Skelbiame išnykusių kaimų Telšių rajono teritorijoje sąvadą. Jis dar nėra baigtas, ateityje bus pildomas. Sąvadas parengtas, remiantis įvairiais istorijos šaltiniais nuo XVI amžiaus. Kadangi tekstas pritaikytas skelbti laikraštyje, ties kiekvienu kaimu nenurodomi istorijos šaltinių duomenys. Į sąvadą nėra įtraukti užusieniai, taipogi vietovės, tačiau laikytini kaimų dalimis. Labai svarbus kaimams lokalizuoti 1865- 1873 metų carinės Rusijos topografinis žemėlapis. Įrašyti kaimų paminėjimo metai negali būti laikomi pirmojo paminėjimo datomis, kadangi jos ateityje gali būti tikslinamos, peržiūrėjus kitus istorijos šaltinius. Taigi šis sąvadas – kol kas preliminarus.
Alvydas Ivoncius
(Pabaiga. Pradžia Nr. 14, 15, 16, 17)
SAKIŠKĖ, Varnių seniūnija. Minima Žemaičių vyskupo stalo valdų 1737 metų generaliniame inventoriuje, Varnių bažnytinio dvaro aprašyme.
SALOTAS, Žarėnų seniūnija. Minimas 1568 metų Žarėnų valsčiaus inventoriuje.
SAUSDRAVĖNAI, Žarėnų seniūnija. Paminėta 1568 metais Žarėnų valsčiaus inventoriuje. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1585, 1590, 1597 metais.
SAUSERIS, Varnių seniūnija. Kaimas paminėtas 1595 metais. Panaikintas po 1990 metų prijungiant prie Kūjainių kaimo.
SAUSLAUKIS, Upynos seniūnija. 1865-1873 m. žemėlapyje kaimas, kaip palivarkas, pažymėtas į pietus nuo Dirvonėnų ir Paranžuolės (išnykęs kaimas) užusienių, vakaruose ribojosi su Mataičių kaimu, pietuose – su Graudūčių bajorkaimiu, rytuose – su Kirklių kaimu.
SYDEIKIAI, Upynos seniūnija. Aprašyti Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 ir vėlesnių metų generaliniuose inventoriuose, su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. Buvo netoli Pervainių kaimo.
SKAUBIAI, Žarėnų seniūnija. Minimas 1568 metų Žarėnų valsčiaus inventoriuje.
SLABODNIKAI, Tryškių seniūnija. 1865-1873 m. žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Leilėnų, vakaruose ribojosi su Stakminių, pietuose – su Sodalės kaimais, rytuose – su Gelžės pelkėmis.
SODALĖ, Tryškių seniūnija. Pagal Žemaičių vyskupystės 1902 metų dvarų, palivarkų ir kaimų sąrašą, kaimas priklausė Tryškių parapijai. 1865-1873 m. žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Leilėnų kaimo, vakaruose ribojosi su Stakminių, pietuose – su Pabalvės kaimais, rytuose – su Jurdriškės kaimu.
SOMAIČIAI, Degaičių seniūnija. 1800 metais Somaičių, kitaip Pasvaigės, valdą turėjo Antanas Samovičius.
STIRNELIŠKĖ, Žarėnų seniūnija. 1690 metų padūmės tarife Žarėnų valsčiuje įrašyti bajorai iš Krėpštų, Žarėnų ir Strineliškės.
STIRPEIKIAI, Degaičių seniūnija. 1690 metų padūmės tarife Telšių valsčiuje įrašyti bajorai iš Stirpeikių kaimo. 1800 metais minimi Gintilai Styrpeikiai Telšių parapijoje.
STONKALNĖ, Tryškių seniūnija. 1865-1873 m. žemėlapyje kaimas pažymėtas kaip užusienis Stonkalnės miške, pietuose ribojosi su Mižikų, vakaruose – su Kinčiulių kaimais. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Dūseikių kaimo.
STULPINAI, Viešvėnų seniūnija. Kaimas, buvęs Telšių valsčiuje, Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėtas 1590 metais. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas, kaip bajorkaimis, pažymėtas į pietus nuo Degaičių užusienio, vakaruose ribojosi su Degenių, pietuose – su Rainių kaimais, Dumytrų užusieniu, rytuose – su Gintaučių palivarku.
1984 m. dalis kaimo prijungta prie Nakrošiškių kaimo, Viešvėnų seniūnijoje. Po 1990 metų kaimo dalis prijungta prie Dimaičių ir Degaičių kaimų.
STUMGAIČIAI, Luokės seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus Smilgių kaimo, vakaruose ribojosi su Žąsūgalos (žemėlapyje Pažansugalės) ir Kūlio Daubos kaimais, pietuose – su Pavėkšnupio kaimu (išnykęs), rytuose – su Smilgių kaimu.
STUPELIAI, Luokės seniūnija. Minimi Žemaičių vyskupo stalo valdų 1733-1737 metų generaliniame inventoriuje, Sėbų kaimo, priklausiusio Viržuvėnų dvarui, aprašyme. 1865-1873 metų žemėlapyje pažymėti prie Žąsūgalos ir Baltininkų kaimų pietinės dalies. Kaimas panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Jakšteliškės kaimo.
SUKINIAI, Degaičių seniūnija. Karališkasis kaimas, buvęs Telšių valsčiuje, Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje 1595 metais prie Micaičių, Džiugailiškės, Pielių kaimų. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Niurkių kaimo, vakaruose ribojosi su Patausalės ir Užupės bajorkaimiais, pietuose su Žagailiškių (išnykęs), rytuose – su Virmėnų bajorkaimiais. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Duobgirės kaimo.
SUTLAUKIAI, Tryškių seniūnija. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo aktuose paminėti 1584 metais. Buvo prie senovinio kelio iš Leilėnų į Papilę.
ŠALPĖNAI, Žarėnų seniūnija. Minimi 1775 metų Žemaitijos kunigaikštystės padūmės tarife, kaip buvę Žarėnų valsčiuje, Žarėnų parapijoje.
ŠESNAIČIAI, buvo Ryškėnų ar Viešvėnų seniūnijų teritorijose. Minimi 1690 metų padūmės tarife.
ŠILINĖ, Viešvėnų seniūnija. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Burnių kaimo.
ŠIRMĖ, Varnių seniūnija. 1865-1873 m. žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Padvarių kaimo, vakaruose ribojosi su Janapolės kaimu, pietuose – su Janapolės miesteliu, rytuose – su Stabinės kaimu.
VAIKAIČIAI, Luokės seniūnija. Minimi nuo 1552 metų. Buvo netoli Barzdžių ir Šlovių kaimų.
VAITIŠKIAI, Telšių dvarui, seniūnijai priklausęs kaimas. Kur buvo, neaišku. Minimas 1800 metų reviziniame Telšių dvaro (seniūnijos) sąraše inventoriuje. Kaimas priklausė Telšių parapijai.
VALAKAI, Upynos seniūnija. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Kaunatavos, vakaruose ribojosi su Montvydų kaimu, pietuose – su Pavėdarės užusieniu (išnykęs kaimas), rytuose – su Žemalėnų ir Dubėnų kaimais. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Kaunatavos kaimo.
VANAGAI, VANAGIŠKĖ, Tryškių seniūnija. Paminėti 1584 metais. Pagal Žemaičių vyskupystės 1902 metų dvarų, palivarkų ir kaimų sąrašą, vienkiemis Vanagiškė priklausė Tryškių parapijai, Tryškių valsčiui.
VARELIAI, Varnių seniūnija. Paminėti Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 metų generaliniame inventoriuje, Varnių bažnytinio dvaro aprašyme. 1865-1873 Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 metų generaliniame inventoriuje, Varnių bažnytinio dvaro aprašyme žemėlapyje kaimas nepažymėtas.
VARNAIČIAI, Ryškėnų seniūnija. Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė Žarėnų valsčiuje paminėta 1590, 1591, 1597 metais. Panaikintas po 1990 m., prijungiant prie Vilkų kaimo.
VARNĖNAI, Luokės seniūnija. 1566 metais patvirtintas aktas dėl Sebastijono Mikolajevičiaus žemių Ariogalos valsčiuje mainų į karališkąsias valdas Biržuvėnų dvare. Akte išvardinti įvairūs Biržuvėnų ir Patumšių valsčių kaimai, tarp jų ir Varnėnai.
VARNIŠKIAI, Upynos seniūnija. Minimi 1690 metų padūmės tarife. 1865-1873 metų žemėlapyje kaimas, kaip bajorkaimis, pažymėtas į pietus nuo Žeimovėnų kaimo, vakaruose ribojosi su Pakalniškių bajorkaimiu, pietuose – su Putelių bajorkaimiu (išnykęs kaimas), rytuose – su Upynos miesteliu ir kaimu. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Žeimuvėnų.
VAŠTAKIAI, Varnių seniūnija. Minimi nuo 1595 metų, 1775 metų Žemaitijos kunigaikštystės padūmės tarife kaimas kaip bažnytinė valda, Varnių parapijoje.
VĖLAIČIAI, Degaičių seniūnija. Minimi nuo 1573 metų. Kaimas buvo tarp Degaičių ir Eigirdžių.
VEMBUTAI KRYŽAIČIAI, Viešvėnų seniūnija. Minimi 1690 metų padūmės tarife.
VEPRIAI, Luokės seniūnija. Minimi Biržuvėnų dvaro 1850 metų inventoriuje.
VIEVIRŽĖ, Varnių seniūnija. Kaimas aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 metų generaliniame inventoriuje. Galėjo būti netoli Vembutų, nes minimi bajorai Vembutai. Kaip vaitystė, vietovė minima Žemaičių vyskupo stalo valdų 1773-1737 metų generaliniame inventoriuje, Varnių bažnytinio dvaro aprašyme.
VILKAIČIAI Ryškėnų seniūnija. 1865-1873 m. žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Brazdeikių ir Degučių kaimų, vakaruose ribojosi su dabartinio Plungės rajono kaimais, pietuose – su Varnaičių kaimu, rytuose – su Vilkų kaimu. Plungės rajone Vilkaičių kaimas išlikęs. Kaip Žemaičių vyskupo dvaras, valda Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1590 metais. Panaikintas po 1990 metų, prijungiant prie Vilkų kaimo.
VITKAI, Viešvėnų seniūnija. 1775 metų Žemaitijos kunigaikštystės padūmės tarife įrašytas kaimas Vitkai Viešvėnų aprašyme, Viešvėnų valsčiuje, Telšių parapijoje.
VITKIŠKĖ, galbūt buvo Žarėnų seniūnijos teritorijoje. Minimi 1554 metais.
ŽAGAILIŠKĖ, Degaičių seniūnija.1865-1873 metų žemėlapyje kaimas, kaip bajorkaimis, pažymėtas į pietus nuo Micaičių ir Sukinių (išnykęs) kaimų. Vakaruose ribojosi su Tausalo ežeru, pietuose – su Norvydų bajorkaimiu, rytuose – su Pielių kaimu.
ŽADEIKIAI, Varnių seniūnija. Kaip esantis palei Medininkų dvarą, valdą, Žarėnų valsčiuje, Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje karališkasis kaimas „Žadeikoite“ paminėtas 1590, 1595 metais. 1690 metų padūmės tarife Žarėnų valsčiuje įrašytas bajoras Dovydas Žadeika iš Žadeikių. Kaimas buvo netoli Vydmantų bajorkaimio.
ŽALŠILĖ, Nevarėnų seniūnija. Panaikinta po 1990 metų, prijungiant prie Nerimdaičių kaimo.
ŽINDULIAI, Tryškių seniūnija. Kaimas, kaip esanti Biržuvėnų valsčiuje, palei Judėjų dvarą, valda, Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1589 metais. Kaimas aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų Luokės bažnytinio dvaro 1637, 1662, 1737 metų generaliniuose inventoriuose.
ŽUKAUSKIŠKĖ, Gadūnavo seniūnija. Minimi 1849 metais Džiuginėnų dvaro inventoriuje.
1865-1873 m. žemėlapyje kaimas pažymėtas į pietus nuo Vygantiškų kaimo, Korsakiškės užusienio, Padurbinio (išnykęs kaimas) palivarko, vakaruose ribojosi su Paragių ir Pagermančio kaimais, pietuose – su Džiuginėnų dvaru, rytuose ribojosi su Siraičių bajorkaimiu, išnykusiais Truikio užusieniu, Miliūniškės kaimais.
Leave a Reply