Įvairiausių renginių Žemaitijos sostinėje netrūksta. Daugelis jų nemokami, tačiau nebūtinai mėgėjiški. Viena tokių galimybių mūsų mieste nemokamai išvysti ir išgirsti išties aukšto meninio lygio profesionalų pasirodymą buvo praėjusį trečiadienį. Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje įvyko jaukus kamerinis poezijos, palydimos muzikos garsais, vakaras, kuriame telšiškiams savo eiles iš naujausios poezijos knygos „Būtasis kartinis“ skaitė poetas Liutauras Degėsys. Skaitymus papildė aktoriaus ir muziko Jono Baltoko dainos pagal L. Degėsio eiles. J. Baltokui pritarė atlikėja iš Rusnės Daiva Plikšnienė.
Stasys Katauskas
Poetas
Liutauras Degėsys šalyje žinomas poetas, eseistas, prozininkas, filosofijos dėstytojas, įvairių kultūros ir meno premijų laureatas, išleidęs 9 poezijos knygas. Paskutinė knyga „Būtasis kartinis“ ir buvo pristatyta Žemaitijos sostinės eiliuoto žodžio mylėtojams. Kreipdamasis į klausytojus, L. Degėsys juokavo, kad poezija toks dalykas, jog iš vakaro sumanius, kad rytojaus dieną žmonėms skaitysi vienus eilėraščius, rytą jau atrodo, kad ne, geriau skaityti kitus. Todėl su visokiais išankstiniais pasiruošimais, ką čia skaitysi, kartais gaunasi šnipštas. Visgi, klausantis poeto ir dainų atlikėjų, krito į akis, jog tam tikro susibendravimo esama. L.Degėsys perskaitė tuos eilėraščius, pagal kuriuos J.Baltokas yra sukūręs dainas. Buvo savaip įdomu stebėti, kaip autoriaus eilės suteikia prasmę po jų skambančiai muzikai, kaip pastaroji, savo ruožtu, suteikia netikėtą raiškos kontekstą ką tik perskaitytiems eilėraščiams. Žavesio renginiui suteikė ir vienu metu poetui skaitant savo eiles pradėję skambėti Katedros varpai.
Pagal L.Degėsio eiles sukurta daug dainų. Paties poeto skaičiavimais, tokių iš viso 182. Viena žinomiausių devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gyvavusios grupės „Faktas“ daina „Vėjas“. Visgi, pačiam autoriui itin patinka, kaip jo tekstus muzikai pritaiko J.Baltokas. L.Degėsio prašymu, telšiškiams nuskambėjo ir daina pagal jo žodžius, kurią, kiek pavyko suprasti, pats J.Baltokas dar laiko nebaigta.
Kūryba
Telšiuose skaitytose eilėse daug nueinančio laiko pajautos, gyvenimo trapumo apmąstymų. Daugelis tekstų parašyti lyg autorefleksija, kai kurie savaip dialogiški. „Esu tarsi dinozauras, vis dar rimuoju savo eilėraščius, nors visur jau seniai dominuoja baltosios eilės“, – juokavo poetas. L. Degėsio tekstuose daug meditatyvumo, gamtos, rudens motyvų, žiemiškų peizažų. Paklaustas, kaip nutinka, kad šalies sostinėje gimusio ir augusio žmogaus kūryboje praktiškai negirdėti miesto, poetas sakė, kad jam įdomiau ne kas išorėje, o kas žmogaus viduje. „Juk jeigu aš matau kokį nors vaizdą, gatvę, bažnyčią, ir kiti tai mato, kam man tuos dalykus rodyti? Įdomiau, kas mano viduje, galvoje“, – pastebėjo L.Degėsys, pridūręs, jog kadaise teko pravažiuoti 36 Amerikos valstijas ir apie šią kelionę taip pat yra parašęs knygą. „Bet ten labai nedaug Amerikos, ten viskas apie mane. Nes kelionė tai ir būdas save pažinti, save pamatyti“, – sakė L. Degėsys.
Į poeto knygos pristatymą atėjo palyginti negausus būrelis telšiškių. Krito į akis, jog tarp klausytojų labai nedaug vyrų. Buvo truputį liūdna, pagalvojus, kad į kai kuriuos kuklesnės meninės vertės renginius kartais ateina daugiau žmonių nei pasiklausyti pripažinto poeto. Užtat atėjusieji turėjo galimybę iš bibliotekos išsinešti ilgam liksiantį įspūdį. Nes triukšmingoje renginių gausoje visgi ne kasdien galima gyvai išgirsti tikrai gerą poetą, kokį girdėjome tą trečiadienį.