Laisvės gynėjų dieną – renginiai didvyriams atminti

Sausio 13-osios rytas, kaip ir kasmet, visose šalies ugdymo įstaigose prasidėjo ant palangių uždegtomis žvakutėmis. Tūkstančiai mažų švieselių prieš 34 metus žuvusiems Laisvės gynėjams atminti. Dar sausio 13-osios išvakarėse Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje prasidėję atminimo renginiai dienos metu apėmė visą Lietuvą. Ne išimtis ir Telšių rajonas, kuriame, kaip ir visoje šalyje, prisimintas 1991-ųjų sausis.

Stasys Katauskas

Sovietai nužudė 14 nekaltų lietuvių
1991-ųjų sausio įvykiai prasidėjo daugiau nei savaitė iki tragiškosios nakties, kuomet buvo pralietas kraujas. Dar sausio 2 d. okupacinė armija užėmė Vilniaus archyvą. Pradėtas masinis jaunuolių šaukimas į sovietinę armiją. Tuometei Kazimieros Prunskienės vadovaujamai Vyriausybei sausio 7 d. 3,2 karto pakėlus kainas, sausio 8 d. prie šalies Parlamento susirinko tuomet veikusios prosovietinės daugiausia rusakalbių Vilniaus krašto gyventojų remiamos organizacijos „Jedinstvo“ sukviesta minia. Mitingo metu ši minia bandė įsiveržti į Seimą, bet buvo sulaikyta, panaudojus vandens patrankas. Ginti Parlamento mūsų Vyriausybė pakvietė visus Lietuvos gyventojus, ir žmonės ėmė rinktis prie svarbiausios šalies politinės institucijos. Tačiau sovietinė televizija nepavykusį jedinstvininkų šturmą mėgino parodyti kaip lietuvių bandymą nuversti savąją valdžią. Po Vilnių ėmė demonstratyviai važinėti sovietinė karinė technika. Virš miesto skraidė rusų kariniai sraigtasparniai. Sausio 11-12 dienomis sovietų kareiviai užėmė kai kuriuos pastatus Kaune, Šiauliuose, Alytuje. Tapo aišku, kad atėjo pavojingos dienos.
Tvyrant įtampai, iš premjerės posto atsistatydino pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės vadovė K. Prunskienė. Premjeru buvo išrinktas Albertas Šimėnas. Netrukus A. Šimėnas dingo ir į šalies istoriją įėjo kaip trumpiausiai premjero poste išbuvęs žmogus. Nežinant, kur yra išrinktasis premjeras, Vyriausybės vadovu Parlamento sprendimu buvo patvirtintas Gediminas Vagnorius. Praėjus kuriam laikui, paaiškėjo, kad A. Šimėnas, nerimaudamas, kuo baigsis kariniai sovietinės armijos veiksmai Vilniuje, sausio 13-ąją buvo pasislėpęs Druskininkuose.
Prie Seimo ir prie Vilniaus televizijos bokšto bei prie Lietuvos televizijos ir radijo pastato S. Konarskio gatvėje jau kelias paras budėjo žmonės, pasiruošę neleisti okupantams užimti šių pastatų. Mat ikiinternetiniais laikais televizija ir radijas buvo svarbiausia galimybė perduoti lietuvišką informaciją pasauliui apie tai, kas iš tikrųjų vyksta Lietuvoje ir kokia yra pačios lietuvių tautos valia bei teisėtos valdžios sprendimai. Budėti prie šių pastatų žmonės vyko iš visos Lietuvos. Taip pat ir iš Telšių bei kitų mūsų rajono vietovių. Tačiau naktimis, ypač paryčiais, budinčiųjų skaičius sumažėdavo. Tokiu metu, apie 3 valandą nakties, sausio 13-ąją okupantai ir atakavo Vilniaus televizijos bokštą. Prie jo tuo metu budėjo apie 600 beginklių žmonių. Daugelis arti gyvenančiųjų, išgirdę šūvius bei triukšmą, kėlėsi ir skubėjo prie bokšto.
Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Šie žmonės tą naktį žuvo, beginkliai gindami Lietuvos laisvę. Žuvo nuo okupantų rankos, kai kurie buvo sutraiškyti tankais. Šimtai sužeisti.

Klausėsi kario-savanorio
Nuo tos nakties praėjo 34 metai. Jau daugiau nei dešimtmetį tebesitęsianti rusų agresija Ukrainoje, ypač 2022-ųjų vasarį prasidėjęs didelio masto Rusijos puolimas prieš šią šalį, labai paaštrino suvokimą, jog Rusijos keliama grėsmė mūsų valstybei niekur nedingo. Tad savaip simboliška, jog į Sausio 13-osios minėjimo renginius Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje buvo įtrauktas ir susitikimas su ilgą kovų patirtį Ukrainoje turinčiu ukrainiečiu kariu-savanoriu Pavlo Žadanu. Dėl patirtų sužeidimų Lietuvoje besigydantis karys maždaug valandą vykusiame pokalbyje su Varniuose besimokinančiais vyresniųjų klasių gimnazistais atsakė į mokinių klausimus, pasakojo apie savo patirtis.
Gimnazistai klausė rimtų dalykų. Ar yra tekę nužudyti priešą, ką reiškia gyventi su turimomis patirtimis, prisiminimais, ar fronte, kovoje yra chaoso, per kiek laiko galima išmokti naudotis ginklu, ar įmanoma iš anksto pasiruošti karui? Didelę kovinę patirtį turinčio kario, ne sykį sužeisto, ne sykį patekusio į pasalą ar vykusio padėti pasaloje atsidūrusiems kovos draugams pasakojimai buvo lakoniški, bet išsamūs, paremti taikliais pavyzdžiais. Įstrigo jo žodžiai apie Ukrainoje likusį sūnų, maždaug tokio pat amžiaus, kokio yra ir jį klausinėję varniškiai gimnazistai. „Aš kovoju šiame kare dėl to, kad mano sūnui ateityje nereikėtų tos kovos tęsti“, – sakė P. Žadanas. Sausio 13-osios renginiai vakare pratęsti ir Varnių katedroje.

Šviesos eisena
Miestą pamažu vis labiau gaubiant prieblandai, Telšiuose prasidėjo Sausio 13-osios aukoms atminti skirta šviesos eisena. Šimtai žmonių su deglais, žvakutėmis, vėliavomis tyliai ėjo nuo Katedros iki Nepriklausomybės aikštės. Joje degė laužai, skambėjo patriotinės dainos. Savo mintimis su susirinkusiaisiais dalijosi Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus. Kalbėjo ir Žemaičių muziejaus ALKA kultūrinės komunikacijos specialistė Donata Kazlauskienė bei jos dukra, kuri, pasirodo, yra gimusi sausio 13 dieną. Tiesa, jau XXI amžiuje. Šimtai atsineštų žvakučių padėta prie Nepriklausomybės paminklo.
Vakare Telšių katedroje aukotos šventos Mišios už laisvę ir Lietuvą, už žuvusius Sausio 13-ąją. Po Katedros skliautais skambėjo ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro (vadovas Egidijus Miknius) muzika. Orkestro pasirodymu renginiai pasibaigė. Tačiau Sausio 13-oji lieka visų mūsų širdyse. Kaip suvokimas, jog laisvė nėra duotybė. Ją reikia saugoti, o esant reikalui, ją reikia ginti.

 

1 Komentaras

  1. Didvyriams atminti, matyt, ir suplyšusios Lietuvos bei ES vėliavos prie Telšių savivaldybės plevėsuoja…

Komentarai nepriimami.