Skelbiame išnykusių kaimų Telšių rajono teritorijoje sąvadą. Jis dar nėra baigtas, ateityje bus pildomas. Sąvadas parengtas, remiantis įvairiais istorijos šaltiniais nuo XVI amžiaus. Kadangi tekstas pritaikytas skelbti laikraštyje, ties kiekvienu kaimu nenurodomi istorijos šaltinių duomenys. Į sąvadą nėra įtraukti užusieniai, taipogi vietovės, tačiau laikytini kaimų dalimis. Labai svarbus kaimams lokalizuoti 1865-1873 metų carinės Rusijos topografinį žemėlapį.
Įrašyti kaimų paminėjimo metai negali būti laikomi pirmojo paminėjimo datomis, kadangi jos ateityje gali būti tikslinamos, peržiūrėjus kitus istorijos šaltinius. Taigi šis sąvadas – kol kas preliminarus.
Alvydas Ivoncius
(Pabaiga. Pradžia Nr. 14, 15, 16)
PABUGENIAI, Tryškių seniūnija. Pagal Žemaičių vyskupystės 1902 metų dvarų, palivarkų ir kaimų sąrašą, kaimas Pabugeniai (Pobugeni) priklausė Tryškių parapijai, Tryškių valsčiui. Gali būti, kaimas buvo šalia Būgenių kaimo ar jo dalis.
PABUNGINĖ, Luokės seniūnija. 1845 metų Biržuvėnų dvaro karčemų inventoriuje aprašyta Pabunginės karčema. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Jucių kaimo, vakaruose ribojosi su Jokšų kaimu, pietuose – su Baltekiškių užusieniu (išnykęs kaimas), rytuose – su Dirmiškių užusieniu (išnykęs kaimas).
PADVARNIKAI, Ryškėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Smiltinės užusienio, vakaruose ribojosi su Krėpštų kaimu, pietuose – su Lauko Sodos miesteliu, rytuose – su Viešvėnų užusieniu.
PAEŽERĖ, Degaičių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Tausalo ežero, vakaruose ribojosi su Kalnėnų kaimu, pietuose – su Bimbalynės (išnykęs) kaimu, rytuose – su išnykusiomis Kazarėzų ir Vindogiškių vietovėmis.
PAKALNIŠKIAI, Ryškėnų seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus Abakų Vilkaičių ir Brazdeikių kaimų, vakaruose ribojosi su Bernotavo kaimu, pietuose – su Vilkaičių, rytuose – su Brazdeikių kaimais.
PAKAUSKIAI, Gadūnavo seniūnija. Pakauskiai kaip žemė Gudenių dvare, valdoje, Viešvėnų valsčiuje, Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje paminėta 1595 metais.
1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Gailiškių kaimo, vakaruose ribojosi su Juodėnų, pietuose – su Buožėnų ir Dumiškės (išnykęs), rytuose – su Sarakų kaimu. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Juodėnų kaimo.
PALIEPIAI LIEPOSODA, Varnių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pavadinimu Polipe Liposody pažymėtas į pietus nuo Janapolės, vakaruose ribojosi su Rotakalnio kaimu, pietuose – su Dranių kaimu (išnykęs), rytuose – su Pabiržulio kaimu.
PALIEPKALNIS, Varnių seniūnija. 1800 metais Paliepkalnio (Polipkalnie) kaime, Varnių parapijoje, valdą turėjo bajoras Felicijonas Gedvilas. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas, kaip užusienis, pažymėtas į pietus nuo Stervo ežero, vakaruose ribojosi su Miežeinių kaimu, pietuose – su Kobliškės užusieniu (išnykusi vietovė), rytuose – su Stervo ežeru. Kaimo būta dabartinių Kūjainių teritorijoje.
PALUKLAUKĖ, Luokės seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Pabunginės kaimo.
PANIAVAKALNIS, Viešvėnų seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Syderių kaimo.
PARANŽUOLĖ, Upynos seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas tarp Dirvonėnų ir Kirklių kaimų, pietuose ribojosi su Sauslaukio palivarku.
PAUNŠVYSTĖ, Nevarėnų seniūnija. 1800 metais Virmėnuose, kitaip Paunšvystėje, valdą turėjo bajoras Antanas Narutavičius.
PAVĖDARIS, Upynos seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Montvydų ir Valakų (išnykęs) kaimų, vakaruose ribojosi su Tetervinės kaimu, pietuose – su Paprūdiškių užusieniu (išnykęs kaimas), rytuose – su Dubėnų kaimu. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Mantvydų kaimo.
PAVIEKŠNUPIS, Luokės seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas, kaip užusienis, pažymėtas į pietus nuo nuo Stumgaičių kaimo (išnykęs), vakaruose ribojosi su Kulio Daubos, pietuose – su Šlovių kaimais, rytuose – su Viekšnaliais. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Viekšnalių.
PAVIRVYTĖ, Luokės seniūnija. 1850 metų Biržuvėnų dvaro inventoriuje surašyti Pavirvytės baudžiauninkai. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Stupelio užusienio, vakaruose ribojosi su Eidžiotų, pietuose – su Sėbų, rytuose – su Kūlio Daubos kaimais.
PAŽEMGRINDIS, Upynos seniūnija. Pagal Žemaičių vyskupystės 1902 metų dvarų, palivarkų ir kaimų sąrašą, vienkiemis Pažemgrindžiai (Požemgrindze) priklausė Tryškių parapijai, Tryškių valsčiui. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Vainočių kaimo,
PĖŽAI, buvo Luokės ar Upynos seniūnijų teritorijose. Kaip Benediktui Korsakui, Mažųjų Dirvėnų valsčiui, Luokės parapijai priklausęs, kaimas įrašytas 1775 metų padūmės tarife po Jonaičių bajorkaimio ir Pavirvyčio kaimų.
PĖŽAI, Degaičių seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Medinių kaimo, vakaruose ribojosi su Jonaičių kaimu, pietuose – su Juodsodės palivarku, rytuose – su Kiršių kaimu. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Medinių kaimo.
PINCIŠKĖ, Varnių seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Skrandėnų kaimo.
PLIAUSKINIAI, buvo Viešvėnų ar Ryškėnų seniūnijų teritorijose. 1554 metais leista bajorui Vaitiekui Bušaičiui mainyti savo žemę į karališkųjų valstiečių žemę Pliauskinių kaime.
PLOKŠČIAI, Tryškių seniūnija. Minimi 1584 metais, buvo netoli Dūseikių.
POCAIČIAI, Varnių seniūnija. Minimi nuo XVI amžiaus. 1690 metų padūmės tarife Žarėnų valsčiuje įrašyti bajorai iš Pocaičių Vidmantų.
POVAIDIS, Luokės seniūnija. Kaimas buvo netoli Luokės 1850 metų Biržuvėnų dvaro inventoriuje surašyti Povaidžio baudžiauninkai.
PUTELIAI, Viešvėnų seniūnija. 1775 metų Žemaitijos kunigaikštystės padūmės tarife įrašytas bajorkaimis Puteliai Viešvėnų valsčiuje, Telšių parapijoje. Kaimas įrašytas tarp Burnių ir Dargvainių bajorkaimių. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Gervainio užusienio (išnykęs kaimas), vakaruose ribojosi su Vembūtų užusieniais, pietuose ir rytuose – su Patumšalių kaimu. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Pakapių kaimo.
PUTELIAI, Upynos seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas, kaip bajorkaimis, pažymėtas į pietus nuo Varniškių bajorkaimio ir Upynos miestelio, pietuose ribojosi su Eičių kaimu (išnykęs), rytuose – su Upynos dvaru.
RAPIŠKĖ, galbūt buvo Žarėnų seniūnijos teritorijoje. 1690 metų padūmės tarife Žarėnų valsčiuje įrašyti bajorai iš Rapiškės. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygose vietovė paminėta 1584, 1599 metais.
RIMGAILAI, Gadūnavo seniūnija. Minimi nuo 1569 metų. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1589, 1590, 1597, 1599 metais. 1599 metais vietovė minima kaip esanti prie Subedžio upelio. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Taučių bajorkaimio, vakaruose ribojosi su Sarakų, pietuose su Urbučių (išnykęs) kaimu, Kalnėnų užusieniu, Patausalės bajorkaimiu.
ROMANIŠKIAI priklausė Telšių dvarui, seniūnijai. 1800 metų reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Romaniškiai. Kaimas priklausė Telšių parapijai. Neaišku, kurios dabartinės seniūnijos teritorijoje kaimas buvo.
RUDVYČIAI, Ryškėnų seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Galkančių kaimo.
Leave a Reply