Įgyvendinamas projektas keičia ugdymo galimybes

Prieš keletą metų šalies žiniasklaidoje kilo mintis surengti konkursą „Idėja Lietuvai“. Viena iš trijų anuomet išskirtų idėjų, pasirinkta mintis „Mokytojas – prestižinė profesija nuo 2025-ųjų“. Žinoma, šūkis iš dalies ir liko tik šūkiu. Visgi švietimo problemas stengiamasi spręsti. Tam nuolat prigalvojama įvairiausių naujovių. Ne visos jos būna vykusios, bet neįmanoma neigti, jog į švietimą investuojama nemažai, o mokyklose atsiranda vis daugiau tikrai reikalingų pokyčių. Tarp tokių – ir pagal programą „Tūkstantmečio mokyklos II“ į bendrojo lavinimo mokyklas ateinančios investicijos.
Stasys Katauskas

Patalpos aprūpintos šiuolaikiška įranga
„Kranto“ progimnazija Telšių rajone yra pirmoji, kurioje per praėjusius metus pavyko visiškai įgyvendinti pagal minėtą programą 2024-iesiems suplanuotas infrastruktūros permainas. Progimnazijos direktorė Irena Daubarienė rodo už pagal šią programą skirtus pinigus atnaujintas mokyklos erdves ir teigia, kad jau dabar mato pirmuosius apčiuopiamus rezultatus. „Viskas, kas naujo įrengta, nupirkta, jau naudojama pamokose, mokyklos gyvenime“, – sakė I. Daubarienė.
Iki šiol visiškai įrengtos ir aprūpintos būtinomis priemonėmis trys patalpos. Naujausia įranga išsiskirianti STEAM laboratorija, kur mokiniai turi visas galimybes atlikti įvairius eksperimentus, su biologijos, fizikos, chemijos mokslu susipažinti, atlikdami realius bandymus, tirdami tikrus gyvūnų organus ar augalus bei užsiimdami kitokia praktine veikla. Tokiam mokymuisi laboratorijoje sudarytos puikios sąlygos, įrengta pakankamai vietų, kad pamokos metu dirbti galėtų visi mokiniai. Dėl esamos įrangos, baigus darbą, nesunku per trumpą laiką sutvarkyti patalpą bei visiškai paruošti ją kitai į pamoką ateisiančiai klasei.
Taip pat atnaujinta kompiuterių klasė, kurioje taikoma įtraukiojo ugdymo „Scoolsy“ programa, sudaranti puikias galimybes diferencijuoti užduotis arba ugdymo turinį kiekvienam mokiniui pritaikyti individualiai. Pasak I. Daubarienės, ši programa taikoma dirbant su visomis progimnazijos septintokų klasėmis.
Trečioji visiškai atnaujinta patalpa įrengta pagal universalaus dizaino principus. Tai erdvus kabinetas, skirtas kūrybiniams darbams, susirinkimams, pasitarimams, atviroms pamokoms ir kitokiai veiklai. Jis išdažytas specialiais dažais, todėl ant sienų galima rašyti, o užrašai nesunkiai nusivalo. Kabinetas aprūpintas informacinėmis technologijomis, moderniais baldais, todėl erdvę nesunku transformuoti pagal poreikį. Galima dirbti mažomis grupelėmis, galima rengti apskrito stalo diskusijas. Patalpa gali virsti ir nedidele kino sale, montažine, repeticijų, peržiūrų erdve. Daug galimybių. Todėl šia patalpa naudojasi ne vien mokytojai, bet ir mokyklos taryba, moksleivių savivalda, mokiniai. Visose pagal „Tūkstantmečio mokyklos II“ programą įrengtose patalpose galima atpažinti vienodą progimnazijos specialistų kurtą stilistiką, kurioje kūrybiškai panaudotos tradicinės mokyklos spalvos.
I. Daubarienė pasakojo, kad tai, ką „Kranto“ progimnazijoje matome šiandien ir kuo mokyklos mokytojai bei mokiniai jau naudojasi nuo pat mokslo metų pradžios – tik vienas 2024-iesiems numatytas „Tūkstantmečio mokyklos II“ programos taikymo etapas. Pagal tos pačios programos lėšas čia dar planuojama įrengti neįgaliųjų poreikius atitinkantį liftą, atnaujinti salę, įrengti tikslingas erdves vaizdo peržiūroms ir vaizdinės medžiagos montavimui.

Mokymai
„Kranto“ progimnazija ne vienintelė, kurioje taikoma „Tūkstantmečio mokyklos II“ programa. Šioje programoje taip pat dalyvauja Telšių Žemaitės, „Džiugo“ gimnazijos bei „Atžalyno“, „Germanto“ ir „Ateities“ progimnazijos. Iš viso šalyje „Tūkstantmečio mokyklos II“ programa vykdoma 36-iose savivaldybėse. Nacionaliniu mastu jai skirta per 120 milijonų eurų ES lėšų. Įgyvendinant šią programą, kaip partneriai dalyvauja ir savivaldybės.
„Tūkstantmečio mokyklos II“ programa apima ne vien materialias permainas bendrojo lavinimo mokyklose, bet ir įvairius mokymus šalies pedagogams. Praėjusį gruodį tokie mokymai vyko „Džiugo“ gimnazijoje. Gimnazijos direktorius Mindaugas Sabaliauskas „Kalvotajai Žemaitijai“ pasakojo, kad iš viso pagal programą išskiriamos keturios veiklos sritys: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas bei STEAM ugdymas. Priklausomai nuo veiklos krypties, skiriamas finansavimas. „Džiugo“ gimnazijoje prasidėję mokymai apima lyderystės sritį ir yra skirti pirmiausia mentorystės kultūros diegimui bei sklaidai. Iš viso, anot M. Sabaliausko, bus keturi tokie užsiėmimai. Pirmajame, pasak gimnazijos direktoriaus, daugiausia dėmesio skirta baziniams dalykams aptarti. Planuojama, kad mentorystės mokymai baigsis vasario mėnesį.
Skaitytojams čia derėtų paaiškinti, kad „Džiugo“ gimnazijoje vykstantys mokymai nėra skirti vien šios gimnazijos pedagogams, o apima visas projekte dalyvaujančias mokyklas. Pasak M. Sabaliausko, kadangi veiklos krypčių yra keturios, o projekte dalyvaujančių mokyklų Telšiuose šešios, ir kiekviena veikla turi savo koordinatorių, atskirose srityse kiek daugiau atsakomybės tenka atskiroms mokykloms. „Lyderystės veikiant“ sritį koordinuoja būtent „Džiugo“ gimnazijos pavaduotoja ugdymui Janina Šalkauskytė. Tačiau visose mokyklose numatomos ir materialinės bazės permainos. Štai „Džiugo“ gimnazijoje jau įrengtas atnaujintas fizikos kabinetas, beliko nupirkti būtinus baldus. Numatoma ir kitokių pokyčių.

Didina galimybes
Projektu, kuris įgyvendinamas pagal Švietimo ir mokslo ministerijoje patvirtintą 2021-2030 m. švietimo plėtros programą, siekiama atnaujinti ir pagerinti šalies mokyklose esančią ugdymo infrastruktūrą, padaryti ją labiau prieinamą neįgaliesiems, specialiųjų poreikių turintiems vaikams, aprūpinti mokyklas naujausia ugdymo įranga. Siekiama ir auginti mokyklų vadovų, mokytojų kompetencijas, suteikti apčiuopiamą postūmį mokinių lavinimui(si).
Reikia suprasti, jog norint, kad Lietuvos mokinių ugdymo kokybė neatsiliktų nuo labiausiai pažengusių pasaulio šalių, neužtenka vien teorinių mokymų ir mechaniško kitų šalių patirties taikymo, ypač kuomet tam nėra pakankamos materialinės bazės. Būtinas nuolatinis kryptingas mokymo priemonių, ugdymo įrangos atnaujinimas. Multimedijų centrai, vizualiųjų medijų naudojimas, kino, muzikos kūrimo, demonstravimo veiklos, skaitmeninis, finansinis raštingumas, mokėjimas derinti individualų ir komandinį darbą, mokėjimas dirbti, imtis iniciatyvos, mokinių kūrybiškumą išlaisvinančios ugdymo strategijos dar ne taip seniai buvo dalykai, kurių mokyklose iš viso nebūta arba būta labai fragmentiškai. Tokie projektai kaip „Tūkstantmečio mokyklos II“ leidžia keisti ugdymo aplinką, turtingiausiose pasaulio šalyse taikomas sąlygas sukurti ir Lietuvos mokyklose, padaro įmanomas praktiškai taikyti iki šiol Lietuvoje tik teorinėmis buvusias idėjas. „Juk tai ir su mokytojo darbo orumu, profesijos prestižu susiję. Kuomet ateini ir turi galimybę savo darbe taikyti modernią įrangą“, – sakė I. Daubarienė.
Įgyvendinant programoje numatytiems dalykams įdiegti būtinus statybos darbus, kaip partnerė dalyvauja Telšių rajono savivaldybė. Todėl projektas neišvengiamai susijęs su viešaisiais pirkimais, konkursais rangos darbams bei kitomis nuo Savivaldybės daug priklausančiomis procedūromis. Tuo galima paaiškinti, kodėl įvairūs pagal „Tūkstantmečio mokyklos II“ programą numatyti pokyčiai skirtingose Telšių ugdymo įstaigose vyksta nevienodu tempu. Žinoma, svarbi ir pačių mokyklų veikla, gebėjimas aiškiai artikuliuoti poreikius. Vienok, dirbama ir, reikia manyti, numatytos priemonės bus įgyvendintos bei atneš laukiamų rezultatų visose mokyklose. Juolab, kad „Kranto“ progimnazijos pavyzdys įkvepia.