2024 m. liepos 12 d. „Kalvotosios Žemaitijos“ Nr. 51 rašiau, kaip Ilinojaus universiteto Čikagoje profesorius habilituotas daktaras Giedrius Subačius, gilindamasis į akademiko Vytauto Merkio studiją, skirtą S. Daukantui, atkreipė dėmesį, kad autorius nurodo, jog pirmosios žemaitiškos-lietuviškos istorijos autorius 1859-1861 m. gyveno pas Liudviką Vambutą, bet nemini, kur būta jo bajoriškosios gūžtos. G. Subačius paprašė šią problemą padėti išgvildenti Vilniaus universiteto profesorės habilituotos daktarės, besigilinančios į bajoriškąją kultūrą, Tamaros Bairašauskaitės. Ji nustatė, kad L. Vambutas gimė Luokėje, o vėliau gyveno netoli Telšių, Kalnėnuose. G. Subačių domino, gal dar žinoma, kur stovėjo jo dvaras. Atrodė, kad užduotis nesudėtinga. Deja, paieškos pradžioje buvo nesėkmingas. Apie tai jau buvo rašyta minėtame laikraštyje.
Povilas Šverebas
Perfotografuotą straipsnį nusiunčiau Astai Miltenytei, kuri padėjo Gerardui Dowkanttui ieškoti jo giminės šaknų Žemaitijoje. Jie jau buvo aiškinęsi, kur stovėjo Kalnėnų dvaras, nes Gerardo prosenelis generolas, gydytojas Jurgis Petras Daukantas buvo vedęs iš Kelmės parapijos kilusią Mariją Kačenovską. Įžymus gydytojas yra palaidotas Mitkaičių kapinėse. Apie jį esu rašęs 2023 m. „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 17, 19 ir 21. Kalnėnai Gerardą domino todėl, nes Stanislovas Kačenovskis, kilęs iš Naujojo Kelmės dvaro, buvo susituokęs su L. Vambuto dukra Aldona. Laiškuose sūnui Andriejui gydytojas jį perspėja, kad per daug nesišvaistytų ir nebaliavotų, nes gali atsitikti taip, kaip jo giminaičiui Kačenovskiui. Vanda Horvath-Augustaitytė, kurios senelė buvo Liudviko dukra, o mama Jadvyga Vanda Geoldnerytė-Augustaitienė, rašo šviesiai tiesiai, kad senelės sūnus pralošė ir pragėrė visus dvarus. A. Miltenytė atsiuntė A. ir S. Kačenovskių dukros Marijos krikšto ir Vandos prisiminimų knygos metrikas. Kai mano Kalnėnų dvaro paieškos įstrigo, Asta pati geranoriškai įsikinkė į šį darbą ir Vambutų giminės tyrimus, atlikdama milžinišką darbą. Jos atsiųstą medžiagą trumpai ir pristatysiu.
Kalnėnų L. Vambuto palikuonys
Dokumentus pateiksiu chronologine seka – t. y. nuo seniausio, palaipsniui artėjant prie paskutinio. Straipsnio paantraštėje neatsitiktinai vartoju vietovardį, nes Telšiuose taip pat gyveno Vambutai, iš kurių vienas net buvo Liudvikas. Mus domina tik Kalnėnų dvaras ir jo savininkai.
1871 m. balandžio 21 d. Kelmės Romos katalikų (toliau RKB) parapijinės bažnyčios vikaras kunigas Angelas Stanevičius pagal visas Sakramento apeigas pakrikštijo vaiką vardais – Marija Eugenija Gabrielė, gimusią balandžio 15 d. vakare, Naujosios Kelmės dvare. Jos tėvais nurodyti kilmingi dvarininkai Stanislovas ir Aldona, gimusi Vambutaite, Kačenovskiai, gyvenę teisėtoje santuokoje. Krikšto tėvais buvo Rusijos kariuomenės majoras Aleksandras Kristijanovičius su netekėjusia Sofija Gruževska.
Krikšto įrašas rodo, kad tėvai buvo ne šiaip sau bajorėliai, o dvarininkai. Pagal savo rangą kviečiami ir krikštatėviai. Gruževskiai buvo stambūs žemvaldžiai, valdę Žemaitijoje ne vieną dvarą. Iš kito dokumento suprantame, kad senelis Liudvikas dar galėjo pasidžiaugti anūkės gimimu.
Telšių RKB mirties registracijos knygoje yra tai patvirtinantis įrašas, kad 1876 m. balandžio 14 d. Kalnėnų dvare nuo astmos mirė dvarininkas, kolegijos asesorius Laurynas Ipolitas Vambutas. Jis buvo našlys, nes jau palaidojęs žmoną Oną, kilusią iš Paulauskų. Laurynas nurodytas Telšių parapijiečiu, turėjusiu nuo gimimo 78 metus amžiaus. Po jo mirties liko viena dukra Aldona Dominyka. Dvarininką balandžio 19 d. Telšių kapinėse palaidojo klebonas kunigas Juozapas Jucevičius.
Dokumente akcentuojama, kad liko viena dukra. Tai rodytų, kad vaikų L. Vambutas turėjo ir daugiau. A. Miltenytė, išstudijavusi S. Daukanto palikimą, nustatė, kad istorikas mini Liudviko vaikus. Išeina, kad jų tikrai buvo ne vienas, bet tuo metu jie tikriausiai jau buvo mirę. Bet grįžkime prie dokumentų.
Kiek daugiau nei po metų Aldonai jau tenka laidoti vyrą, kuris iš gyvenimo pasitraukė savo noru. Klebonas mirties metrikoje tą ir nurodė, kad 1877 m. liepos 16 d. netoli Kalnėnų dvaro krūmuose, pakrikus protui, nusižudė bajoras dvarininkas Stanislovas Kačenovskis, sūnus Aleksandro, Kelmės parapijietis, turėjęs nuo gimimo apie 36 metus amžiaus. Jis našle paliko Aldoną Dominyką, gimusia Vambutaite, ir vaikus: sūnų – Vladimirą (Voldemarą) ir dukrą – Mariją Eugeniją Gabrielę. Dvarininką netoli Kalnėnų dvaro, su civilinės valdžios žinia, pagal visas krikščioniškas apeigas palaidojo klebonas J. Jucevičius.
Matome, kad Liudvikas turėjo du anūkus, nes minimas ir berniukas vardu Vladimiras. Taip jis rašytas rusiškai, o realybėje tikriausiai buvo Voldemaras. Atrodo, kad tėvo pėdomis pasekė ir dukra, nors jos mirties metrikoje tai nepažymėta.
1909 m. rugpjūčio 9 d. Kalnėnų dvare nuo širdies priepuolio mirė Marija Jadvyga Eugenija, Stanislovo Kačenovskio dukra, Geoldnerienė, turėjusi nuo gimimo 37 metus. Našliu ji paliko vyrą vaistininką Oskarą Geoldnerį ir vaikus: sūnus – Stanislovą, Antaną ir Tedeušą bei dukrą Jadvygą Vandą. Mirusiąją Telšių kapinėse, Geoldnerių šeimos kapavietėje, palaidojo klebonas Julijonas Šimkevičius.
Mirimo metrikoje Marijos antras vardas įrašytas ne tas. Taip pat neteisingai nurodytas ir jos amžius, nes ji mirė turėdama ne 37 metus amžiaus, bet 38-erius. Tai tipiška tų laikų klaida. Matyt, net ir mokyti žmonės tam neskyrė didelės reikšmės. Bet ant paminklo abi datos nurodytos teisingos.
Įdomių faktų yra pateikęs buvęs telšiškis Juozas Normantas, kuris nuo 1965 m. iki 2003 m. rinko medžiagą apie miesto senąją vaistinę ir paruošė mašinraštį „Pirmoji Telšių vaistinė ir vaistininkai“. Jo gale yra pateikęs Sofijos Beniuševičiūtės-Rubažavičienės, g. 1895 m. ir dirbusios pas vaistininkus Geoldnerius, atsiminimus. Pateikėja nurodo, kad Oskaro žmona buvusi pavydi ir, kai viename pokylyje pamatė vyrą maloniai šnekantis su viena ponia, perpykusi išgėrė nuodų ir išvyko į savo dvarą Kalnėnuose, kur ir mirė. Ji taip pat užsiminė, kad Vladimiras Kačenauskis buvęs pijokas, o Aldona po pirmo vyro nusižudymo dar buvo ištekėjusi už Kurnatauskio, kuris buvęs kalvinas. A. Miltenytė žinias apie Aldonos antrąjį vyrą dar papildė, kad jis buvo gimęs 1839 m. ir buvo baigęs Tartu universitetą.
Kalnėnų dvaro paveldėtoja Aldona dar 1922 m. valdė 328,5 dešimtines žemės, o gyvenimas nepagailėjo sunkių išbandymų. Jai teko palaidoti ne tik pirmą vyrą, bet ir dukrą. Gal negalėjo labai džiaugtis ir sūnumi. S. Rubaževičienės prisiminimus apie jį vaizdžiai papildo rašytojas Stasys Anglickas, kuris mokėsi Telšių „Saulės“ gimnazijoje, bet 1923 m. iš jos, dėl brolių priklausymo Valstiečių liaudininkų sąjungai, buvo pašalintas. Tada įstojo į Telšių mokytojų seminariją ir ją 1927 m. baigė. Jis tuo metu buvo įnikęs į knygas, todėl susipažinęs su rusų klasikais, norėjo perskaityti ir Johano Vofgango Geotės „Faustą“. Vokiečių kalbos dar nemokėjo, vertimo ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyno nebuvo, todėl sugalvojęs, kaip tai reikėtų padaryti: „Telšiuose nuomojau kambarį pas šeimininkę Lefkavičienę. Už sienos gyveno Kačenauskas, bankrutavęs dvarininkas, buvęs Kalnėnų dvaro savininkas. Jis mokslus ėjo užsienyje, mokėjo daug kalbų. Jis neturėjo nė cento kišenėje ir kentė didžiausius trūkumus. Užsiminiau, kad norėčiau perskaityti „Faustą“, gal jis galėtų išversti. Jis mielai sutiko dirbti už gan menką atlyginimą. Jis vertė iš vokiečių kalbos į rusų kalbą, nes lietuviškai nemokėjo.“ S. Anglickui, kai Kačenauskis skaitydavęs vokiškai „Faustą“, pats atrodęs kaip Mefistofelis. Vėliau esą buvęs dvarininkas išvyko į Kauną ir tolesnis jo likimas nežinomas.
Aišku, kad kalbama apie Vladimirą Kačenovskį. Tikriausiai jis Telšiuose apsigyveno po mamos mirties. Ji amžinybėn iškeliavo tarpukario metais. Mirties registracijoje nurodyta, kad 1923 m. vasario 28 d. nuo senatvės Kalnėnuose mirė Aldona Dominyka Kurnatauskienė, aprūpinta Sakramentais, našlė Marijono Kurnatauskio, sulaukusi 72 metų, gimusi Vambutaite. Liko sūnus Vladimiras. Ją kovo 2 d. Telšių kapinėse palaidojo dekanas kunigas P.[aulius] Korzonas.
Įdomu, kad A. Miltenytė Lietuvos valstybės centriniame archyve surado ir jos nuotrauką, kuri priklijuota prie anketos, užpildytos pasui gauti. Joje nurodyta, kad ji yra gimusi 1850 m. Peterburge. Žinome, kad carinės Rusijos sostinėje nuo 1835 m. iki 1850 m. gyveno ir S. Daukantas. Išeitų, kad su Vambutais jie galėjo būti pažįstami dar iš tų laikų. Aldona, pasirašydama ant anketos, nors pavardės galūnę raito lietuvišką, bet v rašo dvigubą. Matyt, kad ji save siejo su senąja Lietuva.
(Bus daugiau)
Leave a Reply