – jau solidesnio amžiaus, daugybę metų užsiimantys bitėmis, turintys savo bitynus. Nors pernelyg nesireklamuoja, Telšių rajono bitininkai gerai išmano savo amatą. Yra ir senas žemaičių bitininkystės tradicijas puoselėjančių žmonių. Tarp tokių minėtina bitininkė Adelė Dichavičienė. Bitininkų bendruomenėje aktyvumu išsiskiria ir Zigmas Norkus, Saulius Gauba. Bitininkė Janina Jankauskienė užsiima ir nuolatine šviečiamąja veikla, dirbdama su mažiausiais telšiškiais lopšelyje-darželyje „Mastis“, kur mažyliai per įvairias žaidybines veiklas supažindinami su bitutėmis. Mūsų regiono bitininkų, pagal bitininkystėje populiarią tradiciją vadinamų bičiuliais, veiklą savo fotoaparatu nuolat fiksuoja Egidijus Daujotas. Beje, kalbininkai yra išsiaiškinę, jog ir pats žodis bičiulis kilo nuo bičių.
Aktyvūs Telšių bitininkai ir įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, nacionalinėse bitininkų šventėse, bitininkystės mugėse. Ne vienas jų yra sulaukęs ir padėkos iš buvusio Europos Parlamento nario Bronio Ropės. Tačiau visa tai – gana nišinė veikla, su kuria giliau bitininkyste nesidomintys žmonės praktiškai nesusiduria. Tad ir į šią profesiją įsitraukiančio jaunimo mūsų krašte nedaug. Naujoji draugijos vadovybė turi svajonę sudominti bitininkyste jaunąją kartą ir pasiekti, kad Telšių bitininkai taptų labiau matomi savame krašte.
Veikla
Šiuo metu draugijos vadovybė gilinasi į bitininkystę reglamentuojančius dokumentus, aktyviai dalyvauja teikiant paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo rėmimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano sektorines priemones ir paramos programas bei taip stengiasi pritraukti į Telšius daugiau bitininkams skirtos finansinės paramos.
Pasak I. Lukošienės, Telšių bitininkų draugija, siekdama, jog visi bitininkai, reikalui esant, galėtų pasinaudoti bičių gydymo išlaidų kompensavimu, teikia bendrą paraišką bičių gydymui nuo varozės. Varozė – itin daug žalos padaranti viena pavojingiausių bičių ligų, galinti sunaikinti ištisas bičių šeimas. Tiesa, I. Lukošienė pabrėžia, jog centralizuotai teikiama tik paraiška dėl kompensacijos bičių gydymo išlaidoms. Visa kita su tuo susijusi veikla yra kiekvieno bitininko atsakomybė.
Draugija taip pat pagelbėja, siekiant gauti paramą bitininkystės inventoriui įsigyti: aviliams, medaus tvarkymo, vaško perdirbimo įrenginiams. Taip pat pagelbėjama, siekiant gauti finansavimą medaus kokybės tyrimams, leidžiantiems gerinti produkcijos kokybę ir užsitikrinti didesnį konkurencingumą medaus rinkoje. Visi draugijos nariai, siekiantys gauti paramą tokioms veikloms, anot I. Lukošienės, visada sulauks visos pagalbos, pildant paraiškas finansinei paramai gauti.
Tiesa, I. Lukošienė pripažįsta, kad paramos bitininkams sumos nėra itin didelės. Tačiau net ir kuklesnė finansinė parama vis tiek lieka reikšmingu postūmiu gerinti bičių sveikatos priežiūrą, užtikrinti medaus ir kitų bičių produktų kokybę bei atnaujinti bitininkavimo įrangą. Draugijos nariai nemokamai gauna ir keturis kartus per metus išeinantį leidinį „Lietuvos bitininkas“, kuriame gausu šia veikla užsiimantiems žmonėms skirtų patarimų ir kitokios aktualios informacijos. Tad Telšių bitininkų draugija kviečia visus bičiulius jungtis į šią bendruomenę, dalytis savo patirtimi ir prisidėti prie bitininkystės tradicijų puoselėjimo mūsų rajone.
Planai
„Telšiai jau yra žinomi kaip „Meškų miestas“. Bet jeigu yra tiek meškų, kodėl nėra medaus“,– šypsosi I. Lukošienė. Ir išties, anot jos, kas trukdo Žemaitijos sostinei, be kitų dalykų, garsėti ir žemaitišku medumi. Suprantama, pirmiausia tam reikalingos pačių bitininkų pastangos, savotiškas „ėjimas į visuomenę“, savireklama. Bitininkai tikrai tam pajėgūs. „Kiekvienas turi gyvybingumo, šarmo, charizmos. Net ir bitininkyste užsiimantys senjorai, reikalui esant, gali kad ir palapinėje miegoti, o ir šiaip trykšta gyvybingumu. Tai iš karto matyti“,– sako I. Lukošienė. Juolab, kad bitininkystė ne tik verslas. Tai kartu ir kultūra, labai senus laikus menančios tradicijos, gamtosauga. O ir pats medus – unikalus produktas. „Medus kaip vynas, jo daugybė rūšių. Jis labai skirtingas“, – sako I. Lukošienė.
Ir iš tikrųjų medus visada priklauso nuo to, kas tą vasarą toje vietoje auga, kokie augalai, koks derlius. Medus skiriasi savo spalva, tekstūra, klampumu, skoninėmis ir maistinėmis savybėmis. „Tik kai pamatai greta trisdešimt-keturiasdešimt skirtingų medaus rūšių, kai ragaudamas jauti tą skirtumą, tik tada tikrai suvoki, koks medus gali būti įvairus ir skirtingas“, – pabrėžia I. Lukošienė.
Su bitininkais bendradarbiauja ir kiti ūkininkai, mat bitės reikalingos augalams apdulkinti. Bičių svarba akcentuojama ir ES lygmeniu. Norisi tikėti, kad mūsų krašto bitininkai klestės, o vietos Bitininkų draugijai pavyks pasiekti, jog bitininkų veikla taptų labiau matoma plačiosios visuomenės.
Leave a Reply