Ubiškės bažnyčios istorijoje galima išskirti keturis svarbesnius etapus. Pirmasis etapas – koplyčia, antras – jos vietoje pastatyta bažnyčia, trečias – antroji 1851 metais pastatyta bažnyčia, ketvirtas – bažnyčia po 1895 metų remonto.
Alvydas Ivoncius
Koplyčia
Kunigas Vincentas Juzumas savo didžiuliame veikale „Žemaičių vyskupystė“ aprašė ir Ubiškės bažnyčią: „Pirmąją bažnytėlę arba koplyčią Ubiškėje pastatė aplinkiniai gyventojai savo kapinėse XVIII amžiaus antroje pusėje“. V.Juzumo teigimu, pirmuoju mansionarijumi prie šios bažnyčios buvo Eigirdžių filijalistas kunigas Antanas Šleževičius. Aplinkinių gyventojų prašymu, kunigaikščiui vyskupui Steponui Giedraičiui perdavus šiai Ubiškės bažnyčiai didžia dalimi Luokės valdoms priklausančius du ariamos žemės valakus, o trečią valaką su pievomis, kunigas Šleževičius, vyskupui leidus, persikėlė čia, kaip į geresnę beneficiją.
Senuosiuose bažnytiniuose terminuose mansionarijus reiškė parapijoje nuolat gyvenantį ar atvykstantį kunigą, klebono pagalbininką.
Grįžkime prie V.Juzumo minėtos apie XVIII vidurį pastatytos koplyčios. Luokės bažnyčios 1781-1802 metų santuokos metrikų knygoje aptinkami svarbūs įrašai. Ubiškės kunigas Antanas Šleževičius minimas jau 1782 metais. 1783 metais jis sutuokė jaunavedžius „in capella Ubiscensis – Ubiškės koplyčioje. Vadinasi, nėra abejonės, kad vėliausiai 1782 metais ši koplyčia jau buvo. Antanas Šleževičius į Ubiškę iš Eigirdžių, kiek galima spręsti iš pastarosios bažnyčios XVIII amžiaus pabaigos krikštų metrikų knygos, atvyko 1782 m. spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje. To meto Eigirdžių bažnyčios metrikų knygose nutrūksta Antano Šleževičiaus rašyti įrašai ir prasideda kito kunigo. Atvykęs pirmasis Ubiškės kunigas jau rado koplyčią.
Luokės RKB 1782-1786 metų gimimo ir 1783-1799 metų mirties metrikų knygoje yra 1782-1786 metų Ubiškės koplyčios krikšto įrašai. Nuo 1782 m. minimas mansionarijus Antanas Šleževičius, o šiam 1785 m. gegužės 20 d. mirus, – vėliau jau Jokūbas Liutkevičius. Abu kunigai 1782-1786 m. vaikus krikštijo ne bažnyčioje, o koplyčioje. Deja, nors ir buvo, Ubiškės krikšto metrika nuo 1785 m. neišliko. Vėlesnė yra išlikusi 1806-1827 metų krikšto metrikų knyga, o mirties metrikų knygos išlikusios tik nuo XIX a. pabaigos.
1789 metais kunigas Jokūbas Liutkevičius jaunavedžius sutuokė „in capella Ubiscensis“ – Ubiškės koplyčioje. 1791 metų santuokos metrikos įraše sakoma, kad jaunavedžiai sutuokti „in ecclesia filia Ubiscensis“ – bažnyčios Ubiškės filijoje. 1796 metais J.Liutkevičius jaunavedžius sutuokė „in oratorio Ubiscensis“ – Ubiškės oratorijoje: mažoje koplyčioje. Oratorija, o ne filijinė bažnyčia minima ir 1798 metų santuokos metrikos knygoje.
1806-1827 metų krikšto metrikų knygos pradžioje rašoma, kad tai Luokės bažnyčios filijinės Ubiškės bažnyčios krikšto metrikų knyga. Kol kas dėl duomenų stokos galima spręsti, kad Ubiškės koplyčia filijinės bažnyčios statusą gavo tarp 1798-1806 metų.
Koplyčiose paprastai nebuvo galima krikštyti, tuokti. Tačiau, kaip matome iš Luokės RKB santuokos metrikų knygų, Ubiškės koplyčioje buvo sutuokiama, krikštijama, vadinasi, tai daryta vyskupui leidus.
Pirmoji bažnyčia
V.Juzumas rašė, kad kunigas Antanas Šleževičius, padedamas aplinkinių gyventojų, 1785 metais pastatė naują bažnytėlę. Labiausiai prie to prisidėjo Kasparas Šalkauskas.
Antanas Šleževičius, kaip bažnyčios statytojas, minimas Ubiškės bažnyčios inventoriuose, kurie čia aprašomi vėliau. Panašu, į Ubiškę 1782 metų rudenį atvykęs Antanas Šleževičius greitai ėmėsi naujos bažnyčios statybos. Matyt, koplyčia buvo per maža ar prastai pastatyta. Savo paties pastatyta bažnyčia Antanas Šleževičius neilgai džiaugėsi, kadangi jis mirė 1785 metų gegužės 20 dieną. Mirties metrikoje rašoma, kad jis gegužės 23 dieną palaidotas „in ecclesia Ubiscensi“ – Ubiškės bažnyčioje. Toliau įraše trumpas, neįskaitomas žodis ir žodis „gefundata“ – įkurta. Iš įrašo galima suprasti, kad kunigas palaidotas jo paties įkurtoje, tai yra – pastatytoje, bažnyčioje. Šis įrašas patvirtina, kad pirmąją Ubiškės bažnyčią pastatė Antanas Šleževičius. Jis, kaip galima suprasti iš mirties metrikos, palaidotas pačioje bažnyčioje, o ne šventoriuje.
Adomas Butrimas knygoje „Telšių kraštas“, aprašydamas Ubiškės bažnyčią, mini vizitacijos aktus, nenurodydamas, kurio jie laikotarpio. XIX amžiaus vidurio inventoriai rodė, kad bažnyčia jau sena, medinė, ant silpnų pamatų, smarkiai pasvirusi į šiaurinę pusę. Sienos buvo sutemptos geležinėmis templėmis. A.Butrimas pateikia faktą, kad 1835 metais altarista Boguslavas Klimavičius stogą uždengė šiaudais, o virš stogo buvo iškeltas geležinis kryžius. Virš priebažnyčio yra nedidelis choras: jame 1835 metais įrengti vargonai, kainavę 68 sidabro rublius. Vargonus fundavo Pranciškus Venckevičius ir Juozas Klevas iš Dūseikių.
Anot V.Juzumo, Angelų Sargų titulo altariją Ubiškėje 1816 metų gruodžio 28 dieną įsteigė Mykolas Varanavičius su Vincentu Jagminu, užrašę jai 1000 rublių.
A.Butrimas rašo, kad XIX amžiaus pirmojoje pusėje būta trijų altorių: didysis – Angelų Sargų, dešinysis – su Šv.Antano paveikslu, kairysis – su Aušros Vartų Švč. Dievo Motinos paveikslu. Jam iš šonų buvę Šv.Roko ir Šv.Vincento paveikslai. Krikštykla ir sakykla XIX amžiaus viduryje buvo perstatytos.
Ar kas išliko iš šios pirmosios bažnyčios? Įmanoma, išliko dabar centriniame altoriuje kabantis kryžius, kairiajame altoriuje esantis Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas, o buvęs centriniame altoriuje Šv.Angelo Sargo paveikslas dabar yra dešiniajame altoriuje.
Antroji bažnyčia
XIX amžiaus viduryje bažnyčia jau buvo susenusi. Pasak V.Juzumo, kai bažnytėlė visai paseno, aplinkinių parapijiečių padedamas, vietinis filijalistas kunigas Ignotas Butkevičius 1851 metais pastatė naują. V.Juzumas rašė: „Bažnytėlė nedidelė ir neturtinga, joje nėra nieko, kas nusipelnytų dėmesio. Bažnyčia Angelų Sargų titulo. Švenčiama Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė. Gyvenamasis namas ir kiti ūkiniai pastatai pakankamai gero stovio. Žemes turi neblogas. Vietiniams gyventojams, apsuptiems upėmis ir miškais bei nuo parapinės Luokės bažnyčios nutolusiems dvi mylias ir stokojant [gerų] kelių, bažnyčia Ubiškėje yra neįsivaizduojamai reikalinga“.
Inventoriuose rašoma, kad bažnyčią 1851 metais perstatė altarista kunigas Ignotas Butkevičius savo pirmtako Boguslavo Klimavičiaus paliktais pinigais. Vietoje šiaudinio buvo uždengtas į malksnas panašiomis lentelėmis stogas. Po perstatymo pagrindinis altorius liko Šv.Angelų Sargų, antras – Aušros Vartų Dievo Motinos, o trečiajame pakabintas tik kryžius. Kadangi varpinė pastatyta 1835 metais, jos nekeitė.
1894 metų inventoriuje, kuris aprašo dar 1895 metais nepakeistą antrąją bažnyčią, rašoma, kad bažnyčia pastatyta ant akmeninių pamatų, dešimties sieksnių ilgio ir šešių pločio. Yra trejos durys, didžiosios – dvivėrės. Stogas gontais apdengtas 1874 metais, sienos, langai ir durys naujai suremontuotos. Sienos ir stogas nudažyti akmens degutu. Langų – vienuolika.
Minimi ant stogo du bokšteliai su metaliniais kryžiais, kurių vienas sulūžęs, frontone keturios kolonos, į kurias remiamasi choro portikas. Vargonai visai blogi, aštuonių registrų, namų gamybos.
1851 metais pastatytoje bažnyčioje nebuvo tokių bokštelių kaip dabar, jie atsirado po 1895 metų remonto, apie ką plačiau – vėliau.
Kaip atrodė antroji bažnyčia, matome iš neryškios nuotraukos, paskelbtos 1907 metais kažkokiame lenkų laikraštyje. Straipsnyje aprašoma Žemaitija ir tarp kitų iliustracijų yra Ubiškės bažnyčios nuotrauka. Ant stogo medinio keturkampio pagrindo buvo pusapvalė, plokštoka konstrukcija, virš kurios kilo į viršų siaurėjanti smailė su aukštu kryžiumi virš jos. Regis, panašus buvo bokštelis ir kitoje, pietinėje, pusėje, tik mažesnis. Panaši yra dabartinės Eigirdžių bažnyčios bokštelio sandara, tik Ubiškės bažnyčios bokštelio pusapvalė konstrukcija buvo labiau plokščia, siauresnė, o į viršų kilo vien smailėjanti bokštelio dalis.
Pagrindiniame fasade virš durų būta langų, tačiau kitokių nei dabar. Virš durų buvo siauresnis, viršuje pusapvalis langas.
Frontonas arba portikas, kaip ir dabar, rėmėsi į keturias kolonas. Tačiau frontone, skirtingai nei dabar, nebuvo jokių langų. Nuotraukoje matome vien nupieštą kryžių.
Kalbant apie bažnyčios vidaus konstrukcinę struktūrą, ji tikriausiai išliko tokia pat, kaip ir pastatytoje 1851 metais.
Lyginant su pirmąja bažnyčia, 1894 metų inventoriuje aptinkame, kad centrinis altorius išliko šv.Angelų Sargų, kaip ir kairėje pusėje Aušros Vartų Dievo Motinos, tačiau jau nebeminimi šalia jo anksčiau buvę Šv.Roko ir Šv.Vincento paveikslai.
Trečias altorius – medinis, pirmame tarpsnyje paveikslas Kristaus Išganytojo, antrame tarpsnyje – paveikslas Pranciškaus Ksavero.
Bažnyčia po 1895 metų remonto
Kunigas Juozas Imbrasas 1895 metais ėmėsi didelio bažnyčios remonto. Nebeliko senųjų bokštelių, o vietoje jų pastatyti tokie, kokie yra dabar. Frontono stogo dalyje atsirado trijų dalių langas su Šv.Marijos skulptūra bei du apvalūs langeliai jam iš šonų. Kolonos išliko, kaip ir langas virš durų, tik jis kiek platesnis, labiau stačiakampio formos. O statytoje 1851 metų bažnyčioje buvo siauresnis, viršuje pusapvalis langas.
Bažnyčios viduje 1895 metais taipogi daug kas perdaryta. Visi altoriai, sakykla padaryti naujai. Jie – neogotikinio stiliaus. Centriniame altoriuje nebeliko šv.Angelų Sargų paveikslo. Vietoje jo atsirado Jeruzalės miesto paveikslas su pakabintu dideliu kryžiumi, šalia kurio apačioje – Šv.Marijos Magdalenos skulptūra. Altoriaus šonuose – Šv.Petro ir Povilo skulptūros.
Altorius kairėje pusėje. Pirmame tarpsnyje yra iš senesnių laikų likęs Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas, antrame tarpsnyje – švč. Jėzaus Širdies paveikslas.
Pagal 1897 ir 1906 metų inventorius, trečio altoriaus, dešinėje pusėje, pirmame tarpsnyje buvo paveikslas šv. Angelo Sargo, kitame tarpsnyje – paveikslas Švenčiausios Dievo Gimdytojos Stebukladarės su atliekančiu liturgiją kunigu. Tačiau antro tarpsnio paveikslo vėliau kažkodėl neliko, vietoje jo dabar matome Pranciškaus Ksavero (?) paveikslą, minimą 1894 metų inventoriuje kaip buvusį šiame altoriuje. Panašu, šis paveikslas buvo sugrąžintas atgal į savo vietą šiame altoriuje, išimant iš antro tarpsnio Švenčiausios Dievo Gimdytojos Stebukladarės su atliekančiu liturgiją kunigu paveikslą.
Pagal Kultūros vertybių departamento aprašymą, Ubiškės bažnyčios architektūra yra liaudies architektūros stilistikos su klasicizmo elementais visuma. Tačiau po XIX amžiaus pabaigoje atlikto remonto, anot A.Butrimo, bažnyčia įgijo pseudogotikinių bruožų, matomų altoriuose, antlangiuose, bokšteliuose. Įdomu tai, kad mažytė Ubiškės bažnyčia yra pseudobazilika: su šoninėmis navomis, paremtomis kolonomis.
(Bus daugiau)
