1926 metų balandžio 4 d. popiežius Pijus XI pasirašė apaštalinę konstituciją Lituanorum gente (lietuvių tautai, lot.). Šiuo dokumentu įsteigta Telšių vyskupija ir Klaipėdos prelatūra. Pirmuoju Telšių vyskupu ir Klaipėdos prelatūros prelatu tapo vyskupas Justinas Staugaitis. Ant Insulos kalno stovinti bernardinų šv. Antano Paduviečio bažnyčia tuo popiežiaus potvarkiu įgijo katedros statusą, o visa vyskupija buvo padalinta į dvylika dekanatų. Taip savo istoriją pradėjo šiemet šimto metų gyvavimo sukaktį mininti Telšių vyskupija.
Stasys Katauskas
Truputis ankstesnės istorijos
Žemaičių vyskupija įsteigta dar 1417 metais, prabėgus vos keleriems metams nuo Žemaitijos krikšto pradžios. Ant didžiosios žemaičių sienos Telšiuose turime bareljefą, menine kalba pasakojantį apie tiems įvykiams postūmį davusį Konstancos susirinkimą, į kurį 1415 m. buvo nuvykusi ir žemaičių diduomenės delegacija.
Pirmuoju tada dar pagoniško krašto vyskupu paskirtas Motiejus Trakiškis. 1464-aisiais Medininkuose (ilgainiui pradėtuose vadinti Varnių vardu) pastatyta pirmoji katedra. Tiesa, kol krikščionybė Žemaitijoje galutinai įsitvirtino, praėjo dar ilgas laikas. Yra išlikęs daugiau kaip šimtmetį po žemaičių krikšto rašytas kito žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio raštas, kad XVI a. gale liaudies tarpe tebebūta dar daug senų pagoniškų papročių. Tačiau krikščionybė, nors lėtai leido šaknis, per laiką tvirtai įaugo į žemaičių gyvenimą. Ir dabar dauguma tebesame katalikai.
Vyskupijos centras ilgą laiką buvo Medininkai (Varniai). XVII a. juose pastatyta iki šiandien tebestovinti mūrinė katedra. Pirmoji katedra, manoma, buvusi maždaug toje vietoje, kur šiandien stovi medinė Varnių šv. Aleksandro bažnyčia. Yra ir kita nuomonė, kad katedros būta ten, kur stovi Varnių kunigų seminarija (dabar Žemaičių vyskupijos muziejus). 1864 m. vyskupijos centras kuriam laikui perkeltas į Kauną.
Su Žemaičių vyskupija vienaip ar kitaip susiję daugelis joje dirbusių, kunigavusių ar tiesiog gyvenusių visai Lietuvai svarbių žmonių. Mikalojus Radvila, Mikalojus Pacas, Kazimieras Pacas, Aleksandras Kazimieras Sapiega, Povilas Pranciškus Sapiega, Motiejus Valančius – tik nedaugelis čia vyskupavusių žmonių. O kiek dar būta šviesių dvasininkų, nebuvusių žemaičių vyskupais, bet čia dirbusių, kunigavusių. Yra nemažai pagrindo teigti, kad ir moderniosios lietuvių tautos ištakos prasidėjo nuo Motiejaus Valančiaus.
Per ilgą gyvavimo laiką keitėsi vyskupijos pavadinimas, ribos, dekanatų skaičius. Vienu metu Žemaičių vyskupija apėmė didžiąją dabartinės Lietuvos dalį. Telšių vardą vyskupijai pirmąsyk mėginta duoti 1840 m. Rusijos caro įsakymu. Bet toks sumanymas tada neprigijo.
1918-aisiais atkūrus Lietuvos valstybę, politinės realijos pasikeitė. Į tai turėjo reaguoti ir Romos katalikų bažnyčia. Jau minėtu popiežiaus Pijaus XI potvarkiu buvo įsteigta savarankiška Lietuvos bažnytinė provincija su Kauno arkivyskupija. Tuo pačiu įsteigtos keturios vyskupijos. Viena jų – Telšiuose.
Pirmasis vyskupas
Pirmuoju Telšių vyskupu tapo Justinas Staugaitis. J. Staugaitis – iš Suvalkijos kilęs žmogus, 1918-ųjų Vasario 16-osios akto signataras. Į vyskupo sostą J. Staugaitis sėdo iš Seimo pirmininko kėdės. Atvykęs į Telšius, jau 1927-aisiais vyskupas čia įsteigė kunigų seminariją. Po metų buvo pastatyti nauji seminarijos rūmai. Tarpukariu Telšiuose besimokiusių klierikų skaičius buvo perkopęs šimtą dvidešimt. J. Staugaičio vadovaujamoje vyskupijoje rūpintasi katalikišku jaunimo auklėjimu, krikščionišku visuomenės ugdymu. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje vyskupija turėjo įsigijusi savo spaustuvę. Tarpukariu joje tarp kitų leidinių spausdintas ir savaitraštis „Žemaičių prietelius“. J. Staugaitis ir pats rašė. 1935 m. J. Gintauto slapyvardžiu išėjo jo trijų tomų knyga „Tiesiu keliu: apysaka iš mūsų atgimimo laikų“.
Vyskupo rūpesčiu visoje Telšių vyskupijoje tvarkytos, renovuotos, statytos bažnyčios. Jo vyskupavimo laikais naujos mūrinės katalikų bažnyčios iškilo Plungėje, Kuršėnuose, Mažeikiuose, Kvėdarnoje ir kitur. Telšiuose pastatyti miestą iki šiol puošiantys Vyskupų rūmai. Nauji maldos namai statyti ir Klaipėdos prelatūroje. J. Staugaičio iniciatyva įsteigta naujų vienuolynų.
J. Staugaitis mirė 1943 m. Manoma, kad paskutinieji jo žodžiai buvę „Dieve, saugok Lietuvą“. Palaidotas vyskupas Telšių katedros požemiuose.
Vyskupas kankinys
Pirmuoju Telšiuose įsteigtos kunigų seminarijos rektoriumi buvo paskirtas profesorius Vincentas Borisevičius. Dar vienas suvalkietis, kilęs iš Vilkaviškio apylinkių. 1940 m. V. Borisevičius įšventintas vyskupu. Prasidėjus sovietinei okupacijai, drąsiai pasisakydavo prieš komunistų vykdytą bažnyčios persekiojimą. Nuo 1944 metų V. Borisevičiui teko vadovauti Telšių vyskupijai. Tai buvo itin sunkūs laikai. Į šalį, traukiantis vokiečiams, vėl brovėsi sovietai. 1946 vyskupas V. Borisevičius buvo okupantų valdžios suimtas. Ilgai kalintas ir kankintas dvasininkas galiausiai buvo sušaudytas ir užkastas bendrame kape Tuskulėnuose. Tik po daugiau nei penkiasdešimties metų vyskupo V. Borisevičiaus palaikai rasti ir identifikuoti. 1999-aisiais vyskupas perlaidotas Telšių katedros kriptoje.
Vyskupo atminimas minimas tikinčiųjų maldose prašant suteikti jam altoriaus garbę. Iš dalies tikintis, jog taip nutiks, Telšių katedros pašonėje kyla nauja koplyčia. Vyskupo V. Borisevičiaus vardas suteiktas ir 1990 m. Telšiuose įsteigtai katalikiškajai vidurinei mokyklai, anuomet pirmajai tokiai Lietuvoje. Nuo 2002-ųjų ši mokykla – iki dabar veikianti gimnazija.
Kiti vyskupai
Sovietų valdžios persekiojimų, kalėjimo lageriuose tremtyje neišvengė po V. Borisevičiaus mirties į Telšių vyskupijos vadovą pareigas paskirtas vyskupas Pranciškus Ramanauskas. Dėl okupantų represijų P. Ramanausko darbas mūsų mieste tetruko tik iki 1946-ųjų gruodžio. Tada suimtas, kalintas, ištremtas vyskupas į Lietuvą besugrįžo tik 1956 m. Bet jam nebuvo leista grįžti į Telšius. P. Ramanauskas mirė 1959 m. Taip pat palaidotas Telšių katedros vyskupų kriptoje, greta vyskupo J. Staugaičio.
Telšių vyskupijos vyskupais dar buvo Justinas Juodaitis, Petras Maželis, Liudvikas Povilonis MIC, Juozapas Pletkus, Antanas Vaičius, Jonas Kauneckas, Jonas Boruta SJ, Genadijus Linas Vodopjanovas, Kęstutis Kėvalas. Nuo 2020 m. Telšių vyskupijai vadovauja vyskupas Algirdas Jurevičius.
Vyskupijos šimtmečio programa
Sukakties proga visus šiuos metus numatoma nemažai renginių ir minėjimų, sielovadinių priemonių. Numatoma išleisti knygą „Telšių vyskupija. 100 įvykių“. Planuojamos su šia sukaktimi susijusios parodos ir kitokia sklaida.
Kovo 5 d. Telšiuose numatyta surengti mokslinę konferenciją „100 Dievo malonės metų“. Balandžio 5 d. Viešpaties prisikėlimo ir Telšių vyskupystės įkūrimo šventimas. Birželio 1 d. Telšių vyskupijos patrono šv. Justino minėjimas miesto katedroje. Birželio 14 d. šv. Antano Paduviečio atlaidų ir Telšių katedros titulo šventimas. Lapkričio 18 d. vyskupo V. Borisevičiaus sušaudymo 80-osios metinės. Telšių vyskupijos šimtmečio minėjimo renginiai numatyti ir kitose vyskupijos bažnyčiose, Žemaičių Kalvarijoje, Kaune.
Artėjant numatytiems renginiams, „Kalvotoji Žemaitija“ dar rašys apie Telšių vyskupiją. Juk jos istorija – neatsiejama viso mūsų krašto istorija.
Leave a Reply