Apie švietimo politikos prioritetus 2024-2025 mokslo metams kalbamės su Telšių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Aurelija Trečiokiene.
Stasys Katauskas
– Kokie yra šiųmečiai švietimo politikos prioritetai rajone?
– Telšių rajono švietimo politikos prioritetai 2024-2025 mokslo metams orientuoti į mokymosi kokybės gerinimą, pozityvaus mikroklimato kūrimą, įtrauktį ir tvarumą. Pagrindiniai tikslai, kuriuos siekiama įgyvendinti:
* Atsakomybės už mokymąsi stiprinimas – skatiname mokyklas ir bendruomenes aktyviai įsitraukti į ugdymo procesą, siekiant ne tik geresnių akademinių rezultatų, bet ir individualios mokinių pažangos.
* Įtraukiojo ugdymo priemonių diegimas – dedame pastangas, kad kiekvienas vaikas, nepaisant jo ugdymosi poreikių, jaustųsi kaip įmanoma geriau ir turėtų visas sąlygas sėkmingai mokytis. Tuo pačiu, pagal galimybes, plėtojame švietimo pagalbos sistemą, užtikrindami, kad specialistų pagalba būtų prieinama visiems, kam ji reikalinga.
* Pozityvaus mikroklimato kūrimas – akcentuojama svarba kurti tokias mokymosi aplinkas, kurios skatina bendradarbiavimą, asmeninį tobulėjimą ir gerą emocinę savijautą.
* Tvarumas – šiuo metu vis dažniau girdima sąvoka, tačiau ji įgauna ypatingą svarbą ir tampa vienu iš švietimo prioritetų. Neabejoju, kad net ir mažais žingsneliais galima pasiekti didelių pokyčių šioje srityje, tik tam reikia laiko ir įstaigų įsitraukimo.
– Kokie numatomi artimiausi darbai?
– Jau nuo spalio mėnesio vyksta intensyvus 2025 m. Telšių rajono savivaldybės biudžeto planavimas. Siekiant kuo labiau atliepti švietimo poreikius, ieškoma galimybių saugesnei aplinkai mokykloje užtikrinimui, švietimo pagalbos prieinamumui didinti bei kitoms, ne ką mažiau svarbioms reikmėms tenkinti.
* Šį mėnesį prasideda 4 klasių, o vasarį – 8 klasių nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP) ir brandos egzaminų pirmoji dalis (lietuvių k. ir literatūros kalbėjimo dalis), tad prasidėjo planavimas ir pasiruošimas tiek administraciniu lygiu, tiek ir švietimo įstaigose.
* Ruošiamasi centralizuoto priėmimo etapui 2025-2026 mokslo metams. Vasario mėnesį pradedamas priėmimas į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes, į bendrojo ugdymo mokyklų klases bei nuo kovo mėnesio prasidės priėmimas į neformaliojo švietimo mokyklas.
* Šiais metais rajono švietimo įstaigos rengia ilgalaikius strateginius planus. Tai svarbi užduotis, kuri įstaigoms suteikia aiškią kryptį, padeda efektyviai valdyti išteklius, gerinti kokybę ir pasiruošti pokyčiams.
* Intensyviai dirbama, kalbant apie atnaujintas ikimokyklinio ugdymo programas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu, visos mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas, privalo parengti ir nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. pradėti įgyvendinti savo atnaujintas ikimokyklinio ugdymo programas pagal patvirtintas gaires. Tuo tikslu Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama ES paramos projektą „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“, vykdė mokymus, kuriuose 2024 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais dalyvavo ne mažiau kaip 50 procentų kiekvienos veikiančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogų, vadovų, taip pat Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus ir Švietimo centro specialistai. Mokymų paskirtis – padėti mokykloms atsinaujinti savo mokyklos ikimokyklinio ugdymo programą pagal gaires ir vykdyti šiuolaikišką, visuminį vaiko ugdymosi poreikius ir tėvų (globėjų) lūkesčius atliepiantį ikimokyklinį ugdymą. Šiuo metu rengiamos atnaujintos ugdymo programos ir palaipsniui ruošiamasi kitiems mokslo metams.
* Projektų įgyvendinimas.
* Šiuo metu intensyviai vyksta darbai įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų programą/projektą“. Į projekte numatytų veiklų įgyvendinimą įsitraukę mokyklų darbuotojai bei Savivaldybės administracija. Dirbama keturiose pagrindinėse srityse: STEAM UGDYMAS, LYDERYSTĖ VEIKIANT, ĮTRAUKUSIS UGDYMAS, KULTŪRINIS UGDYMAS. Įgyvendinant projektą, įsigyjamos ugdymo priemonės, įranga, baldai, mokyklose vykdomi remonto darbai, organizuojami pedagogų ir vadovų kvalifikacijos kėlimo kursai ir vykdomos kitos projekte numatytos veiklos. Kadangi projektas apima net keletą metų – visus 2025 m. veiklos bus vykdomos.
* Projektas „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“ partnerio teisėmis. Pagrindinė projekto veikla – užtikrinti, kad į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būtų sėkmingai įtraukti vaikai iš socialinės rizikos šeimų. Šio projekto trukmė – 36 mėnesiai. Tikslinė grupė: vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kuriems yra skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas; vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kuriems nėra skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas; vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kurie yra ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Įgyvendinant šį projektą, teikiama įvairiapusė pagalba ugdymo procese (ugdymo lėšų panaudojimas mokinio reikmėms bei individualioms ugdymo priemonėms įsigyti, vežimo į/iš ugdymo įstaigos paslaugų užtikrinimas, kultūros ir neformaliojo švietimo paslaugų teikimas, savivaldybių reglamentuoto vaikų išlaikymo mokesčio ir mokesčio už vaikų maitinimą apmokėjimas).
* Projektas „Ugdymo priemonės mokykloms“. Pasirašyta sutartis ir startuoja projektas, kuriame dalyvaujan mokyklos, turinčios per 200 vaikų, bus aprūpintos kompiuteriais ir jų įkrovimo dėžėmis, mokymui skirtomis priemonėmis bei įranga. Įrenginiai leis mokiniams efektyviau naudotis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis bei atlikti įvairias užduotis. Bus užtikrintas dar sklandesnis mokinių pasiekimų patikrinimų vykdymas bei vertinimas, užtikrins kokybišką brandos egzaminų laikymą elektroninėje erdvėje. Numatoma projekto pabaiga – 2028 m. balandžio 30 d.
* Projektas „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas“. Dar 2024 m. liepą pateikta paraiška dėl dalyvavimo šiame projekte. Gruodžio mėnesį gautas patvirtinimas, kad Telšių r. savivaldybės paraiška patvirtinta, tad galime pasidžiaugti, kad projektas bus įgyvendinamas ir artimiausiu metu, sudarius sutartį, bus galima pradėti darbus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Dalyvaujant šiame projekte, tikimasi sulaukti finansavimo, praplečiant galimybes suteikti papildomą pagalbą SUP vaikams.
– Kaip Savivaldybė užtikrina tinkamą mokyklų finansavimą ir resursų pasiskirstymą, vykdant kokius nors projektus (pvz., „Tūkstantmečio mokyklos II“ projektą)?
– Savivaldybė užtikrina tinkamą mokyklų finansavimą ir resursų pasiskirstymą, kruopščiai planuodama veiklas ir darbus dar prieš teikiant paraiškas dalyvauti projektuose, tokiuose kaip „Tūkstantmečio mokyklos II“. Prieš įsitraukiant į tokio masto projektą, iš anksto sudaromi aiškūs veiklos ir darbų planai, kuriuose numatoma, kokiems tikslams įgyvendinti būtų skiriamos lėšos, kokie infrastruktūros, ugdymo kokybės gerinimo ar kitokie poreikiai būtų finansuojami. Šiuo konkrečiu atveju buvo rengiamas investicinis projektas bei „Pažangos planas“, kuriame aiškiai įvardintos planuojamos veiklos, jų įgyvendinimo terminai bei veiklai įgyvendinti suplanuotos lėšos.
Kalbant apie projektinių lėšų tikslingą ir efektyvų naudojamą, yra taikomi keli priežiūros ir kontrolės mechanizmai. Pirma, Savivaldybės administracija vykdo nuolatinę projekto veiklų priežiūrą, projekto įgyvendinimo metu rengiamos ataskaitos, kurios pateikiamos atsakingoms institucijoms ir panašiai.
Rengiantis dalyvauti projekte, Savivaldybė siekia įtraukti mokyklų bendruomenes į planavimo procesą, kad būtų atsižvelgta į realius poreikius ir užtikrintas kuo didesnis projekto naudingumas.
– Kaip sprendžiami mokytojų, pagalbos mokytojui specialistų ir kitų reikalingų darbuotojų trūkumo klausimai? Kuriose srityse/mokyklose/darželiuose didžiausios problemos?
– Telšių rajono savivaldybė aktyviai sprendžia mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų trūkumo problemas, numatydama kasmetes priemones, lėšas ir tvarkas joms įgyvendinti. Šiuo metu įgyvendinamos dvi pagrindinės priemonės: „Trūkstamų specialistų pritraukimas“ ir „Pedagoginių darbuotojų skatinimas“.
* Apie priemonę „Trūkstamų specialistų pritraukimas“. Pedagogams, atvykstantiems dirbti į Telšių rajono švietimo įstaigas ir užimantiems trūkstamos specialybės pareigas, mokama 5000 Eur vienkartinė pašalpa pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką (2022 m. sausio 27 d. Tarybos sprendimas Nr. T1-13). Svarbu paminėti, kad Telšių rajono švietimo įstaigų darbuotojai skatinami persikvalifikuoti, skiriant materialinę paramą ir iš dalies remiant persikvalifikavimo studijas pagal Materialinės paramos skyrimo persikvalifikuojantiems Telšių rajono savivaldybės švietimo įstaigų darbuotojams tvarkos aprašą.
* Apie priemonę „Pedagoginių darbuotojų skatinimas“. Įgyvendinamas šiomis kryptimis: pedagoginių darbuotojų darbo sąlygų gerinimas, skiriant lėšų darbo reikmenims arba saviugdos knygoms įsigyti; rajono metodinių būrelių iniciatyvų, lyderystės, kūrybiškumo skatinimas; mokytojų skatinimas už pedagoginį profesionalumą, lyderystę ir mokymo rezultatus, suteikiant Metų mokytojo vardą ir skiriant apdovanojimą. Taip pat yra numatomos lėšos kompensuoti Telšių rajono savivaldybės švietimo įstaigų pedagogų važiavimo į darbą išlaidų dalį.
– Kaip Telšiuose vertinamos Vyriausybėje pasigirdusios kalbos dėl mokinių skaičiaus kaitos vyresnėse klasėse?
– Šiuo metu pagal LR Vyriausybės nutarimo „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ 2 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių (21 mokinys), Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijoje gali nesusidaryti III gimnazijos klasė, kadangi šiuo metu II gimnazijos klasėje mokosi 15 mokinių. Telšių rajono Luokės Vytauto Kleivos gimnazijos II klasėje mokosi 24 mokiniai, o Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos II klasėje mokosi 25 mokiniai.
Miestuose kur kas lengviau surinkti didesnes klases, tačiau kaimiškose vietovėse mokinių skaičius natūraliai yra mažesnis. Faktas, kad griežti reikalavimai dėl minimalaus klasės dydžio gali lemti skaudžius pokyčius regionuose, tame tarpe ir mūsų rajone. Nesuformavus III gimnazijos klasės, kaimiškų vietovių mokiniams neliktų galimybės mokytis arti namų ir tektų vykti į kitą, artimiausią gimnaziją. Be abejonės, tai apsunkintų jų kasdienybę dėl ilgesnio kelionės laiko iki švietimo įstaigos, tačiau vis tikimasi, kad šie reikalavimai bus peržiūrėti ir taps nors kiek lankstesni regionų atžvilgiu. Labai svarbu kaip įmanoma labiau atliepti kiekvienos bendruomenės poreikius.
– Teko lankytis Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje. Lyginant su Telšių mokyklomis, iš pažiūros Varnių gimnazija pasirodė senokai nemačiusi remonto, renovacijos. Kaip vertinate, ar pakankamai dėmesio ir lėšų gauna mažesnių miestelių ugdymo įstaigos?
– Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija yra viena didesnių rajono mokyklų, kuriai nuolat skiriamas dėmesys remonto darbams. Teigti, kad ši gimnazija yra apleista ar ilgą laiką nemačiusi renovacijos, būtų neteisinga. Visi Telšių rajono švietimo įstaigų remonto darbai yra planuojami ir vykdomi, atsižvelgiant į poreikius bei turimą biudžetą. Pavyzdžiui, vien tik pernai Varnių gimnazijoje buvo atlikta remonto darbų už 90,5 tūkst. eurų, kai bendras viso rajono švietimo įstaigoms skirtas remonto biudžetas siekė 710 tūkst. eurų. Todėl galima tvirtinti, kad mažesnių miestelių ugdymo įstaigos, tokios kaip Varnių gimnazija, gauna pakankamai dėmesio ir lėšų, atsižvelgiant į bendrą biudžetą ir viso rajono poreikius. Kalbant apie mažesnių miestelių ugdymo įstaigas, nereikėtų pamiršti, kad Telšių rajono Nevarėnų pagrindinė mokykla buvo modernizuota, taip pat ir Ubiškės daugiafunkcis centras atnaujintas ir modernizuotas ir šiuo metu yra svarbi vieta vietos bendruomenės reikmėms, suteikiant erdves įvairioms veikloms, susibūrimams ir renginiams. Be abejo, būtų puiku, jei Savivaldybės biudžetas būtų neribotas ir vienu metu turėtume galimybę atnaujinti visas švietimo įstaigas 100 proc., bet visi žinome, kad realybė yra šiek tiek kitokia. Todėl siūlyčiau pasidžiaugti, kad žingsnis po žingsnio, planingai visoms šveitimo įstaigoms skiriamas dėmesys.
– Kaip, jūsų vertinimu, sekasi įgyvendinti įtraukųjį ugdymą? Ar daug itin specifinių poreikių vaikų turime rajone?
– Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Telšių rajono švietimo įstaigose nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. yra svarbus žingsnis, užtikrinant kokybišką ugdymą visų poreikių vaikams. Tai nėra visiškai nauja praktika, nes mūsų rajono mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikai buvo ugdomi ir anksčiau. Bendras SUP vaikų skaičius išlieka panašus – 2023 m. jų buvo 1297, o 2024 m. – 1292.
Vis dėlto, didėja vaikų, turinčių vidutinius, didelius ir labai didelius specialiuosius poreikius, skaičius. 2023 m. tokių vaikų buvo 543, o 2024 m. – 592. Tai rodo augantį švietimo pagalbos specialistų ir mokinių padėjėjų poreikį. Pavyzdžiui, specialiojo pedagogo pagalba 2023 m. buvo paskirta 490 vaikų, o 2025 m. šis skaičius padidės iki 561 – net 71 vaiku daugiau. Taip pat mokinių, kuriems paskirta padėjėjo pagalba, 2023 m. buvo 337, o 2024 m. šis skaičius išaugo iki 448, t. y. net 111 vaikų daugiau.
Šie skaičiai rodo, kad įtraukiojo ugdymo poreikis auga, o švietimo įstaigos privalo prisitaikyti prie šių pokyčių. Nors įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas yra iššūkis, džiaugiamės matydami, kad rajono mokyklos kryptingai dirba ir stengiasi užtikrinti visiems vaikams reikalingą pagalbą.
– Kuo savo darbe norėtumėte pasidžiaugti?
– Pasidžiaugti galime tuo, kad matoma pažanga brandos egzaminų rezultatuose. Rajono mokyklos stengiasi gerinti savo pasiekimus ir įdeda daug pastangų šiam tikslui pasiekti. Džiugu, kad Telšių rajone įgyvendinamos įvairios inovatyvios veiklos, tokios kaip patyriminis ugdymas, STEAM (mokslas, technologijos, inžinerija, menai ir matematika) integravimas, taip pat profesionalus karjeros orientavimas ir konsultavimas. Šios veiklos ugdo mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos.
Džiugina tai, kad vis daugiau dėmesio skiriama specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikams. Mokyklų bendruomenės aktyviai dirba, siekdamos sudaryti šiems vaikams saugią ir palaikančią aplinką. Steigiami papildomi švietimo pagalbos specialistų etatai, kad šių vaikų integracija į bendrojo ugdymo sistemą būtų kuo sėkmingesnė.
Būtina pasidžiaugti ir tuo, kad Telšių lopšelyje-darželyje „Žemaitukas“ šiais mokslo metais buvo pereita prie ekologiško vaikų maitinimo. Įstaigoje buvo įrengta moderni virtuvė, įdarbinti virėjai ir kiti reikalingi darbuotojai.
Telšių švietimo centro Telšių regioninis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų atviros prieigos centras (toliau – STEAM centras) partnerio teisėmis įgyvendina tris svarbius projektus: „STEAM centrų modernizavimas“, „STEAM centrų veiklos plėtra“ ir „Galimybių mokykla“. Įgyvendinant projektus, STEAM centre bus įkurta nauja Inžinerinių technologijų specializuota laboratorija, pasipildys nauja įranga, mokymo priemonių ir medžiagų paketu, baldais, kondicionavimo įranga, kompiuterinės ir programinės įrangos paketu, bus parengti tiriamųjų darbų aprašai, organizuoti mokymai mokytojams, rengiamos ir išbandomos gamtos mokslų ir visuomeninio ugdymo nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo 4 ir 8 klasių užduotys.
Džiugina tai, kad kasmet didėja finansavimas Telšių rajono sporto infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai. Vis daugiau dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui ir sportui, įgyvendinami sporto veiklos projektai ir organizuojami renginiai, kurie prisideda prie sveiko gyvenimo būdo skatinimo tarp vaikų bei viso rajono bendruomenėje.
– Dėkoju už pokalbį.
Leave a Reply