Savivaldybės taryba tvirtina, keičia rajono veikiančių, riboto laidojimo, neveikiančių kapinių sąrašą. 2025 metų rugpjūčio mėnesio Savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintame „Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąraše“ įrašytos 242 kapinės ir kapai. Deja, sąrašas nėra pilnas. Kai pradėjome tuo domėtis, iš Savivaldybės administracijos valdininkės sužinojome, kad kai kurios nebeveikiančios kapinės nėra… kapinės.
Alvydas Ivoncius
Sąraše nėra šventorių kapinių
Visų pirmiausia – nėra įrašytos Telšių Mažosios bažnytėlės, Telšių Katedros, Varnių, Luokės, Tryškių, Žarėnų, gal ir kai kurių kitų bažnyčių šventorių kapinės. Jose laidota nuo pat tų bažnyčių pastatymo. Lotyniškas terminas „coemeterium“ reiškė ir šventorių, ir kapines. Apie bažnyčias atskirų, tarsi vien joms skirtų teritorijų, nebūta. Kapinės prie bažnyčių minimos jau 1579 metų Tarkvinijaus Pekulo vizitacijos aktuose.
Nuo 1795 metų pradėta drausti laidoti parapinių bažnyčių kapinėse. Terminą „bažnyčios kapinėse (šventoriuje) ėmė keisti terminas „viešose kapinėse“. Dabartinės Telšių kapinės Gėlių gatvėje atsirado 1796 metais, ką rodo Telšių parapinės bažnyčios metrikų knygos. Žinoma, Mažosios bažnytėlės šventoriuje liautasi laidoti ne iš karto. Kaip ir Bernardinų vienuolyno, dabartinės Katedros, teritorijoje. Mirties metrikų knygose dažnai minimos Bernardinų kapinės Telšiuose. Galiausiai abiejų bažnyčių šventorių kapines patvirtina archeologiniai tyrinėjimai.
Vis dėlto kažkodėl bažnyčių šventorių kapinės nėra įtraukos į „Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašą“. Paklausėme Savivaldybės administracijos, kodėl.
Valdininkės atsakymas
Štai ką į klausimą atsakė Savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Raimonda Stanevičienė: „Savivaldybės tarybos patvirtintas veikiančių ir neveikiančių kapinių sąrašas sudaromas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais.
Pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą, kapinės apibrėžiamos kaip teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir savivaldybės administruojama teritorija, skirta žmonių palaikams laidoti.
Tuo tarpu bažnyčių šventoriuose esantys laidojimo plotai, kuriuose laidota nuo bažnyčių pastatymo iki XIX a. pirmosios pusės, nėra laikomi kapinėmis.
Šių laidojimo vietų buvimą patvirtinantys archeologiniai tyrimai savaime nesukuria teisinio pagrindo jas įtraukti į savivaldybės kapinių sąrašą. Tokios teritorijos pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą laikytinos archeologiniais ar kultūros paveldo objektais, kurių apskaita, apsauga ir tvarkymas vykdomi pagal kultūros paveldo teisinį reguliavimą, o ne pagal kapinių veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ (Nr.9)
Leave a Reply