1370 metais, aprašydamas Livonijos ordino Goldingos komtūro išpuolį į kai kurias dabartinio mūsų rajono vietoves, Hermanas Vartberė paminėjo Medininkus. Jie, kaip vietovė ir valsčius, minimi XVI amžiaus aktuose. XVI ir net XVII amžiaus pabaigos Medininkų, buvusių vakarinėje Lūksto ežero pusėje, vardas dar nebuvo išnykęs, nors jį baigė užgožti šios vietovės teritorijoje susiformavusių bajorkaimių pavadinimai. Šiame straipsnyje pasakojama apie senosios Medininkų vietovės bajorų gimines.
Alvydas Ivoncius
Medininkų vietovė ir valsčius
Senovinę Medininkų vietovę galima lokalizuoti nuo Drobūkščių pietuose iki Rešketos upelio šiaurėje. Rytuose ji ribojosi su Palūksčio kaimu ir Lūksto ežeru. Šioje teritorijoje susiformavo Gelžyčių, Jaušaičių, Kaupų, Barstėgų, Vydmantų, Adomaičių, Velaičių, Vembūtų bajorkaimiai. Juose vienos bajorų giminės nunyko, įsikūrė naujos.
1421 metų privilegija Vytautas Žemaičių vyskupui padovanojo valstiečių Medininkų valsčiuje, rytinėje Lūksto ežero pusėje. Taigi vienodai buvo vadinami ir vietovė vakarinėje Lūksto ežero pusėje, ir senovinis valsčius, kuriame, Varniuose įsteigtas Žemaičių vyskupystės centras, pagal valsčiaus pavadinimą pavadintas Medininkais.
XVI amžiaus aktuose, įrašytuose į Žemaičių žemės teismo knygas, minimi Medininkai Gelžyčiai, Medininkai Kaupai, Medininkai prie Nevados upelio, Medininkai Jaušaičiai, Minimas ir bajorams Vidmantams Pacevičiams priklausęs Medininkų dvaras, jo žemės Žadeikiai Pocaičiai, Žadeikiai Medininkai.
1788 metų teismo dekretas
Svarbus šaltinis buvusios Medininkų vietovės bajorų giminėms nustatyti yra 1788 metų teismo dekretas dėl Žarėnų seniūnijos ribų. Kadangi Žarėnų seniūnijos, kaip valstybinės valdos komplekso, seniūnienė Justina Nagurska, regis, pretendavo ir šiam kompleksui nepriklausančius kaimus, jų bajorai pateikė dokumentus, patvirtinančius jų teisę į valdas nuo XVI amžiaus.
Teismui pateiktuose XVI amžiaus aktuose dažnai minimi karališkojo revizoriaus Andrejaus llgovskio bajorams suteikti aktai, kai karališkųjų valstiečių žemės, vykdant Valakų reformą, buvo mainomos į bajorų sklypus. Keli tokie aktai paskelbti Vilniaus archeografinės komisijos išleistoje knygoje „Aktai apie bajorus“. Žemaitijos bajorų genealogijos aprašomos lenkų istoriko Gržegožo Blaščyko šešių tomų veikale „Žemaičių bajorų herbynas“.
XVI amžiuje pavardės dar tebesiformavo, todėl dažnai keblu nustatyti, kurių bajorų, minimų senuosiuose aktuose, giminės šioje teritorijoje išsaugojo savo valdas ir turėjo tęstinumą.
1788 metų teismo dekrete apstu įvardijimų tėvavardžiais. Pavyzdžiui, Rimkus Jurevičius. Vieni vėliau tapo Rimkais – Rimkevičiais, o kiti – Jurevičiais ar Jurgaičiais. Su Juchna Baltramiejevičiumi, matyt, galima sieti Juchnevičius. Tačiau sunku nustatyti, kokią pavardę vėliau įgijo XVI amžiuje Jauščaičiuose minimi bajorai Aleksandro Andrejevičiaus, Mikalojaus Lukoševičiaus palikuonys.
Aiškiau yra dėl tų, kurie XVI amžiaus aktuose minimi lietuviškais asmenvardžiais, tapusiais pavardėmis: Dargaitis, Velaitis, Narmontas, Vambutas, Gedminas ir panašiai.
Čia neturime tikslo aprašyti visų aukščiau išvardintų bajorų giminių, dėmesys sutelkiamos toms, kurių palikuonys minėtoje teritorijoje gyveno XVI-XVIII amžiais.
Seniausieji aktai
XVI amžiuje vykdant Valakų reformą, kad būtų galima suformuoti taisyklingesnius karališkųjų valstiečių sklypus, jie buvo keičiami į bajorams priklausiusias žemes. Šis procesas atsispindi 1788 m. teismo dekrete bei knygoje „Aktai apie bajorus“ paskelbtuose XVI amžiaus dokumentuose.
Ankstyviausias paminėjimas yra iš 1551 metų, kad Andrius Ivančaitis ir Marina Ivančiūtė padovanojo jos sūnui Jonui Jurgaičiui žemės Jaušaičiuose. 1565 metais mainais žemė šiame kaime buvo duota Grigorijui ir Vaitiekui Rimkevičiui Jurevičiams.
1745 m. į Žemaičių žemės teismo knygą Jaušaičių bajorkaimio „tarnautojas“ Leonas Kaunackis padavė įrašyti 1555 metų aktą dėl bajorų ir karališkųjų valstiečių žemės mainų. 1555 metais Martynui Jurevičiui buvo duota žemė, kuri ribojosi su Marinos Butovos, Janiko Jurgaičio, Janiko Bolšaičio, Andriaus Ivančaičio, Juchnos Baltramiejevičiaus, Vaitkaus Velaičio žemėmis. Žemės mainų akte minimi Plenių, Nevados kaimai, Nevados upelis, kelias nuo Eidininkų į Varnius.
Lengviausia atsekti Ivančaičių ir Velaičių tęstinumą. Apie pastaruosius bus rašoma atskirai. Dėl Andriaus Ivančaičio ir Marinos Ivančiūtės neaišku, ar čia jau pavardė, ar tėvavardis. XVI amžiuje pavardes įvairiuose dokumentuose dažnai atstodavo tėvavardžiai, kurių dalis vėliau tapo pavardėmis. 1579 metais Medingėnų valsčiuje minimas Petras Jonaitis Ivančaitis, o 1621 metų kariuomenės sąraše – Adomas Ivančevičius. Vėliau XVII amžiuje Medingėnų valsčiuje bajorai Ivancevičiai minimi dažnai. Jų palikuonys Jaušaičiuose – Vembūtuose gyveno ir vėlesniais amžiais, kol pokario metais žemė buvo atimta, o jie ištremti į Sibirą.
1788 metų teismo dekrete minima, kad XVI amžiuje žemė tarp Sklindos ir Nevados upelių, Jaušaičiuose, mainyta bajorui Martynui Baltramejevičiui Bacaičiui. Minimas 1587 metų data Ambroziejus Martynovičius Bacaitis. 1605 metų data minimas Vaitiekus Ambraziejevičius Bacaitis.
Gelžyčiai, Jaušaičiai, Vembūtai
Kai kurios senosios Medininkų vietovės bajorų giminės įsiamžino kaimų, kuriuose turėjo valdas pavadinimuose.
Labiausiai į pietus, panašu, Medininkuose buvo nutolę Gelžyčiai. Vykdant Valakų reformą, mainais žemė buvo duota Mykolui, Vaitiekui ir Petrui Martynovičiams Gelžyčiams, paminint Gelžyčių ir Drobūkščių kaimus 1560 metų data.
1595 metais velionio Jurgio Mikolajevičiaus Gelžyčio našlė antram savo vyrui Vaitiekui Stanevičiui Veštortui padovanojo pusę valdos Drobūkščiuose. Raseinių žemės teisme įrašytas 1597 metų pardavimo aktas, kuriuo žemionis Grigorijus Petrovičius Martynovičius žemioniui Stanislovui Veštortui pardavė dalį dvarelio Gelžytovčizna Laukaliuose (Lavkaliach), priklausantį Medininkų (Medniki) dvarui, valdai, Medingėnų valsčiuje.
Jaušaičiai sietini su bajorais Jauševičiais. 1621 metų kariuomenės sąraše nuo Medingėnų ir Žarėnų valsčių įrašytas Vaitiekus Jauševičius, o 1667 metų padūmės rejestre – Kristupas Jauševičius Jaušaičiuose ir Steponas Janovičius Jauševičius Pocaičiuose, Vidmantuose. 1690 metų padūmės rejestre Jaušaičiuose įrašyti Kristupas ir Jurgis Jauševičiai.
1390 metais Vytautas ir žemaičiai sudarė sutartį su Kryžiuočių ordinu dėl kovos prieš bendrą priešą, o juo buvo Jogaila. Akte išvardinti sutartį pasirašę žemaičių bajorai. Tarp jų buvo trys ir iš Medininkų žemės. Vienas jų – Rėkutis Jaušaitis. Beje, tai vienintelis įvardijimas, kai asmuo įrašytas vardu ir tėvavardžiu. Gali būti, šio Rėkučio tėvas Jaušaitis ir turėjo valdas senojoje Medininkų vietovėje.
Vembūtai neabejotinai susiję su bajorais Vembūtais. Dar XIX amžiuje Vembūtai tebebuvo Jaušaičių kaimo dalis – užusienis, dažnai aktuose įvardijami dvinariu pavadinimu Vembūtai Jaušaičiai.
1528 metų kariuomenės sąraše Medininkų valsčiuje įrašyti Vambutas Velaitis ir du jo broliai (vardai nenurodyti). 1597 metais Jonas Vambutas, Andrejaus sūnus, nusipirko dirvą Jaušaičiuose. Bajorų pavarde įvardintas kaimas – Vambutiškė – minimas 1600 metais.
Kaupai, Velaičiai, Adomaičiai
Velaičiai, dabar esantys Plungės rajone, panašu, kažkada buvo Kaupų kaimo dalis. Bajorai Velaičiai (Velavičiai) Kaupuose minimi nuo XVI amžiaus antrosios pusės. 1559 metais minimi bajorai Velaičiai, regis, valdą turėję Kaupuose. Tais metais Kaupuose, vadinamuose Velaičiais, buvo žemė mainoma Vaitkui Velaičiui, Gregorui Petravičiui, Aleksandrui ir Ambroziejui Martynovičiams Velaičiams.
1621 metais kariuomenės sąraše nuo Medingėnų ir Žarėnų valsčių įrašytas Kazimieras Velavičius. 1667 metų padūmės rejestre Kaupuose įrašyti Dovydas, Jonas Kristupovičius Velavičiai. 1690 metų padūmės rejestre Kaupuose įrašytas Dovydas Velavičius.
1585 metais Jonas Aleksandrovičius Velavičius pardavė savo žentui dalį tėviškės Kaupuose. O nuo 1595 metų jau minimi Velaičiai kaip kaimas – čia kartu su kitais bajorais Valentinas Steponavičius Velaitis užstatė dalį žemės prie Lukano upelio. Akte minimi ir kiti Velaičiai: Ambraziejus, Martyno sūnus, Jokūbas, Vaitiekaus sūnus, Steponas ir Jonas, Jurgio sūnūs.
Tuoj į šiaurę nuo Velaičių kaimo yra Adomaičiai. Jie, kaip ir Velaičiai, XVI amžiuje tebebuvo Kaupų kaimo dalis. Minėta, kad 1594 metais Jurgis Velaitis, Petro sūnus, taipogi dalį savo žemės Kaupuose, prie Rešketos upelio, pardavė žentui Mikalojui Adomavičiui. Šis 1595 m. nusipirko iš Stepono Velaičio dirvą Atvaidis prie Rešketos upelio.
1621 metų kariuomenės sąraše įrašytas Kristupas Adomavičius nuo Žarėnų ir Medingėnų valsčių. Jo sūnus Jurgis įrašytas 1667 metų padūmės rejestre Kaupuose Adomaičiuose, Medingėnų valsčiuje.
1644 metų data minimas Dargaičių bajorkaimis. Jis minimas ir 1785 metais kaip bajorkaimis Dargaičiai Adomaičiai prie Jaušyčių kaimo žemių. 1799 metais bajorystę tvirtinosi Dargevičiai, kurie savo protėviu laikė Petrą Dargevičių, 1680 metais įsigijusį valdą Kaupuose Medininkuose.
Kivaičiai, Barstėgai, Vydmantai
Šiaurėje Adomaičiai ribojasi su Kivaičiais. Gali būti, Kivaičiai taipogi atsirado Kaupų teritorijoje. 1667 metų padūmės rejestre įrašytas Malcheris Jurevičius Kivovičius savo tėvo Jurgio Kivovičiaus vietoje Kaupuose, valdęs vieną šlėktos dūmą. O 1690 metų padūmės rejestre jis jau įrašytas Kivaičiuose. 1594 metais Motiejus Jokubovičius Kivaitis padovanojo savo žentui valdą (dvarą) Radžokalnis. Regis, ši vieta XVI amžiuje buvo Kaupuose. Teismo dekrete dėl Žarėnų seniūnijos ribų 1590 metų data minimas Baltramiejus Valentinovičius Kivaitis.
Į rytus nuo Adomaičių ir Velaičių kaimų yra Barstėgų kaimas. 1667 metų padūmės rejestre įrašyti: Drobūkščiuose – Jonas Barsteiga, Kristupo sūnus, Jaušaičiuose – Kristupas, Stanislovas, Adomas, Jono sūnus, ir Petras Barsteigos. 1690 metų padūmės rejestre Jaušaičiuose įrašytas Adomas Barsteiga.
Pietuose Barstėgai ribojasi su Skirmantiške. Skirmantai, matyt, bus viena vėliausiai senųjų Medininkų teritorijoje įsikūrusių bajorų giminių. 1690 metų padūmės rejestre Kaupuose įrašytas Kazimieras Skirmontas. Skirmantiškė ribojasi su Kaupais ir galbūt anksčiau buvo šio kaimo dalis.
Vydmantai sietini su bajorais Vidmantais Pacevičiais. Jie dar viena sena Medininkų vietovės bajorų giminė. 1528 metų kariuomenės sąraše Žarėnų valsčiuje įrašytas Jucius Vidmantovičius. Vėliau Vidmantovičiai šalia šios pavardės įgijo ir Pocevičių pavardę, todėl Žemaičių žemės teismo 1575-1600 metų aktuose dažnai įvardijami Vidmantovičiais (Vidmontais) Pacevičiais.
1554 metais, atliekant Valakų reformą, kaip mainę karališkųjų valstiečių žemes į savas, minimi Markas, Jurijus ir Gregoras Pacevičiai. Jų žemės buvo prie Tverų-Varnių, Žarėnų-Varnių, Luokės-Baginių kelių. Dabar čia galima lokalizuoti Vydmantų kaimą, kurio dalis istoriniuose šaltiniuose buvo įvardijama ir Pocaičiais.
Bajorai XV amžiuje
Su Kaupais susijusi Pryžgintų giminė. Seniausia informacija apie Pryžgintus yra iš didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio laikų, kai jis 1431-1432 metais grupelei Medingėnų valsčiaus bajorų 1431-1432 metais atidavė po vieną valstietį.
Lietuvos metrikos (1528-1547) 6-oje teismų knygoje yra aktas dėl Medingėnų valsčiaus bajorų Mažono Radvilovičiaus, Tamošiaus Vaitkevičiaus, Ščepučio Dargaičio skundo. Juos Žemaitijos seniūnas vertė atlikti valstietiškas prievoles. Didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam jie pateikė skundą ir didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio raštą, kuriuo Žemaitijos seniūnui Kontautui liepta duoti po vieną valstietį Pervainiui, Gembutui, Prišmantui, Skutintui, Klausgailai, Skaudirgui, Viniatui, Stabučiui, Kontiūnai, Orvydui ir kitam Orvydui. Yra šalia ir kitas skundas – Pervainienės iš Medininkų (Medinkov), kuriuo ji guodėsi, kad vieniems buvo valstiečiai anuomet duoti, kitiems – ne.
Čia minėtų bajorų giminių tęstinumas Medingėnų valsčiuje lieka neaiškus, išskyrus Pryžginto ir Klausgailos palikuonių. Bajorai Orvydai gyveno ir kitose Žemaitijos vietose, jie Medingėnų ir Žarėnų valsčiuose XVI amžiuje jokiuose aktuose neįrašyti. Tačiau Orvydai buvo išlikę kaimo pavadinime, Jonas Gudavičius 1730 metais užrašė sūnui Martynui tėviškės valdą Barsteigai Orvydaičiai, Medingėnų valsčiuje.
„Lietuvos metrikos“ užrašymų knygoje Nr.3 yra valdovo Kazimiero aktas, kuriuo šimtams bajorų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje padovanota valstiečių. Įrašyta ir dalis Žemaitijos bajorų. Aktas datuojamas 1450 metais. Kaip gavęs našlę Visgailienę, įrašytas Klausgaila iš Medininkų (u Mednicach). 1690 metų padūmės rejestre Jutgalviuose, Medingėnų valsčiuje, įrašytas Abraomas Klausgaila.
1450 metų akte iš Medininkų (u Mednicach) surašyta, kuriems bajorams paskirti valstiečiai (įrašyti jų vardai): Dokciui (Dokcy) – Saukantas (Savkon), Butrimui (Butrimu) – Eidžiotas (Eidjat), Pėžai (Piažu) – Tarvainis (Torvoinius), Riaubučiui (Revbutu) – Buntis (Buntis), Klausgailai (Klovzgailu) – našlė Vizgailienė (vdova Vizgailova), Perginui (Perginu) – Vismilas (Vismil). Gali būti, Perginas yra iškreiptas Pryžgintas.
1690 ir 1775 metų padūmės rejestrai
1690 metais Medingėnų valsčiuje iš mums aktualių kaimų įrašyti šie bajorai, daugiausia turėję po 1 šlėktos dūmą. Rejestre surašyti bajorai iš Kaupų, Jaušaičių, Kivaičių, Gelžyčių, Jutgalvių, Medininkų, Gelžyčių Kuitaičių, Barstėgų Jaušaičių, Gelžyčių Medininkų.
1690 metų padūmės rejestre kaip atskiri kaimai nėra minimi Vembūtai, Skirmantiškė. Adomaičiai, Velaičiai. Kita vertus, šis rejestras nebuvo tikslus – kai kurie bajorai, turėję valdas, neįrašyti. Pavyzdžiui. XVII amžiaus pabaigoje Jaušaičiuose Vembūtuose gyveno kelios Vambutų, Vaišvilų šeimos. Vėlaičiuose taipogi gyventa bajorų Velavičių.
1690 metų padūmės rejestre mums aktualiuose kaimuose Žarėnų valsčiuje įrašyti Žadeikiai, Pocaičiai, Vydmantai. Žadeikiuose įrašytos kelios bajorų Žadeikų pavardės. Aktuose minimi Žadeikiai Medininkai, Žaideikiai Pocaičiai. Panašu, Pocaičiai, Žadeikiai, išnykę kaimai, buvo dabartinių Vydmantų teritorijoje.