Bibliotekose paprastai gyvena knygų istorijos. Tačiau kartais nutinka taip, kad istorijos ateina pačios – drožtos iš medžio, pažįstamos iš vaikystės, atpažįstamos iš tylos. Sausio 23-iosios vakaras Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje buvo būtent toks. Čia vyko susitikimas su medžio drožėju, skulptoriumi ir kryždirbiu Steponu Kaminu, kurio jubiliejinė darbų paroda nuo sausio pradžios eksponuojama bibliotekos erdvėse.
Algirdas Dačkevičius
Susitikimas subūrė gausų būrį žmonių – kolegas tautodailininkus, bendraminčius, bičiulius, giminaičius, meno gerbėjus iš Telšių ir visos Žemaitijos. Atrodė, kad tą vakarą biblioteka tapo savotiška troba, kurioje susėdo savi – tie, kurie supranta, ką reiškia medis, rankų darbas ir lėtas, kantrus kūrimas. Neatsitiktinai ir Stepono darbuose medyje išdrožti kaimynai tarsi susėdę trobos gale – tylūs, bet daug pasakantys, stebintys, saugantys atmintį.
Vakaro pradžioje skambėjo Telšių meno mokyklos smuikininkų ansamblio atliekami kūriniai. Ansambliui vadovauja mokytoja Gedimina Paulikaitė, akompanavo mokytoja Asta Radzienė. Muzika sukūrė ramų, susikaupimo kupiną foną, natūraliai įvedusį į Stepono Kamino kūrybos pasaulį.
Parodos autoriaus kūrybinį kelią jautriai ir išsamiai pristatė jo žmona Genovaitė Kaminienė, taip pat tautodailininkė. Ji kalbėjo ne tik apie parodas, apdovanojimus ar sukurtus darbus, bet ir apie bendrą gyvenimo kelią, apie žmones, kurie buvo šalia ir turėjo įtakos Stepono kaip menininko formavimuisi. Šis pasakojimas suteikė renginiui ypatingo asmeniškumo ir šilumos.
Pakviestas prabilti pats Steponas Kaminas, kaip jam būdinga, nedaugžodžiavo. Viską aptarė kukliai, be didelių apibendrinimų, be savęs sureikšminimo. Daug kam girdėtas jo pasakymas, kad kūryboje reikia trupučio žinių ir daug darbo, nuskambėjo itin iškalbingai – tarsi raktas į visą jo kūrybos esmę. Ši trumpa frazė pasakė daugiau nei ilgos kalbos, atskleisdama ir patį kūrėją – ramų, kantrų, žemaitiškai atkaklų, pasitikintį darbu, o ne žodžiais.
Apie Stepono Kamino reikšmę Žemaitijos tautodailės bendruomenei kalbėjo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Sigita Dacienė. Ji pabrėžė, kad Steponas jau ketvirtį amžiaus aktyviai dalyvauja tautodailės gyvenime ir savo kūryba garsina Telšių kraštą. Pasak jos, Steponas sugeba prakalbinti ąžuolą ar liepą, suteikdamas jiems naują gyvenimą, o gilios Žemaitijos medžio drožybos tradicijos jo darbuose ne tik tęsiamos, bet ir šiuolaikiškai prakalbinamos.
S. Dacienė atkreipė dėmesį, kad Stepono skulptūros pasižymi unikaliu, lengvai atpažįstamu braižu – autorystės tikrinti nereikia, medis pats išduoda savo meistrą. Jo darbai nuolat atrenkami į respublikines parodas, aukštai vertinami menotyrininkų, pelnę svarbiausius tautodailės apdovanojimus. 2013 metais Steponas Kaminas tapo respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ kryždirbystės nominacijos nugalėtoju, vėliau apdovanotas ir Bronzos bei Sidabro vainikėliais. Jis yra surengęs ne vieną autorinę parodą Lietuvoje ir užsienyje, jo skulptūrų kolekcijas yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis muziejus. 2017 metais jam suteiktas kryždirbystės tradicinių amatų meistro vardas, o jo darbams – tautinio paveldo produkto sertifikatas. 2023 metais Steponas Kaminas pripažintas geriausiu metų Lietuvos tautodailininku.
Parodos autorių sveikino bendramokslis Andrius Dacius, Telšių Trečiojo amžiaus universiteto direktorės vardu – Valerija Jonušienė, Elvyra Spudytė, Evaldas Rimkūnas, Vitalija Kišonaitė-Bagdonienė, buvęs kolega iš Telšių miškų urėdijos Justinas Norvilas. Renginyje dalyvavo ir tautodailininkai iš Platelių – Aldona Kuprelytė, Antanas Vaškys, Rūta Kavaliauskienė, Vytas Jaugėla, Dalia Jakštienė, taip pat mažeikiškiai Antanas Viskantas, Alfonsas Bendikas, Vaidas Šopauskas.
Ypatingo susikaupimo vakarui suteikė ilgametės žurnalistės Janinos Zvonkuvienės pastebėjimai. Ji vaizdingai kalbėjo apie Stepono skulptūras, pavadindama jas sėdinčiomis trobos gale – tyliai esančiomis, bet daug pasakančiomis. Pasak jos, kuo ilgiau ir tyliau prie jų pabūni, tuo daugiau išgirsti – savos, kaimiškai žemaitiškos kalbos, be jokio dirbtinumo. Ji pabrėžė ir patį kūrėją – kaip žmogų, kuriame dera subtilus talentas ir gilus dorumas, o jo kūryba prilygsta tyliai maldai, atliekamai per medį.
Renginį vedė bibliotekos Suaugusiųjų aptarnavimo skyriaus vedėja Jolita Maščinskienė, o jį vainikavo bibliotekos direktorė Jolanta Zubienė, įteikdama tautodailininkui padėką.
Stepono Kamino darbų paroda Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje veiks iki vasario 13 dienos. Tai paroda, kurioje medis kalba tyliai, bet ilgai išliekančiai – apie Žemaitiją, žmogų ir tikėjimą.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply